Moterys, ieškančios „naujo“ tėvo savo vaikams: kiek vyrų patiki skelbimu?

Apgavikai apsimeta jaunomis našlėmis su vaikais – o Lietuvos vyrai patiki

Netikros „Facebook“ anketos arba scam’as (angl. Socialinė apgavystė), kurie šiuo metu yra itin gajūs, siūlo ne tik sumainyti žiedus, bet ir praturtėti perimant nepažįstamo asmens palikimą. Tačiau verta žinoti, jog „pareina“ nauja fiktyvių anketų banga, nepaisant to, kad pastarųjų profilio nuotraukose yra matomos jaunos dailios mamos, neva ieškančios savo vaikui tėvo. Būtent ant jų pakimba į nevilties ir liūdesio lavašą susisukę lietuvaičiai – nors, gėdos apimti, neretai neprisipažįsta papuolę į apgavikų rankas.

Šiais technologijų laikais, aptinkama begalė taip vadinamų „kliurkų“. Tačiau kiekvienas žmogus juk nori bendrauti, kitas galbūt – jau kurį laiką ieško antrosios pusės ir jam toks skelbimas – it išsigelbėjimas įžiebiant vilties kibirkštėlę. Vis dėlto, derėtų žinoti, jog reikia būti atsargiems. Mat nūdienoje lengva pasimauti ant apgavikų kabliuko ar nė neegzistuojančio „žmogaus“ pasiūlymo ir likti nieko nepešus – arba su tuščia pinigine skylėtoje kišenėje.

Pastaruoju metu gana dažnas atvejis, kai yra apsimetama jaunomis našlėmis su vaikais; tai dažnas apgavystės būdas, kuriuo siekiama pasinaudoti žmonių emocijomis ir išgauti jų pasitikėjimą, finansinę paramą ar asmeninę informaciją. Šis sukčiavimo metodas ypač dažnai pasitelkiamas socialiniuose tinkluose.

Visų pirma, sukuriama netikra anketa, kuri, tarkime, atrodo kaip jaunos moters profilis. Istorija – gana šabloniška, tačiau dažniausiai stengiamasi sukelti gailestį: „našlė“, „likęs vienas mažas vaikas“, „avarija“, „gaisras“ ar pan. Sukčiai iš peties rašo jautrius įrašus, siunčia draugų užklausas ir bendrauja su aukomis, siekdami užmegzti emocinį ryšį.

Pagrindiniai jų tikslai – finansinė nauda. Sukčiai dažnai prašo piniginės paramos (pavyzdžiui, maistui, skoloms, ligoninės išlaidoms). Taip pat jie gali siekti gauti asmeninę informaciją, tokią kaip adresas, banko informacija ir kt. Vyšnia ant torto – manipuliavimas aukų emocijomis, kad jos pasijustų įpareigotos padėti.

Garbaus amžiaus moteris tikėjo susirašinėjanti su aktoriumi iš meksikiečių serialo

Scam ir netikros anketos – dažnas socialinių tinklų ir interneto apgavysčių elementas, pasireiškiantis įvairiais būdais. Visgi, dažniausiai siekiama apgauti žmones, apsimetant moterimis, draugais ar tolimais giminaičiais. Dar vienas populiarus gudruolių manevras – sukčiavimas su loterijomis ar prizais. Sukčiai gali teigti, jog žmogus esą laimėjo loterijoje, tačiau norint atsiimti prizą, reikia sumokėti mokesčius ar administravimo išlaidas. Žinokite, jog tai gali būti vienas iš būdų išvilioti pinigus.

Sukčiai taipogi gali pavogti kitų asmenų nuotraukas ir informaciją, kad sukurtų įtikinamą istoriją. Tokios anketos gali turėti užsienio (dažnai netikrų) draugų sąrašus, nuotraukas ir įrašus, kurie atrodo įtikinamai. Pastarieji, be kita ko, kartais apsimeta ir žymiais žmonėmis arba visuomenės veikėjais, jog pritrauktų sekėjus ir paskui bandytų gauti pinigus.

Pavyzdžiui, visai neseniai nuskambėjo istorija (tiesa – ne per visą šalį, tačiau per nedidelio Lietuvos miesto biblioteką), kaip viena garbaus amžiaus moteris, gyvenanti Lietuvoje, socialinių tinklų pagalba neva bendravo su mylimu meksikietiškos muilo operos aktoriumi. Pastaroji bibliotekos darbuotojas tikino, esą anketa – tikrų tikriausia. Mat jai taipogi rašo ir šio aktoriaus „žmona“ – tačiau iš kitos anketos. Galiausiai ji patikino, jog per televiziją matomas vyras jai atsiųs dovaną, jei ji jam persiųs atitinkamos vertės čekį. Močiutė, žinoma, patikėjo ir buvo pasiryžusi mylimą „aktorių“ paremti. Laimei, ją sulaikė keletas tų pačių bibliotekos darbuotojų, kurių ji teiravosi, kaip tą čekį išsiųsti... Tokia ta istorijos pamoka.

Kaip atpažinti scam ir netikras anketas?

Norint apsisaugoti nuo apgavysčių, svarbu atpažinti tam tikrus požymius.

Neįprasti draugų užklausų prašymai: jei asmuo siūlo draugystę, tačiau jūsų nepažįsta ir nėra bendrų draugų, tai gali būti ženklas.

Netikros istorijos: jei istorija apie kažkieno asmeninę gyvenimą atrodo per daug liūdna arba per daug „emociškai įkrauta“, tai gali būti apgaulė.

Per daug greiti prašymai pinigų: apgavikai dažnai greitai pereina prie skubių pinigų prašymų, jog priverstų auką priimti neapgalvotus sprendimus.

Netikri profiliai: patikrinkite profilio nuotraukas – galbūt jos yra pavogtos.

Reikalui prispaudus, nereikia sėdėti rankų sudėjus laukiant žvaigždės iš dangaus. Tuo atveju, jei susidūrėte su scam, galite pranešti „Facebook“ platformoje, naudojant „Pranešti“ funkciją. Naudokite „Facebook“ ataskaitų sistemą, kad praneštumėte apie įtartinas anketas, pasirinkdami „Fake Profile“. O, visų svarbiausia, nesidalinkite asmenine informacija – nesuteikite jokių duomenų ar slaptažodžių žmonėms, kurių nepažįstate. Galiausiai, saugokite savo paskyras naudodami stiprius slaptažodžius.

Nepaisant to, jog socialiniai tinklai tobulina savo sistemas, siekdami atpažinti ir pašalinti apgavystes, vartotojai turi būti atsargūs. Socialinių tinklų platformos taip pat pradėjo taikyti griežtesnes politikos taisykles dėl netikrų anketų, tačiau vis tiek svarbu vartotojams turėti įgūdžių atpažinti sukčiavimo požymius ir saugoti savo informaciją.

Be to, svarbu kalbėti su kitais – ypatingai, kuomet kyla abejonių. Taip padarė ir anksčiau minėta garbaus amžiaus moteris. Jei kažką įtariate, pasitarkite su draugais ar artimaisiais – jie suteiks reikalingų pamąstymų – iš „kito kampo“.

Už netikrų anketų gali slėptis ir drabužių perpardavinėtojai

Aptinkama begalė žmonių, nukentėjusių nuo netikrų asmenų – pradedant vyrais, kurie patiki seksualiai atrodančių moterų kompanija, baigiant pasaulinio garso žvaigždėmis, pasibeldusiomis į naivaus lietuvaičio duris. Vis dėlto, dalis apgautųjų apie tokius atvejus nesiryžta kalbėti, suprasdami, jog buvo pernelyg naivūs.

„Facebook“ yra viena iš populiariausių platformų, kur sukčiai kuria netikrus profilius. Ketvirtąjį 2023 m. ketvirtį „Facebook“ ėmėsi veiksmų dėl 691 milijono netikrų paskyrų, palyginti su 827 milijonais praėjusį ketvirtį^[1]. Pirmąjį 2019 m. ketvirtį socialinės žiniasklaidos platforma pašalino rekordinį skaičių – maždaug 2,2 milijardo netikrų profilių.

Nuo 2021 m. amerikiečiai prarado per 2,7 mlrd. dolerių dėl sukčiavimo socialinės žiniasklaidos platformose. Ir šis skaičius yra tik dalis faktinės žalos, nes apie daugumą sukčiavimo atvejų nepranešama^[2]. Žmonės ir toliau tampa socialinės žiniasklaidos sukčiavimo aukomis iš dalies dėl to, jog nusikaltėliai turi daugybę metodų, kuriuos naudoja ieškodami savo grobio.

Lietuvoje daugelis sukčiavimo atvejų socialinėje žiniasklaidoje 2024-aisiais kilo dėl to, jog vartotojas taipogi bandė nusipirkti drabužių, elektronikos bei kitų prekių, kurios buvo parduodamos „Instagram“, „Facebook“, „Snapchat“^[3]. Virtualaus patrulio dėka šiais metais socialiniuose tinkluose užblokuoti virš 50 puslapių, pasitelktų sukčiavimui. Tad kilus įtarimui, raginama kreiptis į pareigūnus.

Nuo 2021-ųjų balandžio, kai pradėjo veikti virtualus patrulis, gauta apie 25 tūkst. pranešimų ir jais remiantis pradėta apie 700 administracinių teisės pažeidimų, taip pat 90 ikiteisminių tyrimų.