„Meta“ sprendimai: kovojama su nuomonės įvairove, bet sukčiavimas leidžiamas
Visame pasaulyje žinomas ir plačiai naudojamas socialines platformas „Facebook“, „Instagram“, „Threads“ ir „WhatsApp“ valdo kompanija „Meta“. Ji yra atsakinga ne tik už šių socialinių tinklų patronavimą, bet ir už jų turinį, platformų saugumą ir pan.
Dar visai neseniai „Meta“ sumažino politinių pranešimų šiose platformose skaičių. Taip pat skelbė, kad platformose vis dažniau aptinka užsienio šalių veikimo įrodymų. Jau anksčiau „Meta“ pripažino ribojusi vartotojų skelbiamų nuomonių prieinamumą.
Akivaizdu, kad kompanija turi didžiulę galią pasirinkti, kaip jos valdomos socialinės platformos veikia. Vis dėlto, jeigu dažnai yra kalbama apie dezinformacijos ar neapykantos kalbos ribojimą, „Meta“ vis dar neskiria pakankamai dėmesio kovai su sukčiavimu.
„Meta“ riboja politinius pranešimus
Kompanija „Meta“, kuri patronuoja „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“, neseniai sumažino politinių pranešimų šiose platformose skaičių[1].
Dar vasario pradžioje „Meta“ pranešė, kad savo valdomuose socialiniuose tinkluose nustos rekomenduoti politinį turinį iš paskyrų, kurių vartotojai dar neseka. Dabar šie pokyčiai jau yra pilnai įdiegti.
Patys socialinių tinklų naudotojai pradėjo pastebėti, kad jų numatytieji nustatymai pasikeitė ir apribojo turinį, kuriame „gali būti minimos vyriausybės, rinkimai ar socialinės temos, darančios įtaką žmonių grupei ir (arba) visai visuomenei“.
Daugelis naudotojų kritikuoja „Meta“ už šį politinio turinio ribojimą, ypač šiais metais, kai JAV bei daugelyje kitų pasaulio kraštų numatyti svarbūs rinkimai. Pastebėta ir tai, kad „Meta“ politinio turinio apibrėžimas atrodo gana platus. Kita vertus, šis kompanijos žingsnis atitinka jau kelerius metus trunkantį pokytį.
„Meta“ pabrėžė, kad naujasis nustatymas neturės įtakos paskyrų, kurias žmonės jau seka, turiniui ir kad jie gali pasirinkti, kiek politinio turinio jiems bus rekomenduojama. Pakeitimas turės įtakos tam, ką žmonės matys savo pagrindiniuose savo socialinių tinklų kanaluose.
Dar 2023 m. bendrovės vadovai pareiškė, kad „Threads“ nepadidins pranešimų apie socialines problemas skaičiaus, tuo papiktindami daugelį vartotojų, kurie įprastai naudojasi socialine žiniasklaida, kad būtų nuolat informuojami.
Nors bendrovės vadovai šiuo metu teigia, kad vartotojai nori, jog būtų atsisakyta naujienų, ekspertai teigia, kad kompanija taip tik bando atsiriboti nuo kaltinimų politiniu šališkumu ir kaltinimų dėl dezinformacijos plitimo bei internetinio ekstremizmo augimo.
Išaugo DI pagrindu kuriamos dezinformacijos srautas
„Meta“ neseniai paskelbė, jog aptiko ir nutraukė šešias naujas slaptas operacijas iš tokių šalių kaip Kinija, Iranas ir Izraelis. Šios šalys kompanijos socialinės žiniasklaidos platformose galimai naudojo dirbtinį intelektą dezinformacijai ir melagienoms skleisti[2].
2024 m. pirmojo ketvirčio priešiškų grėsmių ataskaitoje technologijų milžinė pasidalino savo atliktais tyrimais. Bendrovė teigė, kad Kinijoje aptiko tinklą, kuriame buvo dalijamasi greičiausiai dirbtinio intelekto sukurtais vaizdiniais.
Iš viso „Meta“ pašalino 37 feisbuko paskyras, 13 puslapių, penkias grupes ir devynias „Instagram“ paskyras, kilusias iš Kinijos.
Bendrovė taip pat teigė aptikusi Izraelyje įsikūrusį koordinuotos neautentiškos elgsenos tinklą, kuris žiniasklaidai ir visuomenės veikėjams priklausančiuose puslapiuose skelbė komentarus, greičiausiai sukurtus dirbtinio intelekto, apie Izraelio ir „Hamas“ karą.
Pasak „Meta“ atstovų, šie komentarai daugiausia buvo rašomi anglų kalba, o juose buvo giriami Izraelio kariniai veiksmai ir kritikuojamas antisemitizmas, Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra (UNRWA) ir musulmonai.
„Meta“ pašalino 510 feisbuko paskyrų, 11 puslapių, vieną grupę ir 32 „Instagram“ paskyras, kilusias iš Izraelio, kurios daugiausia buvo skirtos JAV ir Kanados auditorijai.
„Meta“ taip pat rado feisbuko ir „Instagram“ paskyrų, kilusių iš Irano, pašalino ir paskyras, priklausančias Bangladeše įsikūrusiam tinklui.
„Meta“ pripažino ribojusi vartotojų nuomonių sklaidą
Dabar jau yra žinoma, kad „Meta“ kurį laiką šalino feisbuko turinį, susijusį su COVID-19 informacija, o tai buvo vykdoma po Baltųjų rūmų spaudimo[3].
Pašalintuose įrašuose buvo teigiama, kad virusas buvo sukurtas žmogaus, taip pat buvo abejojama jo pavojingumu ir kitais, su pandemija susijusiais naratyvais. Be to, kurį laiką buvo užblokuota ir Roberto F. Kenedžio jaunesniojo, kandidato į prezidentus ir žinomo skiepų skeptiko, „Instagram“ paskyra.
Vienu metu feisbuko vadovai net kalbėjo apie planuojamus COVID-19 turinio politikos pakeitimus, dėl kurių vadinamąją dezinformaciją skleidžiantiems naudotojams grėstų griežtesnės bausmės, pavyzdžiui, būtų panaikintos jų paskyros visose „Meta“ priklausančiose platformose.
2021 m. liepos 15 d. tuometinė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki pripažino, kad jos kolegos žymėjo probleminius feisbuko įrašus, skleidžiančius dezinformaciją ir kreipėsi į „Meta“, kuri patenkino tam tikrus administracijos reikalavimus.
Sukčiavimui pažaboti pastangų vis dar stinga
Neseniai atskleista, kad „Meta“ yra JAV prekės ženklas, kuriuo dažniausiai naudojasi sukčiai. Per pastaruosius ketverius metus patvirtinta daugiau nei dešimt tūkstančių sukčiavimo ir apgaulės atvejų.
Tokių sukčiavimų metu, naudojantis prekės ženklu, vartotojams yra siunčiama žinutė, kurioje prašoma, dažnai labai skubiai, spustelėti nuorodą arba pateikti asmeninius duomenis[4].
Tai padarius, vartotojo kompiuteryje netyčia gali būti įdiegta išpirkos reikalaujanti programinė įranga arba sukčiams gali būti suteikta informacija, kurios jiems reikia norint prisijungti prie asmens paskyrų.
Skelbiama, kad su „Meta“ siejamų sukčiavimo atvejų pranešimai gali būti labai įvairūs: nuo gana paprastų, pavyzdžiui, pranešimų apie draugų užklausas, iki visiškai fantastinių, pavyzdžiui, teiginių, kad vartotojas laimėjo feisbuko loterijoje.
Dar pernai Lietuvos institucijos dėl to net ketino kreiptis į Europos Komisiją (EK). Kreipimąsi rengė Ryšių reguliavimo tarnyba ir Seimo Kultūros komitetas, o jo tikslas buvo informuoti EK apie galimus bendrovės Skaitmeninių paslaugų įstatymo pažeidimus ir dėl to, kad ji nesugeba užtikrinti savo vartotojų saugumo[5].
Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ taip pat skelbė apie savo atliktą tyrimą dėl plataus masto sukčiavimo, prekių ženklų vagysčių ir netikrų paskyrų kūrimo socialiniuose tinkluose atvejų.
Centro duomenimis, sukčiai kuria populiarių žiniasklaidos priemonių, įžymybių ir įmonių socialinių tinklų paskyrų klonus. Vėliau jos naudojamos sukčiavimams ir netikroms investavimo platformoms reklamuoti, siekiant gauti žmonių asmeninę informaciją ir banko sąskaitų duomenis.
Žmonės buvo kviečiami investuoti per suklastotas investavimo platformas. Paspaudę ant skelbimo socialiniuose tinkluose, vartotojai nukreipiami į patikimos svetainės kloną su nuorodomis į investavimo platformas. Taip vartotojai apgaule priverčiami atskleisti savo duomenis.
Teigiama, kad pati „Meta“ nesiėmė jokių kovos su šiais sukčiais veiksmų ir paprastai nereaguoja į pranešimus apie tokią veiklą platformose.
Naudojamas net prezidento atvaizdas
Iš tiesų, sukčiavimui pasitelkiami net tokių žinomų asmenų kaip Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos atvaizdai[6].
Štai, socialiniame tinkle „Facebook“ plinta melaginga reklama, kuria teigiama, kad po tariamo interviu su juo, šimtai tūkstančių plūsta prie bankomatų. Esą per savaitę galima uždirbti 2 500 Eur, per dvi – 4 500, per tris – 9 500 Eur, o per mėnesį – net 16 000 Eur. Žinoma, nesunku perprasti, kad tokia reklama tėra apgaulė.
Tačiau ne visi tai perpranta ir tokių apgavystės situacijų, pasibaigiančių rimtais praradimais, pasitaiko vis daugiau. Pavyzdžiui, kovo mėnesį sukčių atsiųstą nuorodą paspaudęs sostinės gyventojas prarado 2 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, paspaudus per programėlę gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš vyro banko sąskaitos apgaule išviliota 2 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
Šiaulių banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 27 proc. respondentų yra tiesiogiai susidūrę su sukčiais, o dar beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad pinigus yra bandyta išvilioti iš jų artimųjų, giminaičių.
Dauguma respondentų (86 proc.) teigė, kad sukčiai bandė pinigus išvilioti telefonu. Dažnai pasitaiko ir bandymų sukčiauti elektroniniu paštu, o kas penktas iš su sukčiavimu susidūrusiųjų teigė, kad juos apgauti bandė socialiniuose tinkluose (20 proc.). Beje, tiek atvejų elektroniniu paštu, tiek socialiniuose tinkluose praėjusiais metais gana žymiai padaugėjo – atitinkamai +7 proc. ir +4 proc.
