Mama, nereikia tos matematikos – būsiu influenceris

Britney Spears istorija paskatino ištirti vaikų influencerių apsaugos įstatymus

Dabartinė karta – kitokia; kitokia nei buvo mūsų seneliai ar yra dabartiniai 40-mečiai. Negana to, jog ji, kaip teigiama, ne tik dirbs mėgiamus darbus, daugelis jos atstovų taip pat turės hobius, neretai susijusius su technologijomis bei atitinkamu pasaulietiniu virsmu. Visa tai, beje, galima regėti jau dabar.

Iš tiesų, į duris pasibeldė laikai, kai vaikai skendi socialiniuose tinkluose, įsivaizduodami, jog mokytis greitu laiku nebereikės – užteks komentuoti „minecraft’ą“ ir demonstruoti, kaip išpakuojami žaislai, pinigams, jų manymu, tiesiog krintant iš dangaus.

Pastarųjų kaltinti nederėtų: matant, kaip dirba Lietuvos influenceriai ir kokiomis sumomis jie svaidosi, net ir garbaus amžiaus moteriškė, nieko nenusimananti apie inovacijas, gali užsinorėti tapti „kosmetikos veidu“ ir didžiąja scenos primadona.

Apie socialinių tinklų bumą diskutuojama jau kurį laiką – kaip ir apie jo žalą bei privalumus, darant prielaidą, jog atitinkamos technologijos siekia pritraukti kuo daugiau nepilnamečių. Tačiau ne sykį kalbėta ir apie tai, jog vaikams socialiniai tinklai daro meškos paslaugą, ypatingai tuo atveju, kai jie neturi bazinių žinių. O pažintį su jais greičiausiai reikėtų pradėti nuo to, jog „ne viskas, kas aptinkama internete, yra tikra“ – kaip ir teiginys, esą vaikai influenceriai visuomet uždirba didelius pinigus. Taip, dalis populiariausių influencerių sukaupia turtus nesulaukę nė 18 metų, tačiau beveik nėra teisinės apsaugos priemonių, užtikrinančių, jog pastarųjų uždarbis liks jiems^[1].

Akivaizdus tokio atvejo pavyzdys – Britney Spears ir moters globos istorija. Daugelį metų ji buvo įstrigusi teisinėje situacijoje, kai didžioji dalis uždirbtų pinigų atitekdavo tėvui, kontroliavusiam ne tik finansus, bet ir tokius dalykus kaip vaistai, pasirodymų grafikas ir kt. 

Taigi, verta geriau pagalvoti: nes kur tikimasi greito „iššovimo“ į padanges, slypi nemenki pavojai.

Dalyje Jungtinių Amerikos Valstijų vaikai influenceriai neatgauna savo uždirbtų pinigų

Kaip ir suaugę, vaikai influenceriai dainuoja, šoka, gamina maistą, vaidina bei deklamuoja eiles; jie bendradarbiauja su pagrindiniais prekių ženklais, tokiais kaip „Walmart“ ir „Staples“, ir uždirba pinigus už rėmėjų įrašus savo socialinės žiniasklaidos paskyrose. Visgi, beveik visose Jungtinėse Amerikos Valstijose pastarieji neturi jokios teisinės apsaugos ir garantijų, kad kada nors pamatys savo uždirbtus pinigus. Ir tokių istorijų šaknys galimai netgi siekia šimtmetį.

Pavyzdžiui, 1938 m. 23-ejų metų Jackie Coogan, kuris būdamas mažametis vaidino Čarlio Čaplino filme „Kūdikis“, sužinojo, kad jo motina ir patėvis išleido milijonus dolerių, kuriuos jis uždirbo būdamas žvaigžde. Galiausiai, pastarasis padavė ieškinį ir laimėjo. Atsakydama į tai, Kalifornija 1939 m. savo ruožtu priėmė įstatymo projektą, paprastai vadinamą Coogan įstatymu, siekiant apsaugoti vaikus, atliekančius panašius vaidmenis, reikalaudama 15 proc. jų uždarbio skirti patikos fondui.

Apie vaikus influencerius vis dažniau prabyla ir Pietų Kalifornijos universiteto Annenbergo komunikacijos ir žurnalistikos mokyklos skaitmeninės socialinės žiniasklaidos profesorė Karen North, tvirtindama, esą net jei vaikai influenceriai kuria savo turinį, suaugusieji gali juos išnaudoti, ypatingai iki 13 metų.

Populiariausių pasaulyje šeimyninių vlogų kūrėjai išnaudojo savo vaikus

Populiarūs šeimyninių vlogų kūrėjai, tokie kaip Machelle Hobson ir Ruby Franke, kaip paaiškėjo, išnaudojo savo vaikus. Dėl šių incidentų rugpjūčio mėn. Ilinojaus valstijoje buvo priimtas pirmasis tokio pobūdžio įstatymas Jungtinėse Valstijose, pagal kurį suaugusieji, kurie mokamame internetiniame turinyje naudoja nepilnamečio vardą ar nuotrauką, dalį uždarbio turėtų atidėti patikos fonde. Kiek tėvai turėtų atidėti, priklauso nuo to, kaip dažnai vaikas pasirodo turinyje.

Pavyzdžiui, jei vaikas visu 100 proc. yra influencerio vaizdo įrašuose, turi būti atidėta bent pusė uždarbio. Nors įstatymas nereikalauja, kad tėvai praneštų valstybei apie savo vaiko pajamas, vis tik suteikia vaikams teisę imtis teisinių veiksmų.

Apskritai, įtakos darymas tapo daugelio jaunų žmonių siekiamybe. Neretas jų, be kita ko, labiau domisi „YouTube“ naudotojais nei astronautais. Tačiau nors daugelis žmonių mato šiuos kanalus kaip smagų žaidimą, tai yra sudėtingas interesų konfliktas, kai tavo viršininkas yra dar ir tavo tėvai. 

Kita problemos dalis ta, kad įstatymai turi suderinti valstybės teisę ginti pažeidžiamus piliečius ir tėvų teisę auginti savo vaikus taip, kaip jiems atrodo tinkama. Klausimas šiuo atveju toks: kur baigiasi privatus šeimos gyvenimas ir kur prasideda valstybės teisė įsikišti ir ginti vaikus?

Lietuvoje, kaip žinome, taipogi daugėja šeimų, į turinio kūrimą įtraukiančių savo atžalas. Kol mūsų šalyje nėra nustatytų reglamentų, pasaulyje tuo tarpu žadamas pokytis.

Prancūzijos mokyklose nuo šio rudens nebus galima naudoti mobiliųjų telefonų

Vis daugiau tyrimų rodo, jog pernelyg daug laiko prie ekranų praleidžiantys vaikai susiduria su tam tikromis problemomis. Iš esmės tai toks pat gajus klausimas, kaip ir vaikų influencerių skaičiaus augimas.

Tad Prancūzija ketina išbandyti draudimą mokiniams iki 15 metų amžiaus naudotis mobiliaisiais telefonais^[2]. „Skaitmeninės pauzės“ bandymas, kuriame dalyvauja daugiau nei 50 000 mokinių, vykdomas prieš galimą planą nuo 2025 m. jį taikyti visoje šalyje. 

Dabar Prancūzijos vidurinių mokyklų mokiniai privalo išjungti savo telefonus. Šiuo eksperimentu siekiama dar daugiau – reikalaujama, kad atėję į mokyklą vaikai atiduotų savo telefonus. Tai dalis prezidento Emmanuelio Macrono siekio, jog vaikai mažiau laiko praleistų prie ekranų, nes vyriausybė baiminasi, kad tai stabdo jų vystymąsi. Vietos valdžios institucijų teigimu, 6 980 Prancūzijos vidurinių mokyklų ši priemonė gali kainuoti beveik 130 mln. eurų.

Nuo 2018 m. Prancūzijoje darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose uždrausta naudotis mobiliuoju telefonu ar bet kokia kita elektroninių ryšių įranga. Aukštosiose mokyklose, kurias lanko prancūzų vaikai nuo 15 iki 18 metų, vidaus taisyklėse gali būti draudžiama mokiniams naudotis mobiliuoju telefonu visose ar dalyje patalpų.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra šią savaitę taipogi pareiškė, kad jaunesni nei dvejų metų vaikai turėtų būti visiškai atribojami nuo skaitmeninės žiniasklaidos ir televizijos, o vyresnio amžiaus vaikams ji turėtų būti ribojama. Panašų žingsnį žengė ir vienas didžiausių Didžiosios Britanijos mobiliojo ryšio operatorių EE, įspėjęs tėvus, kad jie neturėtų duoti išmaniųjų telefonų jaunesniems nei 11 metų vaikams. Nors yra vaikų ir jaunuolių, kurie mano, kad naudojimasis technologijomis bei socialine žiniasklaida suteikia neįtikėtinai daug galių, Australija taip pat planuoja uždrausti vaikams naudotis socialine žiniasklaida^[3]. 

Dar įdomesnę kryptį pasirinko Teksaso valstijos Vaikų saugumo internete įstatymas, tėvams pateikęs įrankius, leidžiančius atnaujinti paauglio paskyros nustatymus ir nustatyti vaiko naudojimosi socialiniais tikslais laiko apribojimus^[4].