M. Puidokas rėžė: Stambulo konvencija brukama net ukrainiečių gyvybių sąskaita (VIDEO)

Seime aistras kaitina siūlymas kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos išaiškinimo

Antradienį Seime parlamentarai svarsto jau anksčiau Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą pasiūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Dar liepą Seimo nariai po pateikimo pritarė šiai iniciatyvai, šiandien parlamente vyksta svarstymo stadija, o galutinis balsavimas dėl siūlymo priėmimo įvyks šį ketvirtadienį.

Šiandienos balsavime Seimo nariai, nors ir ilgai diskutavę, tačiau pritarė siūlymui: „už“ šią iniciatyvą balsavo 61 Seimo narys, „prieš“ – 8, susilaikė 9 parlamentarai^[1].

Tačiau Seimo salėje dar iki balsavimo tikrai netrūko aštrių pasisakymų ir aktyvių diskusijų. Stambulo konvencijos tema ypač griežtai pasisakė parlamentaras Mindaugas Puidokas.

Politikas teigė, kad kalbant apie šį dokumentą yra siekiama nukeliauti link visuomenės, kurioje negalioja jokios tradicinių vertybių normos.

M. Puidokas kritikavo valdžios siekį visuomenei Stambulo konvenciją įbrukti bet kokia kaina

Politikas M. Puidokas pirmiausia dėmesį atkreipė į Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės anksčiau išsakytus žodžius, jog Lietuvai, neva, gali kilti problemų su investuotojais: jie galimai žiūri, ar valstybė yra ratifikavusi Stambulo konvenciją, ar vis dėlto vengia tai padaryti.

Tačiau M. Puidokas primena, kad net Jungtinė Karalystė, valstybė, kuri tikrai nesiskundžia investuotojų stygiumi, Stambulo konvenciją ratifikavo tik 2022 m. ir būtent dabar patiria ekonominių problemų.

„Jeigu aš susiečiau, jog Jungtinė Karalystė patiria ekonomines problemas, nes ji ratifikavo Stambulo Konvenciją, tai visi sakytų, kad aš čia skleidžiu melus, bet kai panašius dalykus skleidžia Armonaitė, tai visiems tai tinka“, – Seime teigė M. Puidokas.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį ir į kaimyninę Lenkiją, kurioje valdžia ypatingai aktyviai priešinasi šio prieštaringo dokumento ratifikavimui.

Politikas pabrėžia, kad būtent tuomet, kai Lenkijoje į valdžią atėjo tradicines vertybes atstovaujanti politinė jėga „Tvarka ir Teisingumas“, jie priėmė sprendimą trauktis iš Stambulo konvencijos, o ir kitų Europos valstybių požiūris į šį dokumentą nėra teigiamas.

„Šios konvencijos nėra ratifikavę tokios valstybės kaip Čekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Latvija. Niekas nesako, kad tos valstybės kažkaip yra prastesnės šalys Europos Sąjungos šalių kontekste, nes jos saugo tradicinę šeimą ir tradicines vertybes, ir nenori, kad jų vaikai būtų šviečiami apie lytinę tapatybę, kad vieną dieną tu atsikėlęs iš ryto gali teigti, kad esi berniukas, kitą, kad mergaitė, trečią dieną neaišku kas. Aš manau, kad tai yra vertybinė pozicija. Ko mes norime savo visuomenei, ko mes norime savo vaikams?“, – kalbėjo M. Puidokas.

Seimo narys dėmesį atkreipė ir į Ukrainą. Jo teigimu, tai yra dar vienas melas, kad Ukraina pati savo noru ratifikavo Stambulo konvenciją.

„Tai taip, kai tau pastato klausimą taip, ar tu ratifikuoji, ar tu negausi tam tikros paramos, tai tu neturi kitos išeities kaip sutikti su tuo, kai tu kariauji karą, kuriame žūva žmonės. Bet matot, mūsų tos genderinės vertybės yra brukamos tokiais būdais, panaudojant ciniškiausią politinį spaudimą. Ar tai yra gerai? Aš manau, kad tai yra labai negerai ir tai rodo mūsų vakarietiškos civilizacijos nuėjimą nuo tikrųjų vertybių, tai rodo susilpnėjimą, mūsų klaidas“, – sako parlamentaras.

M. Puidoko nuomone, Lietuvos valdžia turėtų būti toje pusėje, kurioje yra dauguma mūsų valstybės žmonių, o dauguma jų, kaip ir toje pačioje Ukrainoje, nepalaiko genderinės ideologijos, tapatybės pasirinkimo pagal nuotaiką bei to, ką skelbia Stambulo konvencija.

M. Puidokas pasinaudojo proga dar kartą sukritikuoti prieštaringą Gyvenimo įgūdžių programą

Šiandien Seime M. Puidokas prakalbo ir apie Gyvenimo įgūdžių programos rengėją Nataliją Istominą, kuri Seime dar anksčiau diskutuodama su Seimo nariais sakė, kad naujoje programoje nebus naudojami tokie žodžiai kaip berniukas, mergaitė, mama, tėtis, šeima.

„Kai aš paklausiau jos, kuo remiantis, kokiais įstatymais remiantis, tokius dalykus ji tokioje programoje daro, ji atsakė, kad remiasi tarptautiniais dokumentais ir konvencijomis, tokiomis kaip Stambulo konvencija. Nors ta konvencija iki šiol Lietuvoje dar nėra ratifikuota“, – sako M. Puidokas, pažymėjęs, kad šie dalykai Lietuvoje yra „brukami per užpakalines duris“.

M. Puidokas jau kuris laikas aktyviai kritikuoja Gyvenimo įgūdžių programą. Praėjusią savaitę jis drauge su visuomenininkais pradėjo visuotinį parašų rinkimą dėl šios programos sustabdymo.

Parašai dėl Gyvenimo įgūdžių programos sustabdymo renkami šioje formoje.

Dėl Stambulo konvencijos kreiptis į KT užsimota dar praėjusios Seimo sesijos metu

Jei įtemptos diskusijos dėl Gyvenimo įgūdžių pamokų yra šių dienų aktualija, tai siekis dėl Stambulo konvencijos kreiptis į Konstitucinį Teismą yra praėjusios Seimo sesijos metu iškeltas tikslas. Tuomet teigta, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į teismą, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.

Praėjusios Seimo sesijos metu, po pristatymo „už“ nutarimo projektą balsavo 55 Seimo nariai, „prieš“ – 2, susilaikė 4 parlamentarai.

Primename, kad Konstitucinio Teismo būtų klausiama, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja Stambulo konvencijos normos, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią visų švietimo lygių mokymo programą, be kitų aspektų, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis^[2].

Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo buvo priimta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule.

2013 m. birželio 7 d. ją pasirašė Lietuva. 2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu pateikė ją ratifikuoti Seimui, tačiau iki šio tai nėra padaryta.