LRT už mokesčių mokėtojų pinigus skatina neturėti vaikų?

LRT naujienų kanalas galimai užsimojęs padalyti tautą į stovyklas

Gimstamumo tema – populiari tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Žinoma, kad šalyje 2022 m. gimė 22,1 tūkst. kūdikių^[1]. Praeitais metais Lietuvoje gimė 20 008 vaikai^[2]. Vis dažniau iškylant diskusijoms apie klimato kaitą, kai kurie Gerovės valstybės naujienų kanalai šias temas sugretino. Dalis iš jų kalba apie planetos išsaugojimą atsisakant gimdyti.

Apie tai visai neseniai nuomonę pareiškė nacionalinis transliuotojas LRT. Jis, kaip ir keletas kitų, išspausdino atitinkamo pobūdžio naujieną. Viena iš jų – straipsnis apie gimdyti nesiruošiančią moterį, galvojančią, jog priešingas scenarijus priartintų prie pasaulio pabaigos. Dalis tautiečių tokio tipo tekstus, dažnai pakliūnančius į regos lauką, „kramto” kaip naujus normalumus. Nesistebima, jog ši informacija iš tikrųjų gali daryti įtaką priimant sprendimus vaikų neturėti.

Vis dėlto, LRT klimato kaitą ir gimstamumą, regis, linkusi dėti į vieną lentyną. Dalis žmonių gūžčioja pečiais, esą tokio pobūdžio straipsniai kiša pagalius į ratus keldami abejones ir įtampą jaunų žmonių galvose. Internautai šmaikštauja: 

„Tetrūksta viengungių politikų, sakančių, kad dėl klimato kaitos verta ne tik negimdyti, bet ir taikiai numirti”.

Žinoma, kad dėl veiklos skaidrumo Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija reguliariai atlieka finansinius ir veiklos auditus^[3]. Tačiau kalbėta ir apie papildomus tyrimus, lapkričio pabaigoje Seimo Audito komiteto pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui paskelbus, kad LRT finansavimas pastaruoju metu sparčiai didėja, o dalis programų gamybos yra perduodama išorinėms įmonėms. Pasak R. Žemaitaičio, reikia išsiaiškinti, kokios įmonės yra samdomos, už kokias sumas ir kokie honorarai yra mokami. 

Svarstoma, galbūt skandalingas naujienų turinys yra kuriamas tendencingai, sąmoningai. Tuo tarpu galimai ideologinis šio kanalo naratyvas turi savo kainą, kuri, galbūt, bus apspręsta audito metu.

Dabartinė darbotvarkė skatina moteris negimdyti?

Žmogus yra linkęs tikėti tuo, kas yra kartojama. Juk tam, kad pakeistume savo įsitikinimus, reikia gauti maždaug dešimt kartų daugiau informacijos, palyginus su tuo informacijos kiekiu, kuris patvirtina jau turimus įsitikinimus.

Valstybei stengiantis sumoti, kaip pristabdyti katastrofiškas demografines tendencijas, nacionalinis transliuotojas „kursuoja” žerdamas šūksnius apie vaikų neturėjimą ir laisvo gyvenimo būdo naudą. Neabejojama, kad vaikų neturėjimas – asmeninis pasirinkimas. Vis dėlto, šis pasirinkimas negali tapti socialinės reklamos objektu. Norima pasakyti, jog gyvenimo būdas gali būti įvairus, ir būtent tai reikėtų akcentuoti, neištremiant vertybių į sąrašo galą. Atsvarai vaikų neturėjimo klausimu turėtų būti kalbama apie žmones, kurie vaikų nori. Tačiau šiems eteryje vietos lieka vis mažiau.

Ne visos poros gali turėti vaikų. Tačiau tokie asmenys neturėtų būti diskriminuojami, smerkiami. Kadangi tema jautri, joje neturėtų šmėžuoti vertinimai. Be to, reikia nepamiršti, jog depopuliacijos augimą gali lemti daug veiksnių – kaip ir klimato kaitą lemia ne viena aplinkybė.

Klimato kaitos kaltininkai – vaikai?

Žurnalistė Inga Labutytė-Atkočaitienė nusprendė neturėti vaikų dėl klimato krizė – tam, kad neva pristabdytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas^[4]. Apie tai, kaip skelbiama, mąsto maždaug dešimtadalis apklaustų asmenų: 11 proc. sako, kad nerimas dėl ekologinės krizės mažina norą susilaukti vaikų, o 18–29 metų amžiaus grupėje taip jaučiasi apie 15 proc. gyventojų.

Netylant kalboms, susijusioms su vakarietiškais vėjais, nenuostabu, jog žmonių mąstymas gali keistis informacijos pavymui.

„Jeigu mes sugebėtume – tai yra bendrų pastangų rezultatas – sugalvoti būdą, susiturėti nuo vartotojiškumo, atsispirti pagundai pirkti ką nors. Bet išmetimai kiekvienais metais auga. Ir tuomet kartu auga vidutinė temperatūra, klimatologai skelbia apie naujus karščio rekordus. Todėl tikrai niekaip negaliu nuraminti baimės, kad mano vaikams šioje planetoje nesaugu. Galbūt ne iki to laiko, kol jiems sukaks 10 metų, bet iki to, kol jie taps suaugę, jiems grės elementarus pavojus mirti žiauria mirtim. Nuo potvynio, gaisro, užvirtus medžiui stiprios audros metu ir panašiai“, – tikina Inga.

Viena vertus, kai kurios iškastinio kuro kompanijos kalba, jog žmonės yra per daug susitelkę į anglies pėdsaką. Tačiau Inga teigia esanti „giliai įsitikinus, kad neturėti vaikų nėra naudinga nei korporacijoms, nei valstybėms, tačiau – itin naudinga gamtai“. Tokia žinia netrunka apskrieti Lietuvą, susukdama tautiečiams galvas.

Abroseksualūs žmonės leidžia sau turėti skirtingus seksualinius partnerius

Nuo 2018 iki 2021 metų žmonių, sakančių, jog nenori susilaukti vaikų, dalis išaugo. Manoma, jog geltonoji spauda prisideda prie tam tikrų scenarijų, įtakodama pavienių žmonių, galiausiai susiburiančiančių į grupes, sprendimus. Lietuvos naujienų kanalai – ne išimtis.

Nesistebima, jog spaudoje galima išvysti varijuojančių gyvenimo būdo idėjų, tampančių norma. Tarkime, neseniai diskutuota apie abroseksualumą^[5]. Nors tąsyk dalis žmonių klausė: „Su kuo jis valgomas?“, dabartinė situacija šiuo klausimu – kita. 

Terminas, reiškiantis skirtingą seksualinio ar romantinio potraukio lygį, kuris gali kisti visą gyvenimą, tvirtina, esą normalu, kad bėgant metams keičiasi asmens lytinė orientacija^[6]. Pavyzdžiui, abroseksualų asmenį vienu metu gali seksualiai traukti vyrai, o po kelių savaičių jis gali niekam nejusti lytinio potraukio. Iš esmės abroseksualumas yra vienas iš daugiau nei 100 terminų, kuriais įvardijamos skirtingos seksualinės orientacijos. 

Nesibaigiantis „savęs pažinimas“ kelia klausimą: ar specifinių polinkių normalizavimas nenueis per toli, iš paskos nusitempdamas jaunuomenę. Juk apie abroseksualumą vis dažniau kalba būtent Z kartos atstovai. Kaip ir pasirinkimas gyventi be vaikų, kintančios seksualinės tapatybės taip pat gali tapti pastarųjų pradžiamoksliu. Mat dar vasarą skelbtą, esą „abroseksualas“ netrukus visuomenėje bus normalizuotas. Kas tada?

Šią vasarą Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė ir mokslininkė Audra Balundė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pabrėžė, kad ateityje laukia vis daugiau iššūkių, susijusių su klimato krize. Statistika statistikai, tačiau kai kurie žiniasklaidos kanalai, regis, jau kurį laiką yra atsukę uodegas objektyvumui, mojuodami špyga vertybėms kaip stabiliausiam orientyrui ir tvirčiausiam pamatui.