- 2025-aisiais LRT finansavimas sudarytų 79,6 mln. eurų, 2024 metais siekė 72,8 mln. eurų
- Vienas iš labiausiai afišuojamų valdžios prioritetų – užtikrinti nepriklausomą žiniasklaidą
- LNK pardavimo pajamos 2023-aisiais siekė 30 249 000 eurus
2025-aisiais LRT finansavimas sudarytų 79,6 mln. eurų, 2024 metais siekė 72,8 mln. eurų
Patvirtintas 2025 m. valstybės biudžetas.
Tiesa, nors pristatytas 2025-ųjų valstybės biudžetas, skelbiama, jog naujas Seimas galės jį koreguoti.
Šiuo klausimu trečiadienį paskelbtame 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte pastebėtas įdomus ir galbūt netikėtas pasiūlymas – numatytas ženklus finansavimo didinimas Lietuvos radijui ir televizijai (LRT)[1]. Pagal siūlomą projektą, šiai nacionalinei institucijai skiriamas biudžetas išaugs net 6,8 mln. eurų, lyginant su 2024 metų biudžeto asignavimais.
Konkrečiai, siūloma, kad 2025 metais LRT finansavimas sudarytų 79,6 mln. eurų, kai 2024 metais ši suma buvo 72,8 mln. eurų. Šis padidinimas žymi valdžios institucijų siekį stiprinti nacionalinį transliuotoją ir užtikrinti jam reikiamus išteklius efektyviam veikimui, ypatingai laikotarpiu, kai didėja informacijos sklaidos svarba. Dar įdomiau tai, jog projekte numatytas ir tolesnis finansavimo augimas ateinančiais metais. Planuojama, kad 2026 metais asignavimai LRT sudarys 87,8 mln. eurų, o iki 2027 metų šis skaičius pasieks netgi 97,1 mln. eurų.
Vienas iš labiausiai afišuojamų valdžios prioritetų – užtikrinti nepriklausomą žiniasklaidą
Tokie skaičiai rodo ryžtingą nacionalinio transliuotojo stiprinimo kursą bei aiškius valdžios prioritetus, neva siekiant užtikrinti kokybišką, nepriklausomą žiniasklaidą. Finansavimo didinimas, be abejo, kelia nemažai klausimų apie tai, kaip bus naudojamos šios lėšos, kokie tikslai yra keliami LRT, ir kokį poveikį tai turės visai medijų ekosistemai Lietuvoje. Tačiau Seimas yra linkęs pritarti šiai iniciatyvai, LRT skiriamas lėšas susiedamas su BVP augimu.
Augant transliavimo platformų įvairovei ir konkurencijai su komerciniais transliuotojais bei naujomis skaitmeninėmis platformomis, LRT tampa svarbia institucija, turinčia pateikti kokybišką turinį, bei saugoti visuomenės interesus, kovojant su dezinformacija ir siūlant nepriklausomą žurnalistiką. Ilgainiui toks asignavimų didinimas galėtų prisidėti prie LRT veiklos efektyvumo didinimo, turinio kokybės gerinimo bei platesnės aprėpties.
Žvelgiant iš Vyriausybės politinių tikslų pusės, pastaroji, kaip tikima, siekia, kad per nacionalinį transliuotoją būtų teikiama informacija apie rinkimus, o taip pat vyktų debatai, padėsiantys rinkėjams priimti tam tikrus sprendimus. Nors stipri, nepriklausoma žiniasklaida gali padėti Lietuvai gerinti savo įvaizdį užsienyje, ypač siekiant būti lyderiu demokratijos ir žiniasklaidos laisvės srityse, Vyriausybės orientavimasis į LRT finansavimo didinimą vertinamas dvejopai.
LNK pardavimo pajamos 2023-aisiais siekė 30 249 000 eurus
Komerciniai kanalai – tai LNK, BTV, TV1, Info TV, 2TV, TV3, TV6, TV8, „Lietuvos ryto televizija“, „Delfi TV“.
TV6, kaip žinoma, yra TV3 dukterinis kanalas, iki 2008 m. vadintas Tango TV. TV8 – taip pat TV3 dukterinis kanalas. TV1 – LNK dukterinis kanalas kaip ir 2TV bei Info TV[2]. Visgi, apžvelgiant dalies minėtų kanalų duomenis, matomas ženklus skirtumas, ataskaitose šmėžuojant ypač didelėms sumoms. Tad nemažai daliai tautiečių smalsu, ar procesai vyksta skaidriai, o lėšos yra įsisavinamos teisėtai.
Pavyzdžiui, metinis LNK darbuotojų vidurkis yra 64 žmonės[3]. Pardavimo pajamos 2023 m. siekė 30 249 000 eurus, tuo tarpu įstatinis kapitalas – netgi 2 230 074,00 eurus.
TV3 televizijos metinis darbuotojų vidurkis – 154 asmenys[4]. Pardavimo pajamos 2023 m. buvo 34 778 000 eurai, įstatinis kapitalas tuo tarpu siekė 1 015 034,80 eurų. Tiesa, tiek LNK, tiek TV3 patenka tarp TOP500 daugiausiai 2024 m. I ketvirtį į VMI sąskaitą sumokėtų mokesčių ir kitų įmokų.
„Delfi TV“ televizijos metinės pardavimo pajamos viso sudarė 16 229 878 eurus, darbuotojų vidurkis yra 183 žmonės, o įstatinis kapitalas sudaro 201 880,16 eurų[5].
Pardavimo pajamos yra ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo.
Trečiadienį Vyriausybei, kaip žinoma, buvo pristatytas 2025 m. valstybės biudžeto projektas. Jame numatyta, kad 2025 m. biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su praėjusiais metais, numatoma, neva biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), o išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.). Valdžios sektoriaus skola 2025 m. savo ruožtu sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), tuo tarpu deficitas sieks 3 proc.
