Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango 3,1 proc.
Per pastaruosius kelerius metus maisto kainos Lietuvoje patyrė pokyčių – tiesa, ne itin malonių. Pirmąjį šių metų mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su gruodžiu brango 2,13 euro (3,1 proc.) ir buvo 5,16 euro (7,9 proc.) brangesnis nei 2024 metų sausį. [1]. Pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje ir antroje pozicijose sausio mėnesį išliko prekybos tinklas „Maxima“ ir „Barbora“. Po jų rikiavosi „Lidl“, padidindamas krepšelio kainą 0,89 euro, žemesnėse vietose – „Rimi“, „Norfa“ bei „Iki“ ir jos internetinė parduotuvė „Last Mile“. Skirtumas tarp pigiausio („Maxima“) ir brangiausio („Last Mile“) krepšelio – 20,80 euro (34,1 proc.).
„Pricer.lt“ atliktos analizės duomenimis, labiausiai brango juodasis šokoladas „Karūna“, taip pat kaina kilo pigiausiems obuoliams, jogurtui, ryžiams, maltai skrudintai kavai, sviestui, juodajai biriai arbatai, šaldytai jūros lydekos filė, silkių filė „Zigmas“, bananams, pigiausiam juodam šokoladui, maltai kavai „Jacobs Kronung“, pigiausiai varškei bei pigiausiam saldžiosios grietinėlės „Dvaro“ sviestui. Tautiečiai, varstydami žvilgsniu produktų kainas, teiraujasi: ką tuomet valgyti – galbūt stalo kampo atsikąsti?
Skaičiuojama, jog atpigo 15 prekių – tačiau ne visos jos – reikšmingai. Į sąrašą įeina pigiausi avižiniai dribsniai, virta „Samsono“ daktariška dešra bei pigiausios pomidorų sultys. Visgi „traukiant šaknį”, panašu, jog kol kas gerovė Lietuvos prekybos centrų lentynose nenugulė. O, laikui bėgant, susiduriama ir su kitomis naujovėmis. Mat Europos Sąjunga patvirtino kirminų miltų naudojimui maisto produktuose.
Valstybė į rinką kištis negali?
Į 77 kreipėsi pasipiktinusi kaunietė. Mat ne tik maisto kainos nusitaikė pratuštinti pinigines ir užsistovėjusią kiaulę taupyklę. Pastaroji reiškė nepasitenkinimą, jog pasitaiko atvejų, kai nepaisant to, jog produktas kainuoja nemažai, jis būna nekokybiškas. Į jos akiratį pakliuvo supuvusių svogūnų „jūra“ ir česnakų „padargai“. Nors svogūnai – ne auksiniai, pažiūrėjus į kainą, kyla abejonių…
Valdantieji taip pat lenkia pirštus, neva per dešimtmetį maisto prekės Lietuvoje pabrango apie 70 proc. Vien per pastaruosius penkerius metus už maistą mokame dvigubai brangiau[2]. Tačiau kol kas pasiūlymai maisto kainoms mažinti atrodo miglotai.
Stengiantis reguoliuti maisto kainas, kalbama apie būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainų analizavimą. Tačiau atsiranda tikinančių, jog valstybė į rinką kištis negali[3].
Maisto taryba Lietuvoje: kainos stabilizuosis, kris ar kils?
„Didžioji dalis maisto prekių brangimo buvo susijusi su pabrangusiais energijos ištekliais, maždaug tris kartus pabrangusios gamtinės dujos. Taip pat pabrangusios žaliavos, žaliavinis pienas 35 proc. ir, aišku, kylančios darbo sąnaudos. Nuo dešimtmečio pradžios MMA pakilo 66 proc. – panašiai kilo visos darbo sąnaudos“, – dar sausio mėnesį kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kad suvaldyti kainas, įsteigta Maisto taryba, į kurią įeina Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Pirmasis Maisto tarybos posėdis įvyks vasario 20 d. Tačiau ne visi tarybą vertina palankiai[4]. Tikinama, kad šioji sieks teisingo pelno paskirstymo[5]. Visgi, dalis tautiečių gūžčioja pečiais, ar sulaužius pasitikėjimą, galima jį atstatyti.
„Labai svarbu ieškoti priemonių teisingam kainų paskirstymui maisto grandinėje, kad būtų pasiekta rinkos dalyvių interesų pusiausvyra – visi jos dalyviai pagrįstai gautų priklausantį pelną“, – tikina ministras I. Hofmanas.
Maisto taryba vykdys nuolatinę maisto sektoriaus rinkos stebėseną ir rezultatų analizę; vertins rinkos stebėsenos rezultatus ir siūlys sprendimus, prisidedančius prie didesnio kainodaros skaidrumo; savo iniciatyva ar Vyriausybės prašymu svarstys teisės aktų maisto sektoriaus srityje projektus, teiks išvadas bei rekomendacijas; skatins ir palaikys ryšius tarp maisto tiekimo grandinės dalyvių (ūkininkų, maisto verslo įmonių ir perdirbėjų, žemės ūkio ir ekonomikos mokslo atstovų). Daugiausiai atstovų (po keturis) Maisto taryboje turės Lietuvos žemės ūkio taryba bei Lietuvos žemės ūkio rūmai.
Dalis politikų reiškia apmaudą, esą ši taryba turėjo būti suburta daug seniau.
„Nes ir dabar mes turime situaciją, kai žemdirbiai sako – mums nieko nemoka, perdirbėjai sako, žinot, galėtume, bet prekybininkai viską susišluoja, o prekybininkai sako, kad čia šiaip kažkokios rinkos tendencijos, ateinančios iš Europos“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Užuot mažinus PVM maisto produktams, ieškoma lėšų krašto apsaugai?
Tuo tarpu tautiečiai šnairuoja per petį, nerimaudami, ar maistas pigs – galiausiai, ar bus, taip sakant, apspręstas supuvusio svogūno „matas”.
Lojalūs pirkėjai žino, kad kai kurie prekybos centrai tam tikromis valandomis kartais rengiamos akcijos. Tačiau į portalą besikreipusi šalies gyventoja prasitarė, esą tokių maisto produktų kokybė kartais – apverktina. Visgi, pusę kainos „mušanti” nuolaida kai kam – gyvybiškai svarbi. Daugiausiai durklų į nugarą šiuo atveju sulaukia tie produktai, kurių kokybė prasta – tačiau kaina siekia „lubas”.
Gali būti, jog pokyčius lems minėta rinkos priežiūra. Tačiau neperšokus griovio – nesakyk „op”. Mat dalis ekonomistų iš anksto prasitaria, kad tarybą įsteigusiai Vyriausybei atsiras daugiau pagundų kištis ir pradėti reguliuoti kainas, o tai neva lems maisto produktų trūkumą bei dar prastesnę jų kokybę.
„Kuomet yra kainų kontrolė, tada pradeda arba kristi produkcijos kokybė, arba tam tikrų produktų pradeda trūkti. Tai iš tiesų rinkos sąlygomis kažkaip kainas pažaboti bus nelengva“, – aiškino Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad kainas ir dabar stebi Lietuvos bankas. Tuo tarpu pasak VU Ekonomikos fakulteto docento, Dr. Algirdo Bartkaus, rinkos ekonomikoje geriausiai kainas reguliuoja konkurencija, o visų pirma – pirkėjas.
„Jeigu pirkėjas nusisuka nuo gamintojo ir jo prekės nebeperka, gamintojas dažniausiai turi labai aiškų receptą, ką daryti – tai yra sumažinti prekės kainą. Sumažinsi prekės kainą ir pirkėjas atgal sugrįš“, – aiškino jis. Anot kai kurių ekonomistų, lengviausias instrumentas – mažinti PVM tarifą maisto produktams. Šią priemonę socialdemokratai jau siūlė Seimui. Bet, pasak Nerijaus Mačiulio, šis sprendimas būtų sunkiai suderinamas su pionierišku Vyriausybės tikslu – rasti daugiau lėšų krašto apsaugai.
