- ES patvirtino ultravioletiniais spinduliais apdorotų milčių lervų miltelių naudojimą maiste
- Maišant lervų miltus į duoną siekiama tvarumo
- Vabzdžiai jau parduotuvių lentynose: nuo užkandžių iki kepinių
ES patvirtino ultravioletiniais spinduliais apdorotų milčių lervų miltelių naudojimą maiste
Europos Sąjunga uždegė žalią šviesą kirminų miltų naudojimui maisto produktuose. Prekybos centrų durys atsiveria plačiau šiam produktui, kuris priskiriamas į naujo maisto kategoriją. 2025 m. sausio 20 d. Europos Komisija patvirtino, kad UV spinduliais apdoroti didžiųjų milčių lervų milteliai (pagaminti iš sveikų Tenebrio molitor lervų) yra naujas maisto produktas[1].
Tai reiškia, kad, atlikus saugos vertinimą, juos dabar galima teisėtai pardavinėti ir naudoti maisto produktuose ES šalyse. Europos Sąjunga oficialiai leido duonoje, pyraguose ir kituose maisto produktuose naudoti vabzdžių pagrindu pagamintus ingredientus. Naujuoju reglamentu 2025/89[2], kurį sausio mėnesį pasirašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, leidžiama prekiauti UV spinduliais apdorotais milčių lervų milteliais kaip nauju maisto produktu[3].
Jau daugelį metų ES ieško alternatyvų mėsai, teigdama, kad europiečiai suvartoja jos per daug. Kasmet pasaulyje suvalgoma apie 350 mln. tonų mėsos. Lenkijoje vidutinis gyventojas per metus suvalgo apie 75 kg mėsos, o tai gerokai daugiau nei ES vidurkis, skelbia Lenkijos naujienų portalas „Salon24“. Remiantis 2023 metų duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 104 kilogramus mėsos ir jos produktų.
Europos Sąjungos reglamente taip pat reikalaujama ir aiškiai ženklinti vabzdžių turinčius produktus, ypač įspėti vėžiagyviams alergiškus vartotojus apie galimas šalutines reakcijas, pranešė „Rzeczpospolita“. Tad dabar parduotuvėse padaugės asortimento su sudedamosiomis dalimis kaip svirplių ar milčių lervų miltais, ne tik grynų vabzdžių produktų.
Maišant lervų miltus į duoną siekiama tvarumo
Europos Komisija siekia iki 2040 m. 90 % sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, palyginti su 1990 m. lygiu. Kadangi žemės ūkis išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ES ieško alternatyvių baltymų šaltinių, įskaitant laboratorijoje užaugintą mėsą ir valgomuosius vabzdžius.
Pasaulio ekonomikos forumas remia vabzdžių maistą kaip būdą sumažinti tradicinės mėsos gamybos poveikį aplinkai. Pagal ES naujų maisto produktų taisykles valgomieji vabzdžiai dabar priskiriami prie dumblių ir kitų modernių maisto naujovių[4].
„Vabzdžiai galėtų atlikti svarbų vaidmenį didinant alternatyvių baltymų prieinamumą“, sakė Rafaelis Perezas Berbejalas, ES maisto saugos ir sveikatos departamento SANTE generalinio direktorato naujų maisto produktų grupės vadovas.
Ekonomistas Adamas Gwiazda pažymėjo, kad šis sprendimas atitinka Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) siekį, kad vabzdžiai taptų tvaresniu baltymų šaltiniu. Be milčių lervų, taip pat buvo leista vartoti šaldytus, džiovintus ar miltelių pavidalo svirplius ir skėrius.
Europos Komisija aktyviai siekia, kad valgomieji vabzdžiai taptų alternatyviais baltymų šaltiniais Europos mityboje. Šį pokytį lemia paprasta realybė: didėjanti pasaulinė maisto paklausa ir mažėjantis žemės ūkio derlius.
Šiuo metu Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nagrinėja daugiau nei dešimt paraiškų dėl vabzdžių pagrindu pagamintų maisto produktų. Tarp vertinamų produktų yra juodosios musės (Hermetia illucens larvae) miltai (blanširuoti ir džiovinti), bičių tranų lėliukės (Apis mellifera), naminių vikšrų (Acheta domesticus) milteliai, baltymų turtingi miltai iš milčių (Tenebrio molitor) lervų ir baltymų pilni milteliai, gauti iš malūninio juodvabalio (Alphitobius diaperinus).
Kol kas neaišku, kiek laiko EFSA ekspertai užtruks, kol baigs vertinimus, tačiau šie produktai jau yra tvirtinami.
Vabzdžiai jau parduotuvių lentynose: nuo užkandžių iki kepinių
Vabzdžiai turi daug baltymų - dažnai jų yra daugiau nei tradiciniai gyvūliniai produktai. Tačiau jų egzoskeletai pagaminti iš chitino, kurį žmonėms sunkiau virškinti, todėl maistinių medžiagų įsisavinimas yra ribotas.
Pagal naujas ES taisykles dabar duonoje ir bandelėse gali būti iki 4 gramų milčių lervų 100 gramų, o pyraguose iki 3,5 gramo 100 gramų. Pasak Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“, parduotuvėse jau prekiaujama vabzdžių produktais skirtais žmonėms, pavyzdžiui, baltyminiais batonėliais, pagamintais iš vikšrų, svirplių ir užkandžiais su lervomis.
Lenkijos įmonė „HiProMine“, gaminanti vabzdžių lervas gyvūnų pašarams, sparčiai plečiasi ir planuoja statyti gamyklą, kurioje per metus bus galima pagaminti 50 000-60 000 tonų produktų. Lietuvoje galima rasti įvairių produktų su vabzdžiais: nuo džiovintų vabzdžių su prieskoniais iki kepinių su vabzdžių miltais[5].
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje registruota 11 įmonių, užsiimančių svirplių, skirtų žmonių maistui, perdirbimu. Kai kurios iš šių įmonių pačios augina ir perdirba svirplius, gamindamos iš jų miltus bei kitus užkandžius.
Yra ir verslų, kurie specializuojasi juodosios plokščiamusės (Hermetia illucens) auginime ir perdirbime. Jie siūlo šaldytas ir džiovintas lervas, lervų riebalus bei miltus, kurie gali būti naudojami maisto produktų gamyboje.
