Į ES uostus nugulę ukrainietiški grūdai sukėlė krizę žemės ūkyje
Karas Ukrainoje stipriai atsiliepė ne tik geopolitinei pasaulio situacijai, finansiniam sektoriui, tačiau ir maisto tiekimo grandžiai. Iš atakuojamų teritorijų ilgą laiką nepavyko išvežti tonomis skaičiuojamo grūdų kiekio. O juos pagaliau pavykus išgabenti, jie taip ir nepasiekė tų, kuriems jų labiausiai reikėjo.
Tonos ukrainietiškų grūdų nebuvo išgabentos į skurstančias Afrikos žemyno valstybes, tačiau galiausiai nugulė Europos Sąjungos (ES) uostose. Dėl to sutriko situacija pačios Rytų Europos grūdų rinkoje, ūkininkai susidūrė su problemomis ir sunkumais bei ėmė reikalauti pagalbos iš savo vyriausybių[1].
Itin karšta situacija susiformavo mūsų kaimyninėje Lenkijoje. Čia ūkininkai blokavo ištisus muitinės punktus, protestavo dėl ukrainietiškais grūdais perpildytų saugyklų, atvirai ir drąsiai kritikavo valdžią ir galiausiai, kiaušiniais apmėtė žemės ūkio ministrą. Tačiau čia, priešingai nei Lietuvoje, valdžia rimtai pažvelgė į piliečių pasipiktinimą ir ėmėsi veiksmų plano.
Lenkijos vyriausybė drauge su analogišką krizę patiriančiomis Rytų Europos valstybėmis kreipėsi pagalbos į ES, kur reikalavo papildomos paramos savo ūkininkams. Negana to, nelaukusi paramos iš išorės, Lenkijos valdžia jau dabar paskelbė parengtą planą šiai žemės ūkio sektoriaus krizei suvaldyti.
Tuo tarpu Lietuvoje matome visiškai priešingą situaciją. Mūsų piliečiai vangiai reikalauja iš valstybės paramos ir paprasčiausio atskaitingumo: į protestus susirenka vos keli tūkstančiai pasipiktinusių. Tuo tarpu, vangiai dirba ir vyriausybė. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas savų klaidų nemato, o problemų neįžvelgia ir valdantieji konservatoriai.
Lenkijos valdžia stoja mūru už savo ūkininkus
Pasimokyti iš kaimyninių valstybių galėtume ir mes. Lenkijos vyriausybė, vos išgirdusi pirmuosius ūkininkų nusiskundimus, suskubo kreiptis pagalbos į Europos Komisiją (EK). Lenkijos valdžios atstovai, drauge su kolegomis iš Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Slovakijos, parašė laišką EK pirmininkei Ursulai von der Leyen.
Šiame laiške teigta, kad produktų, įskaitant grūdų ir aliejinių augalų sėklų, kiaušinių, paukštienos, cukraus, kainų padidėjimo mastas buvo „beprecedentis“ ir turi būti suvaldytas, atsižvelgiant į ūkininkų patirtus nuostolius[2].
„Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ne tik labai išaugo gamybos sąnaudos žemės ūkio sektoriuje, bet ir kilo problemų, susijusių su gerokai padidėjusiu ukrainietiškų produktų tiekimu į ES valstybių narių, ypač tų, kurios ribojasi su Ukraina arba yra netoli jos, rinkas“, – sakoma laiške.
Laišką pasirašiusieji lenkų politikai paragino EK skirti daugiau lėšų ne tik planuojamoms neatidėliotinoms pagalbos priemonėms, bet ir paramai ūkininkams, kurie patyrė milžiniškų nuostolių ir kuriems gresia bankrotas bei žlugimas. EK sureagavo greitai ir pareiškė, kad atsižvelgs į šalių raginimus.
Šį laišką inicijavo ne kas kitas, bet Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, kuris ir anksčiau kritikavo ES už tai, kad ji akivaizdžiai nevykdo savo pažado siųsti iš Ukrainos importuojamus grūdus į Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis.
Būtent dėl to dalis eksportuojamų grūdų lieka Ukrainos kaimynėse, įskaitant ir pačią Lenkiją, o ūkininkai skundžiasi kad dėl pilnų sandėlių ir mažėjančių kainų jiems sunku parduoti savo grūdus[3].
Savo ruožtu EK atstovas spaudai Balazsas Ujvari sakė, kad kai kurios ES šalys iš tiesų susiduria su didesnėmis problemomis dėl ukrainietiškų grūdų importo, todėl EK parengė 56 mln. eurų paketą Lenkijai, Rumunijai ir Bulgarijai šiai situacijai spręsti. Jis taip pat pridūrė, kad EK pripažįsta, jog kitoms šalims, susiduriančioms su šiuo iššūkiu, reikalinga papildoma pagalba.
Lenkų žemės ūkio ministras patyrė fiasko ir atsistatydino
O dėl spaudimo iš ūkininkų ir net pačios vyriausybės nepasitenkinimo Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas jau spėjo atsistatydinti. Jis pats teigia, kad tokį sprendimą lėmė EK politika neįvesti muitų ir tarifų Ukrainos grūdų importui. Būtent šio žingsnio jo ministerija ragino imtis nuo pat pernai gruodžio[4].
„Kadangi visiškai aišku, kad Europos Komisija nepatenkins pagrindinio ūkininkų reikalavimo, priėmiau sprendimą ir atsistatydinau iš žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro pareigų“, – sakoma ministro pareiškime.
Šiam ministrui pastarasis laikotarpis iš tiesų buvo sudėtingas. Viename susitikime su ūkininkais jis buvo nušvilptas, kitame – išvarytas iš salės, o vėliau net buvo apmėtytas kiaušiniais. Šiuo atveju vėl prisiminti galima Lietuvos situaciją.
Kai mūsų šalies ūkininkai susirinko protestuoti Vilniuje, žemės ūkio ministras nesugebėjo net atsiprašyti, o premjerė Ingrida Šimonytė į protestą neatėjo – ūkininkams teko eiti pas ją. Tuo tarpu ir toliau besitęsiant krizei, o ūkininkams toliau reiškiant nepasitenkinimą, kaltų nėra: vyriausybė neprisiima atsakomybės, trauktis neketina ir pats ministras K. Navickas.
Tuo tarpu Lenkijoje gandai, kad valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovybė atleis ministrą, sklido jau kelias dienas. Dabar manoma, kad buvusį žemės ūkio ministrą pakeis Robertas Telusas, kuris dabar pirmininkauja Lenkijos parlamento žemės ūkio komitetui.
Ūkininkai iš Lenkijos protestuoti moka
Palyginti lenkų ir lietuvių situaciją galime ir žvelgiant į tai, kaip šalių piliečiai protestuoja. Jeigu lietuvių ūkininkai į protestus susirenka vangiai ir elgiasi ypač mandagiai bei nereikliai, Lenkijos ūkininkai drąsiai reikalauja iš valdžios tai, ko jiems reikia. O prieš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Varšuvoje net pareiškė, kad gali sužlugdyti jo priėmimą, jei tik valdžia nepatenkins jų reikalavimų.
„Didelė dalis prekių keliauja be patikrinimo. Geriausiu atveju tikrinamas kas antras automobilis. Termino „techniniai kviečiai“ atsisakyta, nes jis skamba blogai. Jis liko be pavadinimo. Matome, kad niekas nepasikeitė. Kodėl žemės ūkio ministras teikia vilčių ir meluoja žmonėms?“, – kalbėjo Wieslawas Grynas, vienas iš ūkininkų protestų organizatorių[5].
Jis pabrėžia, kad ukrainietiški grūdai per sieną keliauja taip pat kaip ir anksčiau. Dėl to, jo teigimu, į situaciją atsižvelgti turėtų ne tik lenkų valdžia, bet ir Ukrainos pareigūnai.
Lenkijos vyriausybė rengia pagalbos ūkininkams planą
O Lenkijos valdžios atstovai nesnaudžia. Nedėdama daug vilčių į europinę paramą, Lenkijos vyriausybė teigia, kad drauge su Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija rengia naujas priemones.
Pirmiausia pabrėžiama, kad situaciją išspręsti bus mėginama drauge su Ukrainos pagalba, o dalis aktualiausių klausimų net bus aptarti drauge su V. Zelenskiu. Manoma, kad diskusija įvyko ir pastarosios jo viešnagės Lenkijoje metu[6].
Negana to, Lenkijos valdžia planuoja toliau aktyviai dirbti ties pasienio kontrolės sustiprinimu. Pagalbai bus skiriama ir finansinė parama: 600 mln. zlotų iš nacionalinio biudžeto bus skirta kviečių ir kukurūzų augintojams, o iš rezervo ekstremalioms situacijoms spręsti bus padengti ūkininkų nuostoliai ir kitų rūšių grūdų bei rapsų išmokos.
Taip pat skelbiama, kad valdžia ūkininkams ir grūdų prekeiviams skirs transporto subsidijas: 100, 150 arba 200 zlotų už toną kviečių ar kukurūzų, priklausomai nuo atstumo iki Baltijos uostų.
