Visuomenėje žinomi asmenys politinius šou kuria už mūsų visų pinigus
Po sąmyšį sukėlusio komiko ir visuomeninko Olego Šurajevo pasirodymo Seime ir įvykį lydėjusių tautos išrinktųjų konfliktų bei skundų ne vienam eiliniam Lietuvos piliečiui kilo klausimas dėl to, kas gi iš tiesų slypi už tokio „performanso“ Seime.
Ar tai yra bandymas nukreipti visuomenės dėmesį nuo didesnių šalies problemų, o gal tai siekis destabilizuoti valstybę? Bene realiausias scenarijus yra tai, kad O. Šurajevo išsišokimas gali būti susietas su rinkimais.
Juk būtent šį savaitgalį vyks antrasis merų rinkimų turas, išankstinis balsavimas jau yra įsibėgėjęs, o sostinės mero dvikova šiais metais atrodo ypač įtempta: čia varžosi „Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovas Artūras Zuokas ir konservatorius Valdas Benkunskas.
Matyt, neatsitiktinai likus kelioms dienoms prieš surengtą cirką Seime O. Šurajevas savo feisbuko paskyroje ypač nešvankiai pasisakė apie konservatoriaus konkurentą A. Zuoką, kuriam pasiūlė čiulpti vyrišką lytinį organą.
Tai, bei akivaizdžiai draugiškas O. Šurajevo elgesys su Seime sutiktais konservatorių atstovais signalizuoja, kad šių savivaldos rinkimų fone O. Šurajevas yra tapęs tam tikru konservatorių partijos reklamuotoju ir nuomonės formuotoju.
Tačiau tai nestebina. Tiek Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), tiek ir kitos šalies partijos ne kartą pasitelkė visuomenėje geriau žinomus bei atpažįstamus asmenis, kad šie nukreiptų „pasimetusius“ rinkėjus „tinkama“ linkme.
Vis tik, šioje situacijoje įdomiausia tai, kad nuomonės formuotojų ištikimybė kinta su kiekvienais rinkimais, o už tokias paslaugas sumoka ne politikai, tačiau nieko apie tai net nenutuokiantys piliečiai: tokios reklamos yra apmokamos pačių mokesčių mokėtojų pinigais.
O. Šurajevas tapo konservatorių įrankiu?
Po O. Šurajevo cirko Seime politologas Vladimiras Laučius kalbėjo, jog į komiko bei visuomenės veikėjo elgesį derėtų žiūrėti ne kaip į opozicinių jėgų kritiką, bet kaip į valdančiųjų konservatorių reklamą.
„Tas toks suartėjimas tokių ryškesnių visuomenės juokdarių ir kai kurių politikų – jis yra reiškinys. Nuo 2019 metų būdingas tas suartėjimas dabartinei valdančiai politinei jėgai“, – teigia V. Laučius[1].
Tuo tarpu O. Šurajevo ne kartą pašieptas kandidatas į Vilniaus miesto merus A. Zuokas, neseniai sulaukęs nepadoraus ir nepagarbaus pasiūlymo iš komiko, piktinasi, kad kai kurios politinės partijos ir viešųjų ryšių agentūros naudojasi šiuo asmeniu.
Ir tikrai, geriau panagrinėjus šio asmens veiklą politiniais klausimais, tampa aišku, kad dabartinei opozicijai kritikos niekuomet negailėjęs O. Šurajevas ypač aktyvus tapo prasidėjus savivaldos rinkimų maratonui.
Viešojoje erdvėje jis atvirai demonstravo savo politines preferencijas, asmeninėje feisbuko paskyroje dalinosi pavardėmis asmenų, už kuriuos, jo nuomone, verta balsuoti. Vilniuje, kaip savo merą jis, žinoma, mato konservatorių V. Benkunską, išskyrė ir kitus šios partijos narius, neva tinkančius į savivaldą[2].
Ar tai tik visuomeniškas aktyvumas ir savo nuomonės raiška? O gal tai tik konservatorių rinkiminės kampanijos dalis? Regis, kad pastarasis variantas gali būti tiesa.
L. Lavaste: „Tas šarikovas O. Šurajevas ne toks jau apsinešęs durnelis“
Žurnalistė ir knygų autorė Laima Lavaste atkreipė dėmesį, kad politikus jau ne vienerius metus įvairiai reklamuoja ne tik O. Šurajevas. Negana to, jis pats prieš keletą metų aktyviai ragino balstuoti už jau kitos partijos kandidatus.
„Dar naujiena – pasirodo, kad tas šarikovas O. Šurajevas ne toks jau apsinešęs durnelis, raginantis balsuoti už Vilniaus mero R. Šimašiaus įpėdinį V. Benkunską šlykščiausiu būdu – platinamame klipe siūlantis A. Zuokui čiulpt savo…… Pasirodo, jis yra jau 2018 m. pasirašęs sutartį su savivaldybe už nemažus pinigus kurti įrašus, reklamuojančius Šimašių. Tad dabartinis Šurajevo skandalas, jo išsidirbinėjimas Seime turi konkretų tikslą – sąmoningai reklamuoti konservatorių kandidatą į merus V. Benkunską. Straipsnyje teigiama, kad už tam tikrą sumą savo fb savivaldybę reklamavo ir kiti du žinomi žmonės“, – savo feisbuko paskyroje rašo L. Lavaste[3].
Savivaldybė O. Šurajevui per pusmetį sumokėjo daugiau kaip 9,5 tūkst. eurų
Iš tiesų, pasidomėjus maždaug penkerių metų senumo informacija į dienos šviesą nesudėtinga iškelti faktą, kad 2018 m. O. Šurajevo vadovaujama MB „Olegas ir storas“ ir Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią buvo pradėtas projektas „Mero veiklos dienoraštis“. Šiuo projektu O. Šurajevas pradėjo kurti R. Šimašiaus veiklą reklamuojančius vaizdo įrašus.
Anuomet Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyrius teigė, kad kaip ir reikalauja įstatymas, buvo apklausti ne mažiau kaip trys paslaugų tiekėjai ir pasirašyta sutartis būtent su MB „Olegas ir storas“[4].
Sutartis pasirašoma buvo neva pusmečiui, o Vilniaus miesto savivaldybė O. Šurajevui sumokėjo 9 583,20 Eur neatskaičius PVM.
Pats O. Šurajevas iš pradžių teigė, kad visa ši veikla nėra susijusi su politika.
„Man atrodo, kad mes čia ne tiek apie politiką kalbame, mes kalbame apie pareigybes. Nes aš ne tiek su politiku susiduriu, kiek su institucijomis. Nes Vilniaus meras – institucijos dalis“, – sakė O. Šurajevas.
Jau kiek vėliau jis visgi patikino, kad sąsajų su politika iš tiesų gali būti.
„Manau, kad taip, faktas, kad tai susiję su mero rinkimais. Tai yra tiesiog reakcija į tai, ką daro konkurentai, natūrali reakcija į aplinką“, – kalbėjo komikas ir pabrėžė, kad tai pirmoji jo tokio tipo sutartis, kuri, be kita ko, yra vieša.
Sutartis pasirašė ir su A. Užkalniu, ir su S. Vaitulioniu
Neilgai trukus paaiškėjo, kad Lietuvos politikai savo rinkiminei kampanijai ar tiesiog paramai telkti remiasi ne tik O. Šurajevo, bet ir kitų žinomų žmonių paslaugomis.
Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas paviešino, kad Andrius Užkalnis už finansinį sandorį savo socialiniuose tinkluose kritikavo sostinės tvarką rinktis naujus namų administratorius. Analogiška apmokestinta veikla suviliojo ir Saugirdą Vaitulionį.
Tuomet Vilniaus mero patarėjas K. Žukauskas net pateikė įrodymus, kad A. Užkalnis ir S. Vaitulionis savo nuomonę rašė iš iš anksto parengtų tekstų, kuriuose sutampa net ištisi sakiniai. Šie asmenys vėliau pripažino, kad gavo užmokesčius[5].
Per vienus rinkimus gali girti, per kitus jau kritikuoti
Nuomonės formuotojų pasitelkimas rinkiminėse kampanijose iš tiesų gali tapti svarbiu veiksniu, galimai net lemiančių pergalę rinkimuose. Didelę auditoriją turintys asmenys savo sekėjus gali paraginti ne tik atlikti pilietinę pareigą ir atiduoti savo balsą, tačiau ir padaryti tai už tam tikrą politinę jėgą ar asmenį.
Pastarųjų dienų istorijoje O. Šurajevo šou galėjo atkreipti dėmesį į politinę areną, priminti, kad vyksta savivaldos rinkimai.
Ar savo pasirodymu Seime O. Šurajevas galėjo paskatinti vilniečius savo balsą atiduoti ne už A. Zuoką, bet už konservatorių V. Benkunską – sužinosime sekmadienio vakarą.
Tačiau tikėtina ir tai, kad toks šou dalį rinkėjų paveiks priešingai nei vylėsi konservatoriai.
Pačių valdančiųjų siekiai ir priemonės, kuriomis viliamasi didesnės rinkėjų paramos, stebinti negali. Juk konservatoriai siekia nusikratyti pedofilijos skandalo šešėlių, o ir čekių išrašymas už tam tikrą nuomonės formavimą partijai nėra naujiena – juk mokama net įtakingiems užsienio leidiniams, kad šie girtų šalies politikus, publikuotų istorijas apie tariamas premjerės galimybes užimti aukščiausias pareigas NATO ir pan.
Įtemptu rinkimų laikotarpiu, vienoks ar kitoks manipuliavimas piliečiais yra įprastas. Tik kiekvienas asmuo pasiduoda tokioms manipuliacijoms skirtingai: vieni tiki vykdoma susidorojimo komunikacija, kiti pasiduoda kiekvieno feisbuko „trolio“ įtakai.
Politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas yra teigęs, kad nuomonės formuotojai ar didelį sekamumą turintys interneto vartotojai gali laisvai skelbti informaciją apie politiką ar partiją, net jei yra apmokėta iš vienokių ar kitokių lėšų. Žinoma, svarbu tampa atidžiai atrinkti pačius asmenis ir stebėti tai, kaip kinta jų pozicija.
„Anksčiau ar vėliau jiems tai blogai baigsis, nes, jeigu vieną dieną žmogus sako, kad jam skaniausias jogurtas yra „Nykštukas“, o kitą dieną – „Pykštukas“, tai nelabai kas tikės. Lygiai taip pat su šiais „influeceneriais“ – jeigu vieną dieną sakysi, kad geriausias politikas yra Karbauskis, kitą dieną Gražulis, o trečią dieną Šimašius, tai irgi tavimi nelabai tikės“, – yra teigęs M. Lapinskas[6].
Tuo tarpu politologė Rima Urbonaitė teigė nematanti nieko blogo, kad rinkėjai skatinami balsuoti, tačiau svarbu išvengti situacijų, kai yra raginama balsuoti už konkrečią politinę jėgą.
„Bet vienas dalykas yra atvesti žmones, o kitas – formuoti jų pasirinkimą“, – sakė R. Urbonaitė.
