Lietuvoje – skandalas dėl brangiai kainavusių užsakytų straipnių
Lietuvoje auga skandalas dėl tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose užsakytų ir brangiai kainavusių straipsnių, aukštinančių šalies lyderius ir jų vykdomą politiką.
Paaiškėjo, kad kiekvienų metų rudenį LR užsienio reikalų ministerijos (URM) padalinių darbuotojai yra apklausiami dėl kitų metų užsienio leidinių prenumeratų poreikio[1].
Tuomet politikams naudingą ir aktualią informaciją skelbiančių žiniasklaidos priemonių prenumeratos yra perkamos iš valstybės biudžeto, tačiau viešųjų pirkimų sutartys atskleidžia, kad URM darbuotojams perkamų užsienio leidinių elektroninės prieigos valstybei atsieina net dešimtis tūkstančių eurų.
Pavyzdžiui, „Politico“ elektroninės prieigos įsigijimo sutartis su URM pasirašyta už beveik 22 tūkst. eurų. Už išleistus tūkstančius ministerijos darbuotojai metus laiko galės naudotis dešimčia leidinio prieigų.
Švaistūniška politika kainuoja tūkstančius
Nors „Politico“ ne vienintelė užsienio žiniasklaidos priemonė, už kurios prenumeratą URM sumoka nemažą sumą, tai vienintelė, kurios prieigų įsigyta tiek daug. Tokia prabanga ir kainuoja daug: sumokėta 10 kartų daugiau, nei perkant vieną bendrą prieigą vieniems metams.
URM savo pasirinkimą grindžia tuo, jog neva šio leidinio straipsniai politikams yra labai naudingi renkant informaciją apie Europos Sąjungos institucijose priimamus sprendimus, jų dinamiką ar kitų ES valstybių narių pozicijas įvairiausiais klausimais:
„Leidinio „Politico“ prieigų iš tiesų reikėtų daugiau, nei įsigyjama. Tačiau dėl aukštos šio leidinio kainos tenka apsiriboti 10-čia prieigų. Atsižvelgiant į darbuotojų poreikius, tai yra kompromisinis skaičius“, – savo poziciją išsakė URM.
„Investuok Lietuvoje“ už 56 tūkst. eurų reklamą pirko ir „Financial Times“
Lietuva reklamuojasi ne tik „Politico“, bet ir „Financial Times“. Šiame įtakingame britų žiniasklaidos kanale pasirodė straipsnių serija apie Lietuvą bei jos politikus, verslininkus, kūrėjus, pasiekimus ir šalies proveržį[2].
Neilgai trukus paaiškėjo, jog šis žiniasklaidos kanalas apie Lietuvą rašo ne dėl išskirtinių mūsų šalies pasiekimų, bet dėl to, kad šios publikacijos buvo nupirktos ir apmokėtos iš viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ kišenės. Taip lietuviai tarsi buvo apkvailinti.
Paprasčiau sakant, už tokią reklamą sumokėjo patys Lietuvos mokesčių mokėtojai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad jie net nebuvo informuoti apie tai, kad straipsniai yra nupirkti. Šių metų lapkritį su „Financial Times“ sudaryta sutartis už 56,8 tūkst. eurų. Numatytas turinio kampanijos laikas nuo 2022 metų lapkričio 24 dienos iki 2023 metų sausio 24 dienos.
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas iš karto pabrėžė, kad užsakomieji straipsniai yra vienas iš būdų padidinti šalies žinomumą ir ją pristatyti, tačiau pasak jo, „Investuok Lietuvoje“ turėjo iš karto informuoti apie tai, kad „Financial Times“ publikacijų serija yra turinio kampanijos dalis.
A. Širinskienė kreipėsi į VRK
Aiškiai pažymėtas reklaminis – ypač vyriausybių ar valstybinių institucijų – turinys gali atlikti pilietinės kontrolės funkciją, įnešti skaidrumo ir riboti valdžios siekius mokesčių mokėtojų pinigus naudoti savireklamai[3].
Vis dėlto, šiuo atveju, jokio reklaminių straipsnių žymėjimo nebūta, o tai ypač papiktino didelę dalį visuomenės ir Seimo narių. Didelė dalis Seimo narių neslepia nepasitenkinimo ne tik tūkstantinėmis sumomis, skirtomis nupirktiems straipsniams, bet ir valdančiųjų veidmainiškumu, kai yra teigiama, jog apie užsakytus straipsnius žinių nebuvo gauta.
Į šią situaciją dėmesį atkreipusi Seimo narė Agnė Širinskienė pranešė besiimanti specialių veiksmų.
„Valstybės pinigais apmokėtą reklamą „Financial Times“ turės patikrinti ir VRK. Kreipiausi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją prašydama įvertinti, ar už valstybės pinigus užsakius reklaminę kampaniją „Financial Times“ ir vėliau ją nepažymėtą savivaldos rinkimų kampanijos metu skleidžiant visoje Lietuvoje, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nuostatos, reguliuojančios rinkimų finansavimą bei politinę reklamą. Nupirktose publikacijose nušviečiama politikų, tame tarpe ir Premjerės, konservatorių partijos lyderės Ingridos Šimonytės tariami pasiekimai bei proveržiai. Visa reklamos kampanija kainavo 56,8 tūkst. eurų. Nors užsakovas teigia, kad buvo tikėtasi, jog publikacija „padės sudominti užsienio žurnalistus, verslininkus ar investuotojus“, iš Lietuvoje buvusios reakcijos yra akivaizdu, kad publikacija pirmiausiai orientuota į Lietuvos rinką ir turi kitą tikslą: savivaldos rinkimų laikotarpiu kurti TS-LKD, kaip partijos, dalyvaujančios rinkimuose, ir ją atstovaujančių lyderių įvaizdį“, – teigia A. Širinskienė[4].
Parlamentarės teigimu, užsakant reklamą siekta palankaus jos efekto Lietuvoje, o straipsniai apie politikų paminėjimą „Financial Times“ plačiai pasirodė nacionalinėje žiniasklaidoje bei turėjo didelį atgarsį ne kokiu kitu, o būtent savivaldos rinkimų kampanijos metu.
A. Širinskienė pabrėžia ir tai, kad politinio pobūdžio reklamos „Financial Times“ užsakovas yra valstybei priklausanti viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“, kurios savininko teises įgyvendina ekonomikos ir inovacijų ministerija, o minėtosios viešosios įstaigos valdybos nariu yra Vaidas Navickas, premjerės patarėjas.
„Taigi, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį su „Investuok Lietuvoje“ apmokėtų publikacijų herojumi, I. Šimonyte, bei jos partija sieja ne bet koks, o asmeninio ir politinio pobūdžio pasitikėjimo ryšys. Taigi, savivaldos rinkimų laikotarpiu buvo pasinaudota administraciniais resursais: ne tik valstybei priklausančios VšĮ lėšomis, bet ir galimai – Premjerės patarėjo įtaka. Kad Premjerė nežinojo apie tokius reklamos viražus – kvaila manyti, nebent darytume prielaidą, kad su patarėju ji nesišneka ir jis jai neatsiskaito už darbus, nors yra jos asmeniniame pavaldume“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
Seimo nariai neslepia nepasitenkinimo
Kritikos nestokoja ir daugiau parlamentarų. Seimo narys Dainius Gaižauskas teigia, kad konservatorių problemos su žiniasklaida nesibaigia, o dalis Lietuvos žurnalistų jaučiasi apgauti, todėl net atsisako užmokesčio už savo straipsnius, kuriuos konservatorių Vyriausybė už pinigus „sugrūdo į „Financial Times“ puslapius“[5].
„Negana to, Jakilaitis savo laidoje konservatoriams kirto tiesiai į saulės rezginį. Perfrazuodamas aiškiai pasakė: konservatoriai, jūsų valdžia niekuo nesiskiria nuo tarybinių komunistų. Panašu, kad tai ne tik žurnalistų kerštas už ,,Financial Times” aferą“, – kritikos nevengia parlamentaras D. Gaižauskas.
Parlamentaras Aurelijus Veryga taip pat kritikuoja valdančiųjų poziciją:
„Kaip sakoma „nauja pora kaliošų“…Gal taip ir nėra, bet kaip sako klasikas „kas galėtų paneigti…“, kad pirmiausia pats apsiskelbi, kad užsienio žiniakslaidoje premjerė minima kaip kandidatė į NATO vadoves, paskui paaiškėja, kad tai pačios Lietuvos stumiama idėja. Tada dar paaiškėja, kad už to naratyvo platinimą ir pačios premjerės tarptautinį piarinimą apmokėjo aišku „jokio ryšio“ su premjere ir jos komanda neturinti „Investuok Lietuvoje“ ir t.t.“, – teigia A. Veryga[6].
Teisininkas Ignas Vėgėlė pastebi neskaidrius privačius ir viešuosius interesus
Savo ruožtu teisininkas Ignas Vėgėlė teigia, kad šiuo metu politikoje nuolat stebimi neskaidrūs, privačius ir viešus interesus vargiai tinkamai suderinantys ar aiškiai ir atvirai nedeklaruoti, net ir finansinius rinkimų reikalavimus abejotinai atitinkantys veiksmai:
„Tokio lygio neskaidrų, nekompetetingą ir į visuomenės nuomonę neatsižvelgiantį valdymą sunku prisiminti“, – teigia I. Vėgėlė.
Ramūnas Karbauskis valdžios veiksmus vadina keistais
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis pabrėžia, kad reklama yra gerai, tačiau dabartinės valdžios veiksmai yra keisti.
„Aš manau, kad pinigus skirti šalies reklamai yra reikalingas dalykas. Tik aišku taip, kaip buvo padaryta, kad pinigai skiriami reklamai, ji perkama, o po to viešojoje erdvėje pradedama šaukti kokie mes geri ir kaip apie mus rašo, kiek mes daug padarėme, ta prasme, tai yra keista“, – teigia R. Karbauskis[7].
G. Furmanavičius atkreipė dėmesį į cirko artileriją
Politinis veikėjas G. Furmanavičius teigia, kad valdančiųjų schema labai paprasta: už pinigus „Financial Times“ nuperkamas vyriausybę liaupsinantis turinys, tuomet jį įkelia „visa mūsų teisingoji žiniasklaida, o šalia pasijungia sunkioji cirko artilerija“[8].
„Šiuo atveju tai krizių sukėlimo ir valdymo guru Andrius Kubilius, kuris savo socialinio tinklo paskyroje visiems paaiškino, kad „Financial Times” apie mus parašė, nes Lietuvos laikysena, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir premjerės Ingridos Šimonytės žodžiai ir veiksmai apie Rusiją ir apie Kiniją keičia iki šiol Europos Sąjungoje vyravusias paradigmas, o mūsų pėdomis seka kitos Europos sostinės”. Stipru, ar ne? Daugybė žmonių tokiu melu ir manipuliacijomis patiki, nes juk užsienio spauda parašė!“, – teigia G. Furmanavičius.
