„Moderna“ vadovas perspėja, kad kita pandemija gali kilti ne tik iš gamtos
„Moderna“ generalinis direktorius Stéphane’as Bancelis Euronews laidoje „The Big Question“ pareiškė, kad jį „giliai neramina bioterorizmas“. Jo teigimu, didelė pandemija ateityje gali kilti tiek natūraliai, tiek dėl žmogaus veiksmų, todėl Europos pasirengimas naujai sveikatos krizei vėl atsidūrė dėmesio centre.
S. Bancelis kalbėjo ne kaip valstybinės institucijos atstovas, o kaip vienos svarbiausių mRNR technologijų bendrovių vadovas. COVID-19 pandemijos metu „Moderna“ sukūrė vakciną „Spikevax“, o bendrovės technologija tapo vienu iš ryškiausių pandeminio laikotarpio farmacijos simbolių. Dabar „Moderna“ bando mažinti priklausomybę nuo COVID-19 vakcinų rinkos ir grįžti prie platesnės mRNR platformos strategijos.
Pasak S. Bancelio, jei pasaulis vėl susidurtų su didelio masto pandemija, reagavimas galėtų būti greitesnis nei 2020 m., nes per pandemiją buvo sukurta platesnė gamybos infrastruktūra. Jis nurodė „Moderna“ gamyklas JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje, tačiau kartu iškėlė klausimą, ar žemyninė Europa turi pakankamai savos pramoninės bazės.
Europoje mRNR gamybos klausimas tampa strateginės priklausomybės problema
S. Bancelis perspėjo, kad žemyninėje Europoje, jo vertinimu, trūksta pakankamo mRNR gamybos pajėgumo. Šį teiginį būtina vertinti kaip „Moderna“ vadovo poziciją, nes oficialūs „BioNTech“ dokumentai rodo ne staigų gamybos išnykimą, o suplanuotą gamybos tinklo konsolidavimą iki 2027 m.
„BioNTech“ gegužės 5 d. paskelbė, kad planuoja trauktis iš gamybos operacijų Idar-Obersteine, Marburge, Singapūre ir „CureVac“ vietose. Bendrovė nurodė, kad pokyčiai gali paveikti apie 1 860 pozicijų, o pasitraukimas iš Idar-Obersteino, Marburgo ir Tiubingeno vietų numatytas iki 2027 m. pabaigos. Singapūro operacijas planuojama baigti 2027 m. pirmąjį ketvirtį.
Oficialiai „BioNTech“ šį sprendimą aiškina pertekliniais pajėgumais, pakitusiais tiekimo poreikiais, partnerių gamybos galimybėmis ir sutarčių pabaiga. Bendrovė taip pat nurodo nesitikinti poveikio komerciniam ar klinikiniam tiekimui bei sutartiniams įsipareigojimams. Vis dėlto platesniame Europos saugumo kontekste tokie sprendimai kelia klausimą, ar krizės metu žemynas galėtų greitai remtis savo gamybine baze, o ne išoriniais tiekimo grandinių sprendimais.
ES po COVID-19 sukūrė HERA, bet bendro atsako klausimai dar neišnyko
Europos Sąjunga po COVID-19 pandemijos įkūrė Sveikatos krizių parengties ir reagavimo instituciją HERA. Europos Komisija nurodo, kad HERA užduotis yra padėti ES ir valstybėms narėms pasirengti tarpvalstybinėms sveikatos grėsmėms, stiprinti pasirengimą prieš krizes ir užtikrinti greitesnį reagavimą, kai krizė jau prasideda.
HERA atsirado kaip tiesioginė COVID-19 pamokų pasekmė. Pirmosiomis pandemijos fazėmis ES valstybės varžėsi dėl apsaugos priemonių, medicinos įrangos, testų ir vakcinų tiekimo, o sprendimai dažnai buvo priimami nacionaliniu lygmeniu. Naujoji struktūra turėjo sumažinti tokį chaotišką atsaką ir sukurti geresnį medicininių priemonių prieinamumą visame bloke.
2026 m. Europos Komisija paskelbė kelias naujas pasirengimo iniciatyvas. Vasario 17 d. startavo BE READY Europos pandeminio pasirengimo partnerystė, kuriai iš „Horizon Europe“ biudžeto numatyta 120 mln. eurų. Programa jungia 81 organizaciją iš 27 šalių ir orientuojasi į naujų bei grįžtančių patogenų tyrimus, diagnostikos, gydymo ir vakcinų kūrimą.
Europos Komisija skiria šimtus milijonų eurų naujos kartos vakcinoms
Vasario 20 d. Europos Komisija paskelbė apie 225 mln. eurų investiciją į naujos kartos gripo vakcinas. Šios lėšos skirtos vakcinoms, kurios galėtų apsaugoti nuo platesnio gripo virusų variantų spektro ir būtų greičiau pritaikomos, jei atsirastų pandeminė atmaina.
Komisija nurodo, kad finansavimas apims klinikinę plėtrą iki leidimo pateikti rinkai. Sutartys sudarytos 98 mėnesiams, o finansavimo modelis paremtas ikikomerciniais viešaisiais pirkimais. Tai reiškia, kad ES siekia remti produktus dar iki jų komercinio etapo, kai technologija perspektyvi, bet rinka viena pati gali jos neišnešti.
Tarp sutarčių dalyvių nurodomos tokios organizacijos ir bendrovės kaip „Nivi Development“, „Ethris“, „Statens Serum Institut“, „Vismederi“, „Bavarian Nordic“, „Evonik Operations“, „IDT Biologika“, „Sanofi Pasteur“ ir „Sclavo Vaccines Association“. Ši kryptis rodo, kad ES pasirengimą pandemijoms suvokia ne tik kaip ligoninių ar karantino klausimą, bet ir kaip pramonės, tyrimų bei tiekimo grandinių politiką.
Pasaulinis pandemijų susitarimas stringa dėl patogenų dalijimosi taisyklių
Europos pasirengimas priklauso ne tik nuo gamyklų ir vakcinų tyrimų. 2026 m. gegužės 19 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad valstybės narės pratęsė derybas dėl Patogenų prieigos ir naudos pasidalijimo priedo, vadinamo PABS. Šis priedas laikomas būtinu tam, kad PSO pandemijų susitarimas galėtų būti atvertas pasirašymui.
PABS esmė – nustatyti, kaip valstybės dalijasi informacija apie pavojingus patogenus ir kaip vėliau paskirstoma nauda, įskaitant vakcinas, diagnostiką ir gydymo priemones. PSO nurodo, kad derybų rezultatas turėtų būti pateiktas 80-ajai Pasaulio sveikatos asamblėjai 2027 m. gegužę arba specialiai asamblėjos sesijai 2026 m.
Tai reiškia, kad pandemijų architektūra dar nėra iki galo sutvarkyta. COVID-19 patirtis parodė, jog greitas mokslinis atsakas gali egzistuoti kartu su politiniu nepasitikėjimu, tiekimo ginčais ir nelygia prieiga prie medicinos priemonių. Todėl S. Bancelio perspėjimas apie bioterorizmą Europai yra ne vien farmacijos vadovo komentaras, bet platesnis klausimas apie tai, ar technologinė pažanga, pramoniniai pajėgumai ir tarptautinės taisyklės juda pakankamai greitai.
Šaltiniai
Euronews. (2026). ‘I worry deeply about bioterrorism’: Is Europe sufficiently prepared for another pandemic?
https://www.euronews.com/business/2026/06/15/i-worry-deeply-about-bioterrorism-is-europe-sufficiently-prepared-for-another-pandemic
BioNTech. (2026). BioNTech Announces First Quarter 2026 Financial Results and Corporate Update
https://investors.biontech.de/news-releases/news-release-details/biontech-announces-first-quarter-2026-financial-results-and/
European Commission. (2026). Health Emergency Preparedness and Response (HERA)
https://health.ec.europa.eu/health-emergency-preparedness-and-response-hera_en
World Health Organization. (2026). Seventy-ninth World Health Assembly – Daily update: 19 May 2026
https://www.who.int/news/item/19-05-2026-seventy-ninth-world-health-assembly—daily-update–19-may-2026
