Kol nagrinėjama „Pranešėjo ir Prezidento“ istorija, norima „prastumti“ tris įstatymo projektus
Per tarptautinę moters dieną, kovo 8-ąją, dėmesio sulauks ne tik dailiosios lyties atstovės, bet ir trys konservatorių mėginami „prastumti“ stambūs ir reikšmingi visus vienaip ar kitaip paliesiantys įstatymų projektai. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vėl sušmėžuos klausimai dėl kanapių dekriminalizavimo, vienalytės partnerystės ir dėl trijų valstybės vadovų teisės gauti bet kokią žvalgybinę informaciją ne darbo tikslais.
Apie konservatorių užmojus prastumti tris didelės svarbos įstatymo projektus užsiminusi parlamentarė Agnė Širinskienė teigė, kad veikiausiai ne veltui dabar Seimo nariai pučia dūmų uždangą ir yra užsiėmę „visokio plauko komisijų kūrimu“, kad būtų užmaskuoti šie trys įstatymų projektai.
Kovo 8 dieną komitete numatytas svarstyti Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 pakeitimo įstatymo projekto nauja redakcija ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada Dėl Lietuvos Respublikos Civilinės sąjungos įstatymo projekto Nr. XIVP-1694(2) ir lydimųjų projektų.
Vasario pabaigoje Seimo Etikos sargai konstatavo, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pažeidė Seimo statutą, kai atsisakė atlikti kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekto ekspertinį vertinimą. Todėl jau pavasario sesijoje parlamentas turės nuspręsti, ar yra reikalinga perbalsuoti dėl kanapių dekriminalizavimo projektų.
Dar 2022 metų pabaigoje buvo taip pat konstatuota, kad TTK taip pat pažeidė Seimo statutą neatlikdamas ekspertinio vertinimo dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto[1].
Paleido dūmų uždangą – nori inicijuoti parlamentinio tyrimo komisiją
Jau nebekeista, kad svarbiausius visuomenės gyvenimo aspektus imamasi reguliuoti tada, kai paskleidžiamas naujas skandalas. Tada nedorų sprendimų priėmėjai būna įsitikinę, kad kol žmonių akys nukreiptos į siužeto dalyvius, bus galima priimti projektus, kuriems įprastomis gyvenimo sąlygomis žmonės nepritaria.
Pačiame Seimo pedofilijos skandalo įkarštyje staiga pasirodo žurnalisto Andriaus Tapino mestas gelbėjimosi ratas valdantiesiems – tai „Laisvės TV“ išspausdinta ir žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo parašyta knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje aptariama dabartinio prezidento Gitano Nausėdos rinkiminė kampanija.
Vos išėjus šiai knygai, staiga pasireiškė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimondas Lopata, svarstęs, kad knygoje aprašytiems faktams ištirti galbūt prireiktų ir pavasario sesijoje tam tikslui reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją. Net nebūtų keista, kad Liberalų sąjūdžiui priklausantis parlamentaras šia proga galimai panoro pasinaudoti taip išsukant iš pedofilijos skandalo epicentro savo bendrapartietę, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Tiesa, R. Lopatos užmojai nebuvo vieninteliai, kuriais siekta išsiaiškinti rinkimų procesų skaidrumą, o 2020 metais tokiam darbui jau buvo pasiruošęs tuometinis NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, su kuriuo buvo susisiekęs ir reikšmingą informaciją perdavęs vienas iš žvalgybos pareigūnų. Visgi, parlamentinis tyrimas taip ir neįvyko, nors teoriškai jau galėjo būti inicijuojamas.
Kita vertus, parlamentinio tyrimo komisija „neišdegė“ nagrinėjant pedofilijos skandalą, o tam koją pakišo patys opozicinių partijų atstovai.
Konservatoriai vis giliau įsitvirtina žvalgybos institucijose
Vos išaušus naujiems metams valdantieji susizgribo, kad jau į antrąją pusę persisvėrė ir jų kadencijos, todėl ėmėsi kuo skubiau „tvarkyti“ teisės aktus, kad galėtų dar šiek tiek pasimėgauti užgriuvusia šlove.
Kitaip tariant, panašu, kad valdantieji užsimojo dar nė neprasidėjus Seimo ir prezidento rinkimams neutralizuoti visuomenėje kilsiančias įtampas ir įteikti sau „dovanėlę“, kuria galimai pasinaudodami svarbiausi šalies vadovai (prezidentas, premjerė ir Seimo pirmininkė) galėtų vos panorėję išsitraukti žvalgybinę informaciją apie savo konkurentus.
Tokiems pokyčiams užsimota degti žalią šviesą po to, kai 2022 metų pabaigoje Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
