Seimo narės svarstymai buvo negailestingai atmesti ir išvadinti kaip nekompetentingi
Panašu, kad valdančiųjų konservatorių nagai ir toliau gviešiasi nepriklausomos Lietuvos į savo rankas paimant net žvalgybos institucijas. 2022 metų pabaigoje Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, Lietuvos regionų narė Agnė Širinskienė „pasveikino“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Lauryną Kasčiūną užvaldžius jau visas šalies žvalgybines institucijas. Tuo tarpu parlamentaras Remigijus Žemaitaitis pareiškė manantis, jog konservatorių ranka Lietuvoje jau valdo rinkos laisvę, o tas akivaizdu ir per didžiulį norą įsiteikti didiesiems – tiek verslams, tiek gamintojams.
Seimo narė A. Širinskienė savo socialinėje paskyroje sureagavo į L. Kasčiūno pasisakymą, kuriame šis džiaugėsi KT tarpušvenčiu priimtu „svarbiu sprendimu Lietuvos demokratijai“. Jis teigė, jog jam teko garbė šiame teisme atstovauti Seimą, o posėdžio metu esą buvo sutriuškinta pati „intrigų, skundų ir pletkų specialistė“ A. Širinskienė. Visgi, kaip pažymėjo komiteto pirmininkas, KT atmetė A. Širinskienės svarstymus.
Skolinga įsiaudrinusiam kolegai neliko ir pati A. Širinskienė, kirtusi, kad žvalgybos kontrolierius tam ir buvo skirtas, kad konservatoriai galutinai užvaldytų šalies žvalgybą, o pats L. Kasčiūnas KT esą dejavo, kad jo komitetui esą sunku žvalgybos informaciją gauti. O štai žvalgybos kontrolierius, pasak parlamentarės, net teisinio išsilavinimo neturi, bet gali spręsti dėl žvalgybos veiksmų teisėtumo.
Kadangi NSGK pirmininkas A. Širinskienės pasiūlymus išvadino nekompetentingais, pastaroji jam kirtusi, kad tokią pačią nekompetentingą nuomonę kaip jos esą turėjo ir šalies prezidentas, kuris vetavo Žvalgybos kontrolierių įstatymą, VSD direktorius ir Seimo kontrolierė, kurie rašė skundą KT ir kurį pateikė dar 30 Seimo narių.
Valdantieji užsimojo naikinti mažuosius pataikaudami didiesiems?
Tuo tarpu tokia „teisybė“ šalyje nebestebina parlamentaro R. Žemaitaičio, kuris pastebėjo, kad šiai valdančiajai daugumai jau įprasta smaugti mažuosius, atveriant platesnį kelią stambiesiems. Pasak jo, tas buvo akivaizdu ir COVID-19 pandemijos metu, kai premjerė leido dirbti prekybos centrams, o mažuosius tuo tarpu uždariusi laikė net 1,5 metų[2].
Parlamentaras tvirtina, kad tada prekybininkai pateko tarsi į užburtą ratą – mažieji gamintojai nebegalėjo realizuoti savo produkcijos per mažuosius prekybininkus, o rinkoje dar labiau įsitvirtino stambieji gamintojai ir prekybininkai. Tas dar labiau pasimatė valstybei skirstant kompensacijų pyragą – štai prekybcentriams galintys pasiūlyti patrauklesnes kainas gavo paramos iš Europos Sąjungos, o mažesni, negalintys pasiūlyti tokių konkurencingų kainų liko it musę kandę.
R. Žemaitaitis įsitikinęs, kad tik kylančios žmonių pajamos visuomenę gali išvesti iš skurdo, į kurį Lietuva vis sparčiau ritasi. Tačiau tam esą prieštaraus JAV ir ES, nenorinčios, kad pajamų prasme kita šalis gyventų geriau. Kitaip tariant, pasaulyje, pasak politiko, įsigali kolonijinis valdymas, kai auginama „pašalpinių ir pigios darbo jėgos armija“.
„Kiekviena lengvata iš jos gavėjo atima 2–5 kartų daugiau, nei duoda. Gausi lengvatą batonui, bet vaikas, anūkas mokykloje negaus geresnio ugdymo, nukasto kelio. Tas pats net su maisto daviniais – tai akivaizdus žmonių žeminimas, užuot sudarius sąlygas pajamoms gauti“, – tvirtino R. Žemaitaitis[2].
O dar geriau neteisybę šalyje iliustruoja ir turtingiausiu Lietuvos žmogumi tituluojamo Nerijaus Numos akistata su VMI, kai šis, būdamas valstybei skolingas 5 mln. eurų mokesčių, gali imti ir nieko nesumokėti, o VMI dar su juo derasi.
Konstitucinis Teismas: Žvalgybos kontrolierių įstatymas Konstitucijai neprieštarauja
Gruodžio pabaigoje po ilgų diskusijų KT priėmė sprendimą, kad pagal Žvalgybos kontrolierių įstatyme numatytus straipsnius, žvalgybos ombudsmeno pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, mat jam „priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą; taigi žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje“[3].
KT išaiškino, kad karinių ir saugumo tarnybų bei pareigūnų veikla pagal Konstituciją gali ir turi būti kontroliuojama, kad būtų užtikrinama, jog institucija paiso konstitucinio teisinės valstybės principo, nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių. Esant poreikiui, Seimas net gali steigti nepriklausomą specializuotą kontrolės instituciją.
Bylą dėl žvalgybos kontrolieriaus KT pradėjo nagrinėti lapkričio pabaigoje. Joje grupė opozicijos parlamentarų paprašė įvertinti, ar žvalgybos kontrolieriaus institutas neapriboja Seimo kontrolierių teisės ir pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo[4].
Žvalgybos kontrolierių įstatymu, priimtu 2021 m. gruodžio 23 dieną, buvo numatyta Lietuvos teisinėje sistemoje steigti naują kontrolės instituciją, kurioje dirbs du Seimo skirti valstybės pareigūnai, turintys įgaliojimus atlikti žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių bei laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą[5].
