Opozicija svarsto, kad nauja tvarka atvertų kelią konkurentų persekiojimui
Atmosfera Seimo opozicijoje kaista – valdančioji dauguma pranešė apie savo užmojus į Lietuvą galimai grąžinti KGB – aukšto rango valstybės pareigūnai panoro turėti galią gauti konkrečią kriminalinės žvalgybos informaciją įskaitant ir asmenų sekimo duomenis, ir slapčia įrašytų pokalbių išklotines. Opozicijos atstovai įsitikinę, kad tokiu būdu tai atvers kelią valdantiesiems su neįtinkančiais konkurentais daryti ką tik nori. Vienas iš šio teisės akto autorių Stasys Šedbaras argumentuoja, kad toks sprendimas esą reikalingas siekiant neutralizuoti socialines įtampas, kurios neabejotinai kils artėjant rinkimams. Tačiau teisininkai laikosi kitokios pozicijos, kad aukščiausi valstybės vadovai neturi teisės gauti tokios informacijos, o tam yra sukurtos atitinkamos institucijos, kurios tuo ir užsiima.
Į naujus valdančiųjų užmojus aštriai sureagavo opozicinėms frakcijoms priklausantys parlamentarai. Ir ne veltui, mat pritarus tokiems pokyčiams, aukščiausi valstybės pareigūnai galės kada panorėję išsitraukti savo konkurentų pokalbių įrašus ir taip kviesti juos į kovą šachmatų partijai.
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis rėžė manantis, kad tai veikiausiai yra specialiųjų tarnybų dovana I. Šimonytei ir valdančiajai daugumai.
R. Žemaitaitis svarstė, pagal kieno nurodymus bus vykdomas politikų sekimas – juk aukščiausių valstybės pareigūnų rankose neabejotinai bus galimybė panorėjus pašalinti neįtinkančius konkurentus.
Politikų atsakomybės klausimas pasibaigia kartu su jų kadencija
VDU politikos mokslų doktorantas Linas Kontrimas taip pat stebisi tokių užmojų tikslais, mat tie patys politikai, kurie palaiko minėtą įstatymą, aktyviai priešinasi, kad piliečiai turėtų galimybes sužinoti, ar jie kada nors buvo sekami[2].
Jis atkreipė dėmesį, kad apskritai išklotinių, o ypatingai turinčių politinį atspalvį, vaidmuo naujausioje Lietuvos istorijoje kelia labai nemalonius prisiminimus – tokios išklotinės esą neretai yra išklojamos žiniasklaidoje dar iki tol, kol būna padedamos teismui ant stalo.
Ir galiausiai sekantis veiksnys – tai mėginimas įsivaizduoti, kaip Lietuvos premjerė(-as), Seimo pirmininkė(-as) ar prezidentas(-ė) skaitytų pokalbių išklotines, žymėtųsi jose pastabas, ieškotų sąsajų ir pan. Anot L. Kontrimo, tokia situacija įmanoma, tačiau tokiais atvejais išklotines analizuos ne visada patys aukščiausi pareigūnai. Ir štai priartėjama prie atsakomybės klausimo – kaip žinia, dabar už apibendrintų duomenų pateikimą yra atsakingos specialiosios tarnybos, o štai politikos atsakomybių laukas apsiriboja ketveriais kadencijos metais. Ir šiems praėjus, slaptos išklotinės keliaus į kitų valdančiųjų rankas.
„Verta suklusti politikams, kurie nori suteikti išklotinių skaitymo malonumus laikinai valstybės vadovais tampantiems asmenims. Visi esame laikini. Kol esi valdžioje, o ypač kadencijos viduržiemyje, atrodo, kad kontroliuoji pasaulį, t. y. išklotines, o metai žybt žaibu, ir žiūrėk, tavo išklotinės jau kitose rankose“, – akcentavo VDU docentas[2].
Žmogus neturi teisės gauti informacijos apie tai, ar kada nors buvo sekamas
Advokatas, prof. Ignas Vėgėlė savo feisbuko paskyroje pasidalino įrašu, kuriame akcentavo dar 2019 metais Advokatūroje pradėjęs tyrimą dėl slapto STT vykdomo asmenų slapto sekimo. Esą jo metu paaiškėjo, kad nei vienas Lietuvos gyventojas negali sužinoti, ar kada nors prieš jį buvo vykdomas slaptas kriminalinės žvalgybos sekimas net ir tais atvejais, jei vėliau yra nustatoma, jog sekimui nebuvo jokio pagrindo, o asmuo nepadarė jokio nusikaltimo.
Slaptą sekimą, I. Vėgėlės tvirtinimu, reiktų suprasti labai plačiai, mat jis gali būti vykdomas tiek telekomunikacijų lygmenyje, tiek fiziniu pavidalu.
Tais pačiais metais profesorius pažymėjo kartu su Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoju ir Advokatūros administracijos vadovu pradėjęs teismų maratoną, kuris galiausiai baigėsi nokautu, mat trijulė pralaimėjo visus nacionalinio lygmens teismus, tačiau rankų nuleisti neketino ir pateikė skundą Europos Komisijai, kuri turėjo skundą išnagrinėti per vienerius metus, tačiau jis savo eilės esą laukia jau porą metų.
I. Vėgėlė aiškina, kad šiuo metu nagrinėjimo taip pat laukia jų byla prieš Kriminalinės žvalgybos reguliavimą Europos Žmogaus teisių teisme, o šio teismo jurisprudencija esą rodo, jog nėra šansų, kad STT šią bylą galėtų laimėti.
„Nebent būtų patikslintas Kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuriame būtų užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės – teisė po vykdyto slapto sekimo sužinoti apie intervenciją į privatų gyvenimą, žinoti, kad surinkti duomenys yra sunaikinti, taip pat galėti patikrinti, kad toks sekimas buvo vykdomas teisėtai. Šią galimybę siūlėme pateikdami Kriminalinės žvalgybos įstatymų redakcijas, atsiliepimus ir prašymus“, – rašė advokatas.
Vietoje Kriminalinės žvalgybos įstatymo patikslinimo imtasi dubliuoti dvi institucijas: VSD ir STT
O štai vietoje šios galimybės, pasak advokato, buvo pasirinkta STT paversti nacionalinį saugumą užtikrinančia institucija, kai tuo tarpu tokią funkciją Lietuvoje jau turi Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad čia ir kyla didžiausia grėsmė, kai kriminalinės žvalgos institucijoms (tarp jų ir STT) įsigaliotų Europos Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtinta išimtis, numatanti, kad tarnyba galės nesilaikyti privalomo žmogaus teisių apsaugos standarto.
Tai gali dar labiau sąlygoti tai, kad STT taps ne kuo kitu kaip politikų „užsakymų stalu“, nors, pasak I. Vėgėlės, tarnyba jau tokia ir tapo – prisiminkime nuolat viešai sudirbinėjamus nepatogius politikus: Šiaulių, Kauno, Druskininkų, Panevėžio merus.
I. Vėgėlė nurodo, kad įsigaliojus šioms Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisoms, prezidentas, premjerė ar Seimo pirmininkė esą bet kada galės pareikalauti slapto kriminalinės žvalgybos sekimo būdu gautos informacijos apie bet kurį asmenį.
Pakeitimai reikalingi tam, kad neutralizuoti grėsmes prieš artėjančius rinkimus
Komentuodamas naujus įstatymo pakeitimus, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras atkreipė dėmesį, kad aukščiausieji valstybės pareigūnai teisės susipažinti su slaptai surinkta informacija net nebuvo praradę ir ją visada turėjo, taip pat jis pareiškė besitikintis, kad šia teise jie galės naudotis ir ateityje[3].
Kriminalinė informacija esą gali būti labai įvairi: apie konkrečias grupuotes, gaujas ir gali būti net ne vienoje šalyje. Tačiau taip pat ši informacija esą gali būti ir apie tam tikrus procesus, kurie vyksta valstybėje. Anot S. Šedbaro, slapta informacija nebūtinai gali būti susijusi su kriminaline informacija. Ji gali būti susijusi ir su žvalgyba apskritai, kontržvalgyba. Todėl, pasak jo, svarbu, kad pirmieji valstybės asmenys galėtų valdyti šią informaciją ir prognozuoti savo veiksmus bei dėlioti veiksmų planą.
S. Šedbaras taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie pakeitimai padėtų išvengti tam tikrų socialinių neramumų, turint omenyje, kad artėja ir nauji rinkimai. Jis įsitikinęs, kad iki tol Lietuvoje dar pamatysime „visokiausių judėjimų“.
Advokatas, VU teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus neslėpė, kad pirmieji valstybės asmenys turi žinoti tokią informaciją, tačiau taip pat pridūrė, kad kriminalinės žvalgybos nederėtų painioti su nacionaliniu saugumu. Anot jo, kriminalinės žvalgybos įstatymas yra skirtas tam, kad būtų užkardomi ar išaiškinami nusikaltimai, todėl bet kokia surinkta informacija ir gali būti naudojama tik nusikaltimus tiriančių institucijų.
Todėl visi svarbūs valstybės valdyme dalyvaujantys asmenys, pasak G. Bartkaus, neturi teisės žinoti tokios informacijos, o galiausiai toks pakeitimas, atėjus laikui, esą gali atsisukti ir prieš pačius politikus.
Įstatymas įsigaliotų būtent tada, kai bus renkama nauja Lietuvos valdžia
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, pasidalindama S. Šedbaro paaiškinimu dėl tokio įstatymo pakeitimo būtinybės, atkreipė dėmesį, kad galbūt tai tėra politinių konkurentų baimė ir savotiškas pasiruošimas rinkimams, suteikiant sau galią skaityti opozicijos atstovų susirašinėjimus ir klausyti asmeninių pokalbių.
Pro akis parlamentarei nepraslydo ir data, nuo kurios norima paleisti šį įstatymo pakeitimą į dienos šviesą. Tai – 2024 metų sausio 1 d., kaip tik tada, kai tais pačiais metais bus renkamas valstybės vadovas, Europos Parlamentas ir Seimas.
O štai politikė taip pat pastebėjo, kad nepaisant to, kad prezidentas taip pat įgytų teisę prieiti prie tokios informacijos, konservatorių rengtoje „demokratijos šventėje“, vykusioje jų inicijuotoje darbo grupėje, kuri rengė žvalgybinius rinkiminius pasilengvinimus, nebuvo įleisti šalies prezidento atstovai.
Visgi planai atnaujinti kriminalinės žvalgybos įstatymą nėra naujiena, mat apie tai seimūnai prasitarė dar prieš keletą metų. 2021-ųjų kovą Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen net buvo subūrusi darbo grupę, kuri parengtų naujos redakcijos Kriminalinės žvalgybos įstatymą[4]. Šiai grupei esą priklausė ne tik parlamentarai, bet ir atstovai iš prokuratūros, teismų, taip pat įvairūs teisininkai.
