Lietuvos elektros ūkyje – milžiniška sumaištis, reikalaujanti pokyčių
Šį sekmadienį Seime prasideda rudens sesija. Tai reiškia, kad dabartinio Lietuvos parlamento kadencija jau persirito į antrąją pusę – juk kitais metais laukia nauji Seimo rinkimai. O po jų reikės daug pokyčių.
Didelė dalis visuomenės yra pavargusi nuo šalį valdančių politikų kompetencijos bei atsakomybės stokos, situacijos netaiso ir tai, kad kai kurios problemos tik gilėja, o tai reiškia, kad į valdžią atėję nauji vardai ir veidai turės kaip reikiant pasistengti.
Apie tai savo socialinio tinklo paskyroje kalba energetikos ekspertas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Ekspertas jau dabar svarsto, kokie pokyčiai po kitų metų rinkimų turėtų įvykti šalies energetikos sektoriuje. Taip pat, jis pristatė tai, į ką, jo nuomone, turėtų koncentruotis būsimoji naujoji Energetikos ministerijos komanda.
M. Nagevičiaus teigimu, pirmas ir bene pats svarbiausias dalykas bus suformuoti mechanizmą, kuris skatintų tinklo operatorius investuoti į elektros tinklų plėtrą, skirtą naujų gamintojų (tiek smulkių, tiek stambių) prijungimui bei energetikos elektrifikavimo (šilumos siurbliai, elektromobilių krovimo stotys, vandenilio gamyba ir pan.) įgalinimui[1].
„Pastaraisiais metais viską, ką darė ministras, tai tik kvotavo esamus tinklų pajėgumus, visiškai nieko nedarydamas, kad tų tinklų prijungimo galių dydis augtų. „Litgrid“ nenutiesė nei vienos linijos, kurios pirminis tikslas būtų naujų gamintojų prijungimas“, – kalba M. Nagevičius.
M. Nagevičius taip pat teigia, kad būtent apie tokius planus kalba ir pati Europos Komisija (EK), akcentuodama, kad į elektros tinklo infrastruktūros plėtrą Europos Sąjunga (ES) iki 2030 metų turės investuoti net apie 584 milijardus eurų.
„Proporcingai elektros suvartojimui paskaičiavus, Lietuvai tai reikštų apie 2,5 milijardus eurų“, – sako M. Nagevičius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas akcentuoja, kad tai yra dvigubai daugiau, nei „Litgrid“ investuoja dabar, kai yra investuojama tik į sistemos sinchronizacijos su ES tinklais projektus.
O kaip kitą energetikos sektoriuje taisytiną situaciją M. Nagevičius išskiria būtinybę didinti elektros paklausos elastingumą ir sukurti motyvacinę schemą, galinčią motyvuoti verslą investuoti į kaupimo baterijas, paklausos valdymo sprendimus ir pan.
„Čia reikės daug kūrybiškumo tokiai sistemai sukurti. Gerokai daugiau, nei paskirti vieną valstybinę įmonę paskirtuoju investuotoju ir duoti jai 100 mln eurų subsidiją. Galbūt reikėtų svarstyti net capacity payment mechanizmo taikymą, tai daroma tose Vakarų Europos šalyse, kur Vyriausybės nori greitesnės energetikos transformacijos, o ne lėtesnės“, – sako M. Nagevičius.
Ekspertas taip pat teigia, kad yra įsitikinęs, jog Lietuvoje greičiausiai reikės įvedinėti ir Contract for Difference mechanizmą investuotojams į elektros gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
Susipažinus su M. Nagevičiaus idėjomis tampa aišku, kad ateinanti naujoji Energetikos ministerijos komanda su nauju ministru priešakyje turės kaip reikiant pasistengti, kad ištaisytų Dainiaus Kreivio klaidas. Tačiau taip pat aišku ir tai, kad tokios M. Nagevičiaus idėjos tikrai neturėtų patikti dabartiniam energetikos ministrui.
Juk siūlymas plėsti elektros tinklą ir į jį leisti prisijungti daugiau smulkesnių ar stambesnių elektros gamintojų sukurtų nemenką konkurenciją „Ignitis grupei“. Juk pastarosiomis savaitėmis lietuviškoje žiniasklaidoje galėjome pastebėti pranešimus apie tai, kad „Ignitis“ pradeda savo vėjo parko komercinę veiklą, vėliau skelbta, kad šalia planuojama ir saulės jėgainė. Akivaizdu, kad įmonė ir toliau planuoja užimti bene visą lietuviškos energetikos sektorių.
Nauji į tinklą prisijungę konkurentai ne tik sujauktų „Ignitis“ planus, bet ir tiesiogiai per kišenę kirstų jos savininkams, kurių vienas yra ne kas kitas, o pačio energetikos ministro D. Kreivio įmonės. Dar neseniai skelbta, kad „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,8 mln. eurų grynojo pelno ir už už pirmąjį šių metų pusmetį siūlo išmokėti 46,5 mln. eurų dividendų, arba 0,64 euro už akciją. Tokiais dividendais džiaugsis ir D. Kreivys.
Juk dar praėjusių metų pabaigoje visą Lietuvą apskriejo žinia apie tai, kad energetikos ministras turi valstybės valdomos „Ignitis grupė“ akcijų. Tuomet paaiškėjo, kad „Ignitis grupė“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“. Ją valdo bendrovė „Catus“, o 40 proc. jos akcijų ir turi energetikos ministras, nors to niekada nedeklaravo. Dėl to kilo didelis skandalas, opozicija reikalavo D. Kreivio atsistatydinimo.
Toks ryšys reiškia, kad turint „Ignitis grupė“ akcijų, ministrui D. Kreiviui pinigai už jų dividendus nubyra asmeniškai. Taigi ministras pelnosi ir iš akcijų, ir iš augančių elektros kainų. Suprantama, kad į elektros rinką atėję nauji žaidėjai ir konkurencija jam taptų itin nepageidaujami.
Situacija Europoje paprasta: reikia daugiau investicijų
Taigi, o kas energetikos sektoriuje šiuo metu vyksta ir kas netrukus turėtų įvykti Europoje? 2022 m. ES rekordiškai išaugo vėjo ir saulės energijos gamyba. Dėl to, nustatyta, kad Europa užtikrins savo energetinį saugumą ir įgyvendins klimato kaitos užmojus tik tuo atveju, jei išlaikys spartų atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimo tempą ir elektrifikuos ekonomiką[2].
Europinių ekspertų teigimu, tai reiškia, kad tinklai turi augti ir keistis, kad patenkintų didėjančią paklausą: juk nuo dabar iki 2030 m. elektros energijos suvartojimas padidės apie 60 proc. Be to, tinklai turės integruoti didelę dalį nepastovios atsinaujinančiosios energijos ir prisitaikyti prie labiau decentralizuotos elektros energijos sistemos.
Būtent todėl ekspertai ragina didinti investicijų tempus: manoma, kad iki 2030 m. Europa į savo tinklus turi investuoti 584 mlrd. eurų. Liepos mėnesį Europos investicijų bankas 50 proc. padidino finansavimą, kad padėtų sutelkti daugiau kaip 150 mlrd. eurų naujų žaliųjų investicijų, tačiau lėšų reikia dar daugiau.
O jei to būtų negana, energetikos srityje būtinas didesnis tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Ekspertai teigia, kad EK nustačius 15 proc. tarpvalstybinių jungčių siekį, ES šalys ir toliau stipriai atsilieka, nors nuo tokių jungčių priklauso didesnis tiekimo saugumas ir, žinoma, mažesnės kainos.
EK siūlo elektros energijos reformą
2022 m. rinka išgyveno sudėtingus laikus. Dujų kainos mušė rekordus, sąskaitos už elektrą prispaudė vartotojus, o tai įkaitino Europos finansinę situaciją, link prarajos ėmė stumti tiek eilinius gyventojus, tiek verslus. Siekdama išvengti 2022 m. pasikartojimo, šiais metais EK pasiūlė ES elektros energijos rinkos reformą.
Šioje reformoje daugiausia dėmesio skiriama tiksliniams dabartinių taisyklių pakeitimams, o vienas iš pagrindinių plano projekto elementų yra vadinamoji sutartis dėl kainų skirtumo (angl. contract for difference, CfD). Tai ilgalaikių sutarčių rūšis ir kitaip nei komercinis sandoris, skirtumo sutartis pasirašoma tarp elektros energijos gamintojo ir valstybės institucijos ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui. Pasirašiusios šalys susitaria dėl intervalo, kuriame elektros kainos gali laisvai svyruoti[3]. Jei rinkos kainos nukrenta žemiau to intervalo, valstybė privalo kompensuoti gamintojo nuostolius, padengdama komercinius nuostolius.
Kita vertus, jei rinkos kainos viršija intervalą, valstybė turi teisę susigrąžinti gamintojo gautas perteklines pajamas ir panaudoti papildomus pinigus namų ūkiams ir įmonėms remti.
EK pareigūnai yra įsitikinę, kad skirtumo sutartys gali padėti įtikinti dvejojančius investuotojus investuoti daugiau. Vis tik, šios idėjos kritikai teigia, kad tokie sandoriai yra tik perskirstymo priemonė, skirta kompensuoti kainų svyravimus ir pritaikius tai praktikoje, didelių pokyčių pastebima nebus.
Tačiau EK sugeneravo ir dar vieną idėją. EK siūlo reformuoti visą ES elektros rinką taip, kad joje būtų sparčiau diegiami atsinaujinantieji energijos ištekliai, o elektros energijos pasiūla ir paklausa taptų lankstesnės[4].
ES energetikos komisarės Kadri Simson teigimu, 2021-2030 m. ES kasdienio lankstumo poreikis didės 133 proc., o 2030-2050 m. – dar 250 proc. Manoma, kad tai vyks dėl didėjančios į tinklą tiekiamos nepastovios atsinaujinančiosios energijos dalies. Būtent todėl svarbi yra lanksti paklausa ir pasiūla.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje veikia apkrovos mažinimo rinka, kurioje daug energijos naudojančios pramonės šakos mažina gamybą, taigi ir elektros energijos suvartojimą, kad sumažintų tinklo apkrovą, ir už tai gauna užmokestį.
Dar vienas sprendimas gali būti susijęs su energijos vartojimo efektyvumu pastatų sektoriuje: negyvenamųjų pastatų sektoriuje paklausą galima optimizuoti iki 30 proc.
Tokios ir panašios idėjos vis dažniau yra girdimos Briuselyje. Kiek jos gali būti efektyvios ir iš tiesų įgyvendintos – parodys laikas, tačiau Lietuvai būtina stebėti europinius pokyčius ir savo energetikos ūkyje taisyti jau egzistuojančias problemas.
