Suprasti akimirksniu
  • „Ignitis“ pelnas dvigubėja, akcininkai laukia itin dosnių dividendų 
  • Pelninga „Ignitis grupės“ veikla - didelis džiaugsmas energetikos ministrui D. Kreiviui
  • Reto įžūlumo schema: iš augančių elektros kainų konservatorių ministras atvirai kraunasi turtus
  • Valdantieji begėdiškai teisina tokias aferas
Šaltiniai
D. Kreivys
„Ignitis“ pelnas dvigubėja, dėl to džiūgauja D. Kreivys. Mariaus Morkevičiaus/ ELTA nuotrauka

„Ignitis“ pelnas dvigubėja, akcininkai laukia itin dosnių dividendų 

„Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,8 mln. eurų grynojo pelno, arba 35,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai jis siekė 114,8 mln. eurų. Dabar, už už pirmąjį šių metų pusmetį, grupė siūlo išmokėti 46,5 mln. eurų dividendų, arba 0,64 euro už akciją – dėl to rugsėjo 21 dieną spręs akcininkai. Tuo metu už visus 2023 metus metus dividendams turėtų būti skirta ne mažiau nei 93,1 mln. eurų, arba 1,286 euro už akciją[1].

Teigiama, kad gerus „Ignitis grupė“ veiklos rezultatus lėmė geresni sprendimų klientams ir rezervinių pajėgumų rezultatai. Grupės teigimu, geresnius sprendimų klientams segmento rezultatus lėmė gamtinių dujų tiekimas verslo klientams.

Tuo metu rezervinių pajėgumų segmente be reguliuojamų pajamų buvo uždirbta papildoma grąža užfiksuojant teigiamą ateities elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumą.

Didžiausią grupės koreguoto EBITDA dalį – 43 proc. – ir toliau sudarė žaliosios gamybos segmentas, kuris buvo mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Grupė ir toliau tikisi, kad šiemet jos koreguotas EBITDA sieks 430–480 mln. eurų. Tačiau elektros tiekimas buitiniams vartotojams ir toliau išliko nuostolingas.

O visos šios informacijos fone patogiai pamirštami jau anksčiau plačiai aptarti „Ignitis grupė“ ryšiai su aukšto rango Lietuvos politikais, pavyzdžiui, energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, turinčiu „Ignitis“ akcijų. Juk didesnis pelnas reiškia, kad ir į jo sąskaita nusės tikrai nemenki dividendai, tačiau valdantieji problemos ar interesų konflikto šioje situacijoje ir toliau nemato.

Iš augančių elektros kainų konservatorių ministras atvirai kraunasi turtus.
EPA-ELTA nuotrauka
Iš augančių elektros kainų konservatorių ministras atvirai kraunasi turtus. EPA-ELTA nuotrauka

Pelninga „Ignitis grupės“ veikla - didelis džiaugsmas energetikos ministrui D. Kreiviui

Čia ir vėl verta prisiminti garsiąją konservatorių energetikos ministro D. Kreivio, finansų viceministro Gedimino Norkūno bei „Ignitis grupė“ ryšių istoriją. 

Praėjusių metų pabaigoje visą Lietuvą apskriejo žinia apie tai, kad energetikos ministras turi valstybės valdomos „Ignitis grupė“ akcijų, tačiau ministras to nedeklaravo. 

Tuomet paaiškėjo, kad „Ignitis grupė“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“. Ją valdo bendrovė „Catus“, o 40 proc. jos akcijų ir turi energetikos ministras. Jis pats tuomet sakė nieko nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, dėl to, šių savo sąsajų ir niekada nedeklaravo[2].

Verta paminėti, kad savo ryšį su „Catus“ D. Kreivys deklaravo 2021 m., nurodydamas, jog jo ir bendrovės ryšio pradžia siekia 1997 m. 2020 m. iš šios bendrovės jis net gavo paskolą. 

Tiesa, įdomu tai, kad privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 2020 m., D. Kreivys nurodo, kad jo ryšio pradžia su „Catus“ yra jau 2012 m. 2007 m. prieš savivaldybių rinkimus pateiktoje VRK deklaracijoje apie šią bendrovę jis nekalbėjo.

D. Kreivys nuslėpė turintis „Ignitis grupės“ akcijų. Josvydo Elinsko/ELTA nuotrauka
D. Kreivys nuslėpė turintis „Ignitis grupės“ akcijų. Josvydo Elinsko/ELTA nuotrauka

Pati „Catus“ yra susijusi su dukterinėmis įmonėmis AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, AB „Norteo“, UAB „Makveža“, UAB „Statybų gausa“, AB „Silikatas“, UAB „Silikato karjeras“ ir UAB „Banga plius“.

Be to, šioje istorijoje nederėtų pamiršti ir fakto, kad finansų viceministras G. Norkūnas taip pat nedeklaravo, jog turi „Ignitis grupės“ akcijų ir už jas gauna dividendus; politikas yra deklaravęs tik patį akcijų pirkimo faktą 2020 metų spalį, tačiau tuomet ministerijoje jis net nedirbo[3].

Reto įžūlumo schema: iš augančių elektros kainų konservatorių ministras atvirai kraunasi turtus

Nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei kiti valdančiųjų konservatorių atstovai nemato problemos dėl to, kad D. Kreivys bei G. Norkūnas turi „Ignitis grupė“ akcijų.

Tokia pozicija grindžiama tuo, kad UAB „Ignitis“ ir AB „Ignitis grupę“ , valdančią 100 proc UAB „Ignitis“ akcijų, prižiūri ne Energetikos ministerija, kuriai vadovauja D. Kreivys, bet Finansų ministerija, kuriai vadovauja Gintarė Skaistė.

Valdantieji konservatoriai problemos dėl D. Kairio sąsajų su „Ignitis grupe“ nemato. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka
Valdantieji konservatoriai problemos dėl D. Kairio sąsajų su „Ignitis grupe“ nemato. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka

Tačiau verta pažiūrėti į didesnį šios istorijos paveikslą. Konservatoriai patogiai pamiršta, kad turint „Ignitis grupė“ akcijų, ministrui D. Kreiviui pinigai už jų dividendus nubyra asmeniškai. Tai ypač aktualu dabar, kai dėl pernai rusų Ukrainoje pradėto plataus masto karo bei Vakarų sankcijų, kilo energetikos krizė, o elektros kainos šoktelėjo į viršų.

Šiuo atveju, išaugusios elektros kainos pelną sunešė ir Lietuvos energetikos ministrui. Primename, kad dar praėjusį rudenį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė, kad 2023 m. elektra buitiniams vartotojams gali didėti apie du kartus, o dujos 2,6-2,8 karto.

Tuomet energetikos ministras ramino visuomenę, sakė, kad gyventojai gaus kompensacijas ir pan. O to tikrai reikėjo. 2022 m. rudens duomenimis, elektros kaina Lietuvoje buvo didžiausia visoje Europoje ir siekė 478,16 eur/MWh.

Lenkijoje elektra buvo beveik 4 kartus pigesnė – 136,20 eur/MWh, Latvijoje – 470,38 eur/MWh, o Estijoje elektra pigesnė net 5 kartus – 94,62 eur/MWh[4].

Skandinavijos šalys už elektrą mokėjo taip pat kur kas pigiau nei Lietuva. Pavyzdžiui, Suomijoje elektros kaina siekė 87,32 eur/MWh, Švedijoje iki 93,38 eur/MWh, Norvegijoje daugiausiai 422,94 eur/MWh.

Jau gerokai vėliau į dienos šviesą iškilę faktai apie D. Kreivio sąsajas su „Ignitis grupe“ privertė susimąstyti: išaugusios energetikos kainos valdantiesiems politiškai nenaudingos, tačiau asmeniškai ministrui tai labai paranku. Juk kiekvienas akcininkas yra asmeniškai suinteresuotas, kad įmonė, kurios akcijų jis turi, gautų kuo didesnį pelną.

O kuo didesnis pelnas, tuo didesni ir dividendai. Tai rodo ir dabartinė situacija: šiais metais išaugus „Ignitis grupės“pelnui, akcininkai jau trina rankomis.

Valdantieji begėdiškai teisina tokias aferas

Praėjusioje Seimo kadencijoje, uždarame Seimo energetikos komisijos posėdyje, vyko svarstymas dėl „Ignitis grupė“ viešo akcijų pardavimo. Tuometinės Seimo opozicijos narys D. Kreivys tada taip pat dalyvavo posėdyje, aktyviai rėmė šį sprendimą.

Ramūno Karbauskio teigimu, sprendimą rėmė ir keli buvę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, kurie dabar yra buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partijoje arba bendradarbiauja su ja[5].

R. Karbauskis teigia, kad jei „Ignitis grupė“ nebūtų pardavusi dalies savo akcijų, valstybė galėtų mažinti jos pelningumą, taip kompensuodama elektros pardavimą mažesnėmis kainomis. Andriaus Ufarto/ELTA nuotrauka
R. Karbauskis teigia, kad jei „Ignitis grupė“ nebūtų pardavusi dalies savo akcijų, valstybė galėtų mažinti jos pelningumą, taip kompensuodama elektros pardavimą mažesnėmis kainomis. Andriaus Ufarto/ELTA nuotrauka

Tokiu sprendimu viešai besipiktinantis R. Karbauskis aiškino šios korupcinės aferos mastą teigdamas, kad ilgą laiką bankai nemokėjo jokių palūkanų už bankuose laikomas žmonių ar įmonių lėšas, o kreditai rimtoms verslo įmonėms siekė daugiausia iki 3 procentų.

„Jei verslas ar paprasti žmonės būtų sužinoję, kad galima investuoti į „Ignitis grupė“ akcijas ir metinė grąža bus didesnė kaip 5, net iki 6 procentų, tai prie tų akcijų būtų susidariusi didelė eilė. Tačiau. Tai gali būti žinoma tik tiems, kas tą įmonę valdo, arba tiems, kam tą įmonę valdantys tai pasako“, – teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis pabrėžia, kad energetikos ministras D. Kreivys per jam priklausančią įmonę tikriausiai valdo daugiau nei 0,07 procentus „Ignitis grupės“ akcijų, o tai reiškia, kad investicijų suma sudaro apie milijoną eurų. Tačiau jei D. Kreivio įmonė valdo 1 procentą „Ignitis grupė“ akcijų – tai jau dešimtys milijonų eurų investicijų. 

R. Karbauskis net spekuliavo, kad gali būti taip, kad energetikos ministro D. Kreivio įmonė pasiskolino banke pinigų mažomis palūkanomis, kad už juos nusipirkus „Ignitis grupė“ akcijų ir gaunant dividendus, būtų užtikrintas pelnas visiškai nieko neveikiant. 

„Korupcinė dedamoji akivaizdi. Jei Prezidentas Gitanas Nausėda norėtų suprasti, kodėl energetikos ministras D. Kreivys ir finansų viceministras G. Norkūnas negali užimti savo pareigų, turėdami nors vieną „Ignitis grupė“ akciją, esu pasiruošęs tai paaiškinti skaičiais ir įvykių seka. Visuomenė turi reikalauti, kad ministras ir viceministras paviešintų tiesiogiai ar per įmones valdomų „Ignitis grupė“ akcijų kiekį, kas leistų suprasti, kokio mąsto padarytos investicijos ir kiek naudos tie Vyriausybės nariai turi iš „Ignitis grupė“, – sakė R. Karbauskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad jei „Ignitis grupė“ nebūtų pardavusi dalies savo akcijų, tai valstybė galėtų mažinti „Ignitis grupė“ pelningumą, taip kompensuodama elektros pardavimą mažesnėmis kainomis, tačiau dabar dividendų suma yra išmokama privačiam verslui ar asmenims, turintiems akcijų, o visi Lietuvos žmonės už tai moka iš savo piniginės.