Kauno mažos taršos zonoje su iššūkiais susiduria ir elektromobilių vairuotojai

Mažos taršos zonoje – problemos ir elektromobilių vairuotojams

2023 m. Lietuvoje įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad šalies savivaldybėse būtų įvestos mažos taršos zonos. Kaunas jau nuo šių metų rugpjūčio šią tvarką įgyvendino ir 2 eurais apmokestino įvažiavimą senamiestį.

Šia mažos taršos zona Kaune siekiama apriboti kelią per senamiestį trumpinančius vairuotojus, kurie sukelia spūstis, teršia aplinką, skatina triukšmą.

Įsigaliojus naujai tvarkai, Kauno senamiesčio teritorijoje veikiantys verslai ar gyventojai gavo po vieną leidimą patekti į senamiestį, o maisto kurjeriai ar pavežėjai turi mokėti kiekvieną kartą, vykdami į šią miesto dalį arba automobilį palikti kitose zonose.

Miesto valdžia aiškina, kad iš tiesų papildomai kainuoja ne įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu, o atvykstantiems į senamiestį asmeniniais reikalais, į mokestį įskaičiuota tik pirmoji valanda už automobilio parkavimą.

Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono g. bei Karaliaus Mindaugo pr. prieigose vairuotojus pasitinka 10 transporto priemonių atpažinimo vietų. Jos įrengtos A. Jakšto, M. Valančiaus, Kumelių, M. Daukšos, J. Jablonskio, Kurpių, Palangos, L. Zamenhofo gatvėse, taip pat Karaliaus Mindaugo prospekto prieigose ties Aleksoto gatvele.

Vis dėlto, patys miestiečiai ir svečiai šiai tvarkai jau negaili kritikos. Atkreipiamas ne tik dėmesys į tai, kad mokėjimo sistemos gali būti nepatogios vyresnio amžiaus žmonėms ir ypač neigiamai veikia senamiestyje įsikūrusį verslą, tačiau pažymima, kad su iššūkiais susiduria ir elektromobilių vairuotojai, kurie šios tvarkos turėjo būti net nepaliesti.

Elektromobilių vairuotojai piktinasi: turi gauti leidimus, pateikti asmeninius duomenis

Jau anksčiau Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė skeptiškai vertino miesto sprendimą įvesti dviejų eurų rinkliavą už įvažiavimą į senamiestį.

Jos teigimu, džiugu, jog miestas siekia taikyti žalinimo praktikas, tačiau vietiniams verslams tai esą sukels tik papildomas problemas. Ji taip pat atkreipė dėmesį į smulkiųjų verslų situaciją, pabrėždama, kad papildomi kaštai gali padidinti prekių kainas.

Tačiau iš tiesų, su problemomis susiduria ne tik verslai, bet ir eiliniai senamiesčio gyventojai ar jo lankytojai. Dar prieš šios naujos tvarkos įgyvendinimą buvo teigiama, kad rinkliava nebus taikoma senamiesčio gyventojams, nekilnojamojo turto savininkams, neįgaliesiems, specialiųjų tarnybų atstovams, terminuotų parkavimo leidimų turėtojams ir grynųjų elektromobilių vairuotojams^[1].

Vis dėlto, pastarųjų vairuotojai susiduria su kitokia realybe, nes sistemoje, kuri yra skirta gyventojams ir juridiniams asmenims įsigyti elektroninius leidimus Kauno mieste, jie taip pat turi registruotis. Registracija vyksta internetu, „savitarna.parkavimaskaune.lt“ svetainėje, kurioje galima prisijungti per elektroninius valdžios vartus^[2].

Registruodamasis, vartotojas pasirenka ar jungiasi kaip fizinis, ar kaip juridinis asmuo. Vartotojas prisijungdamas autorizacijai pasirenka jam patogiausią autorizacijos būdą: el. parašą, banką, mobilų parašą ar pan. Jei norima ateityje jungtis su elektroniniu paštu ir slaptažodžiu, paskyros kūrime pažymimas pasirinkimas „Sukurti paskyrą“ ir įvesti slaptažodį.

Dalis piliečių skundžiasi tokia tvarka ir atkreipia dėmesį į pačios savivaldybės pažadus, jog elektromobiliai taps naujos taisyklės išimtimi. Vis dėlto, nors mokėti elektromobilių vairuotojams ir nereikia, jie visvien turi gauti leidimą, pateikti informaciją elektroninėje erdvėje, dalintis savo asmeniniais duomenimis. Be to, ši tvarka iššūkių gali sukelti ir užsienio piliečiams – tiek čia gyvenantiems, tiek ir turistams.

Reikalavimas pateikti asmeninius duomenis dalį piliečių neramina

Nerimą kelia ir tai, kad elektroninėje svetainėje, norint gauti leidimą vykti į senamiestį, reikia pateikti ir asmeninius duomenis. Kibernetinių atakų ir duomenų nutekėjimo skandalų fone, tokia praktika dalies žmonių yra vertinama neigiamai.

Juk neseniai paaiškėjo, kad Italijoje atskleisto didžiulio nacionalinių duomenų bazių pažeidimo skandale figūruoja ir Lietuva. Italijoje buvo atskleistas nusikalstamas tinklas, valdantis lygiagrečias duomenų bazes su neteisėtai pavogta jautria arba konfidencialia informacija, galinčia paveikti piliečius ir institucijas, komentavo tyrimus atliekantys prokurorai.

Tyrimo centre minimi du asmenys. Tai Carmine Gallo, buvęs policininkas, turintis ilgametę patirtį pagrobimo ir organizuoto nusikalstamumo bylose, ir Nunzio Samuele Calamucci, kompiuterių srities specialistas, tyrėjų laikomas pagrindiniu duomenų vagystės vykdytoju.

Grupė veikė po įmonės „Equalize srl“, kuri, pasitelkusi paramą politinėse ir teisėsaugos institucijose bei padedant vienai Londono įmonei, veikė siekdama neteisėtai prisijungti prie Vidaus reikalų ministerijos IT tyrimų sistemos (Sdi), priedanga. O italų teisėsaugininkai jau įsakė konfiskuoti serverį Lietuvoje ir svarsto galimybę siųsti teisminės pagalbos prašymą į Jungtinę Karalystę, kad ši patikrintų tam tikras Londono vietas, kur buvo operacijos duomenų centras.

Šių metų rugsėjį Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) įvyko duomenų nutekėjimas. Buvo skelbiama, kad SPIS vartotojai kurį laiką negalės naudotis dviem paslaugomis – vienkartinės išmokos nėščiai moteriai ir išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui skyrimo paslaugomis. Naudojimasis šiomis paslaugomis apribotas pastebėjus, kad dėl įvykusio techninio sistemos gedimo dalis informacijos galimai buvo pasiekiama ne tiems asmenims, kuriems ji skirta. Šiems asmenims buvo prieinami kitų klientų vardas, pavardė, išmokos^[3].

Liepos mėnesį Užimtumo tarnyba per klaidą atskleidė 29 tūkst. klientų duomenis tretiesiems asmenims. Nutekintą informaciją sudarė vardai, pavardės, asmens kodai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai, adresai, taip pat registracijos Užimtumo tarnyboje informacija^[4]. Užimtumo tarnyba vėliau aiškinosi, kodėl šiuo atveju nesuveikė visų darbuotojų elektroniniame pašte įdiegtos duomenų praradimo prevencijos priemonės, neleidžiančios išsiųsti konfidencialios informacijos. 

2021 m. vasario mėnesį kibernetiniai nusikaltėliai pavogė ir paviešino daugiau kaip 100 tūkstančių „CityBee“ klientų asmens duomenis. Tuomet nukentėjo tie, kurie platformoje prisiregistravo anksčiau nei 2018 m. Buvo pavogti ne tik dalies „CityBee“ klientų vardai, pavardės ir asmens kodai, bet taip pat ir telefonų numeriai, elektroninio pašto adresai, gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai bei paskyrų slaptažodžiai. Net buvo teigiama, kad kai kurie įmonės klientai fiksavo mėginimus nuskaityti pinigus nuo jų kortelių, dalis galėjo patirti ir realių finansinių išlaidų.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), vėliau atlikęs tyrimą, pareiškė, kad duomenys galėjo būti paviešinti dėl netinkamo bendrovės kibernetinio saugumo įsipareigojimo ir debesijos paslaugų administravimo. Šiais metais Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė anksčiau priimtą žemesnės instancijos teismo sprendimą ir asociacijai Vartotojų aljansas iš bendrovės „Prime Leasing“, teikiančiai automobilių dalijimosi paslaugas „CityBee“, priteisė 103 tūkst. 800 eurų neturtinės žalos atlyginimą už nutekintus asmens duomenis.