Socialinės paramos tiekimas stringa: kaltas ministerijos lėšų švaistymas?

Prie socialinių išmokų – eilės, o brangiai kainavusi sistema stringa

Rudenį prasideda metas, kai didelė dalis šalies piliečių skuba į savivaldybių skyrius dėl socialinių išmokų gavimo. Ši socialinė parama aktuali tiek neįgaliesiems, tiek ir senjorams, prieš šildymo sezoną besirūpinantiems kompensacija už būsto šildymą.

Rugsėjo pradžioje skelbta, kad prie socialinės paramos informacinės sistemos kasdien prisijungia daugiau nei 7000 žmonių, dalis jų laukia gyvose eilėse savo savivaldybių skyriuose.

Tačiau čia reikiamų paslaugų reikia laukti ištisas valandas. Žmonės skundžiasi, kad paslaugas teikiančių darbuotojų langeliai yra tušti, tačiau vistiek tenka laukti bent keletą valandų.

Kiti piliečiai reikiamus duomenis bando pateikti patys, elektroniniu būdu, tačiau ir tokiu atveju neretam asmeniui prireikia darbuotojo pagalbos, kurią gauti tampa vis sudėtingiau.

Kodėl situacija yra tokia prasta? Skelbiama, kad per pirmas aštuonias rugsėjo dienas į Vilniaus miesto savivaldybę dėl įvairių socialinių išmokų kreipėsi virš 6500 gyventojų.

Anksčiau manyta, kad tokius srautus efektyviau valdyti badės atnaujinta socialinės paramos informacinė sistema, tačiau ši vėluoja. Jei to būtų negana, neseniai įvyko ir jos duomenų nutekėjimas: tretiems asmenims buvo prieinami paramos gavėjų vardai, pavardės ir net išmokos^[1].

Be to, dabar jau kalbama ir apie daugiau problemų. Net pasigirdo kaltinimai ministerijai dėl lėšų švaistymo – pinigai esą yra išleidžiami, sistema neveikia, o ministerija klastoja dokumentus ir slepia taip ir nevykdomus darbus.

Pasirodžius šiems kaltinimams, sistemos atnaujinimus turėjusi atlikti įmonė, kurios reputacija taip pat abejotina, jau nutraukė sutartį su ministerija, tačiau eilės savivaldybėse ir toliau nedingsta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai mesti rimti kaltinimai

Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas neseniai viešai apkaltino Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) švaistant lėšas, skirtas socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) modernizavimui. Politiko teigimu, ministerija galimai klastojo dokumentus, siekdama maskuoti taip ir nevykdomus darbus.

A. Sysas aiškino, kad siuntė laiškus ne tik SADM, bet ir Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) bei Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). Jo teigimu, susirašinėjimo metu jam buvo pateikti prieštaraujantys duomenys, kurie ir paskatino suabejoti SPIS modernizavimo projekto skaidrumu.

Primename, kad dar 2021 m. SADM teigė, kad SPIS modernizavimo projekto planuose numatytas 13 elektroninių paslaugų modernizavimas, 14 naujų ir 6 proaktyvių elektroninių paslaugų sukūrimas. SPIS elektronines paslaugas modernizuoja ir naujas kuria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešąjį konkursą laimėjusi UAB „Proit“, o projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Už atnaujinimo darbus įmonei yra išmokėta 980 tūkst. eurų, o visos sutarties vertė viršija vieną milijoną eurų.

„Aš tikrai kreipsiuosi į prokuratūrą, vis tiek tai yra viešas interesas, negalima taip elgtis su mokesčių mokėtojais, europiniais pinigais, tai turi būti pavyzdys kitiems, kad jeigu pasižadi, tai tai ir laiku turi padaryti darbą. Ne „įsisavinti“, o rezultatas – nulis“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo socialdemokratas A. Sysas.

Sistema esą jau veikia, ginamasi kaltinimų dėl lėšų švaistymo

SADM kanclerė Ana Selčinskienė sako, kad SPIS yra labai svarbi informacinė sistema, prie kurios kas dieną jungiasi virš 700 tūkst. vartotojų, ja naudojasi visos savivaldybės, ji turi sąsają su visais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis.

Jos teigimu, sistema jau dabar veikia sklandžiai, o pagrindinė modernizavimo darbų dalis yra atlikta. Vis tik, kanclerė pripažino, kad darbų atlikimo terminas vėluoja, yra kreiptasi į draudimo bendrovę ir pareikalauta sutarties vykdymo užtikrinimo.

SADM kanclerė taip pat sureagavo į seimo nario A. Syso kaltinimus lėšų švaistymu ir dokumentu klastojimu. Anot jos, ministerija yra pasiryžusi bendradarbiauti su visomis institucijomis, kad įrodytų, jog už paslaugas buvo atsiskaityta laikantis sutarties ir viešųjų pirkimų įstatymo.

„Kadangi sulaukėme labai sunkių kaltinimų: dokumentų klastojimo, lėšų švaistymo, turiu pasakyti, kad esame pasiruošę bendradarbiauti su visomis institucijomis, manau, kad taip ir darome, bendradarbiaujame šiuo metu ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, ir su Centrine projektų valdymo agentūra, kuri vykdo šio projekto priežiūrą“, – sakė A. Selčinskienė. 

SADM kanclerės teigimu, SPIS modernizavimo darbus atlikusiai UAB „Proit“ yra išmokėta 94 proc. sutartyje numatytos sumos. Ji taip pat pabrėžia viešųjų pirkimų sąlygas ministerija žiūri pati ir nesamdo pagalbos iš išorės.

UAB „Proit“ įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą

Vis dėlto, SADM kanclerė pripažįsta, kad SPIS atnaujinimą anksčiau atlikusi UAB „Proit“ Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) yra įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Bendrovė 2023 m. nelaimėjo konkurso ir jau metus sistemos atnaujinimu užsiima kita įmonė.

„Nepaisant to, kaip baigsis modernizavimo sutartis su UAB „Proit“, SPIS vystymas nesustoja. Pati SPIS sistema yra perkelta ant šiuolaikiškų technologijų, atsisakyta milijoninių investicijų į licenzijų reikalaujančių technologijų ir vystomi kiti sprendimai“, – aiškina kanclerė A. Selčinskienė.

Kanclerė taip pat patvirtino, kad UAB „Proit“ dėl vėluojančio darbo atlikimo termino jau sumokėjo 32 tūkst. eurų delspinigių.

Įmonė tokiu sprendimu piktinasi, skelbia, kad pati nutraukė sutartį

Tačiau pati bendrovė UAB „Proit“ skelbia, jog sutartį su SADM dėl SPIS modernizavimo nutraukė pati. Tai esą bendrovė padarė po to, kai nesulaukė SADM bendradarbiavimo, o ministerija skubotai priėmė sprendimą įtraukti bendrovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą

„Jau pradėjus darbus paaiškėjo, kad ne visos „Proit“ specialistams pateiktos užduotys buvo suderintos su pagrindinėmis SPIS naudotojomis – savivaldybėmis. Taip pat ministerija negalėjo užtikrinti „Proit“ prieigų prie valstybės informacinių sistemų, su kuriomis turėjo būti integruota SPIS. Dėl to darbai ne tik užtruko ilgiau, nei planuota pasirašant sutartį, bet tapo nebeįmanoma juos užbaigti iki galo“, – rašoma bendrovės pranešime.

Pasak „Proit“ direktoriaus Justino Brokoriaus, bendrovė buvo pasirengusi įvykdyti savo įsipareigojimus ir reguliariai teikė pasiūlymus SADM, kaip greičiau užbaigti SPIS modernizavimą. Jo teigimu, nesulaukus pritarimo, būtinų duomenų bei bendradarbiavimo įmonė priėmė sprendimą nutraukti sutartį.

„Proit“ taip pat skelbia, jog griežtai nepritaria SADM sprendimui įtraukti bendrovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

„Visą sutarties laikotarpį „Proit“ dėjo pastangas užbaigti projektą ir stengėsi suderinti skirtingų šalių poreikius. Atlikome kur kas daugiau, nei reikalavo sutartis. Tačiau kilus nesutarimams, ministerija pasirinko įtraukti įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą už tariamą sutarties pažeidimą, įvykusį prieš metus“, – pranešime teigia J. Brokorius.

Skelbiama, jog įspėjusi ministeriją apie sutarties nutraukimą, UAB „Proit“ per artimiausias 30 dienų perduos ministerijai visus darbus ir konsultuos dėl sistemos veikimo.