Vabzdžių valgymas prieštarauja islamo religijai
Kataro visuomenės sveikatos ministerija teigia, kad vabzdžiai nėra halal maisto šaltinis.
Visuomenės sveikatos ministerijos pareiškime skelbiama, kad atsižvelgiant į paskutiniu metu priimtus kai kurių valstybių sprendimus, Kataras patvirtina ir toliau draudžiantis rinkai tiekti maisto produktus, kurių sudėtyje yra vabzdžių.
Ministerija teigia, kad šis draudimas atitinka Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) reglamentus ir kompetentingų institucijų religinę nuomonę, pagal kurią draudžiama vartoti tiek vabzdžius, tiek iš jų išgautus baltymus ir papildus.
„Sveikatos apsaugos ministerija tikrina, ar laikomasi halal reikalavimų, pasitelkdama ministerijos akredituotas islamo įstaigas ir tarptautines akredituotas laboratorijas, kad būtų galima tiksliai nustatyti maisto produktuose esančių baltymų šaltinį“, – teigiama pranešime[1].
Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Europos Sąjunga (ES) patvirtino leidimą naudoti vabzdžius maisto produktų gamyboje. ES yra patvirtinusi keturias vabzdžių rūšis. Maisto produktams vabzdžiai naudojami ir Lietuvoje.
Nors vabzdžiai nuo seno buvo baltymų šaltinis skirtingose pasaulio bendruomenėse, jų vartojimo tendencija dabar plinta ir Vakaruose[2].
Vis dėlto tai kelia diskusijas, nes į mitybos racioną vabzdžiai įtraukiami pasitelkiant spaudimą ieškoti alternatyvų mėsai ir kitiems maisto produktams, susijusiems su dideliu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu.
Religijos ekspertai nesutaria, ar vabzdžiai tinka halal mitybai
Nors paskutiniu metu diskusijose apie vabzdžių įtraukimą į žmogaus mitybos racioną vyrauja sveikatos ir saugumo klausimas, Kataro draudimas daugelį privertė susimąstyti ir apie religines pažiūras.
Dalis religijos ekspertų teigia, kad islame nėra aiškios nuomonės dėl vabzdžių valgymo. Dauguma ekspertų mano, kad, pavyzdžiui, skėriai yra tinkami halal mitybai, nes jie yra minimi Korane. Be to, islamo literatūroje rašoma, kad pranašas valgė žiogus[3].
Dėl kirmėlių esama skirtingų nuomonių. Kai kurie islamo taisyklių aiškintojai skelbia, kad kirmėlių valgymas yra halal, jei tai duoda naudos ir nekenkia žmogaus sveikatai. Tačiau taip pat yra manančių, kad žmonėms kirmėles vartoti draudžiama.
Daugelis islamo teisės mokslininkų atmeta kitų vabzdžių valgymo galimybę vien dėl to, kad jie yra laikomi nešvariais. Vis tik, kyla klausimas kaip vertinti švarioje, pramoninėje aplinkoje veisiamų vabzdžių vartojimą.
Vabzdžių valgymas Vakarų ir Rytų valstybėse teisiškai reglamentuojamas skirtingai
Vakaruose vabzdžių valgymas yra naujas reiškinys, sulaukiantis ir palaikymo, ir gausios kritikos. Apie vabzdžių valgymą kalbant vis daugiau, aktualios tampa ir diskusijos apie teisinį reglamentą, maisto pramonės taisykles ir eksporto galimybes. Būtent čia išryškėja skirtumai tarp Rytų ir Vakarų pusrutulio valstybių bei jų kultūrų.
Geografiniu požiūriu galima išskirti tris teisines zonas. Pirmoji – anglosaksų šalys – Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Naujoji Zelandija ir Australija.
Šiose šalyse vabzdžių vartojimas mityboje nėra kultūrinė norma, tačiau nėra didžiulė kontraversija. Valgomieji vabzdžiai nėra naujas maisto produktas, o maisto agentūros leidžia juos importuoti ir parduoti.
Pavyzdžiui, JAV nėra specialių valgomųjų vabzdžių standartų. JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) paskelbė, kad tam, jog vabzdžiai būtų leidžiami tiekti rinkai, jie turi būti auginami žmonių maistui.
Žinoma, produktai, kurių sudėtyje yra vabzdžių, turi atitikti FDA reikalaujamus standartus, įskaitant bakteriologinius tyrimus ir geros gamybos praktikos sertifikavimą. Produkto etiketėje turi būti nurodytas bendrinis pavadinimas ir mokslinis vabzdžio pavadinimas, taip pat pažymėta galima alergijos rizika. Importas iš kitų šalių taip pat yra leidžiamas.
Kitos Vakarų šalys ir ES prieš leisdamos bet kokią prekybą, nustato konkrečias taisykles. Tai matėme ir paskutiniu ES sprendimo atveju, kai institucijos leido pardavinėti vabzdžių lervas miltelių, šaldytų produktų ir džiovintų lervų pavidalu[4].
Ne Vakarų šalys sudaro likusią zoną: jose vabzdžiai dažniausiai yra tradicinis maistas, tačiau retai yra pakuojamas, eksportuojamas, importuojamas.
Pietryčių Azijos šalys turi entomofagijos arba vabzdžių valgymo tradicijas, tačiau neturi teisinių reglamentų, susijusių su vabzdžių auginimu, pardavimu ir eksportu. Tailandas, didžiausia pasaulyje vikšrų augintojas, tik 2017 m. išleido vikšrų auginimo gaires.
Kinijoje vabzdžiai irgi yra įprasta mitybos dalis daugelyje regionų, tačiau maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose apie tai vis dar neužsimenama. Išimtis yra tik šilkaverpių lėliukės, kurios 2014 m. buvo įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos leidžiamų maisto produktų sąrašą.
Pietų Korėjos vyriausybė 2011 m. pradėjo kai kurių valgomųjų vabzdžių legalizavimo procesą. Į sąrašą įtraukti miltiniai sliekai, vikšrai (Gryllus bimaculatus) ir kai kurios lervos.
Po šio proceso 2016 m. Pietų Korėjos maisto ir vaistų administracija vikšrus ir miltinius sliekus priskyrė prie įprastų maisto produktų, kuriems netaikomi jokie apribojimai.
Tuo tarpu Meksikoje yra daugiausia valgomų vabzdžių rūšių pasaulyje: čia gyvena daugybė kultūrų ir vietinių bendruomenių, kurios vabzdžius maistui gaminti naudoja jau tūkstančius metų.
