Tradicinius ingredientus pamėgtuose produktuose jau keičia vabzdžiai
Šiuo metu galima pastebėti prieš kelerius metus sunkiai įsivaizduojamą tendenciją – Vakaruose gastronomijos ir kulinarijos pasaulį ima užkariauti svirpliai. Nors Rytuse, o ypač Azijoje įvairių vabzdžių integravimas į žmonių mitybos racioną yra vietinių kultūrų dalis, Vakaruose tokia mitybos mada yra netikėta ir dažniausiai paskatinta ekologinių veiksnių.
Dalis vabzdžių įtraukimo į mūsų kasdienį mitybos racioną šalininkų pabrėžia, kad valgyti svirplius ar jų produktus iš tiesų yra netgi labai sveika ir ekologiška: pavyzdžiui, svirpliai yra geras baltymų, riebalų, vitaminų, mineralų ir skaidulų šaltinis ir gali būti naudingi žarnyno sveikatai, be to, jie yra ekologiškesnis baltymų variantas nei kiti gyvūninės kilmės baltymai, pavyzdžiui, vištiena ar jautiena.
Tokie teiginiai daugelio vis dar neįtikina išmėginti netradicinių maisto produktų, tačiau jau netrukus, galime neturėti kito pasirinkimo. Ingridientai su vabzdžiais vis dažniau naudojami net tokiuose kasdien naudojamuose maisto produktuose kaip miltai, o tai, didelę dalį maisto paverčia netinkamu naudoti veganams ar vegetarams ir iškraipo ilgametes mitybos normas bei tradicijas. Būtent taip nutikti gali ir su tradicine lietuviška juoda duona.
Lietuviška duona – iš svirplių miltų
Lietuvoje nuo senovės vis dar gyvos yra naminės, lietuviškos duonos kepimo tradicijos. Tačiau jau netolimoje ateityje joms išnykti aplinkybes gali sudaryti ne kas kitas, bet vabzdžių produktų įtraukimas į tipinius gamybos procesus.
Pastaruosius kelerius metus maisto produkcijoje lietuviai nors ir nedrąsiai, bet jau įtraukė svirplių miltus į gaminamus užkandžius, energijos suteikiančius batonėlius, o dabar – žvelgiama ir į duonos produktus.
Ilgametes duonos kepimo tradicijas puoselėjantys „Biržų duonos“ kepėjai tikisi, kad jų gaminama produkcija ne tik bus eksportuojama į užsienį, bet ir išmėginama pačių lietuvių[1]. Kaip pasakoja UAB „Biržų duona“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas, bendrovė savo gamyboje jau iš tiesų naudoja svirplių miltus.
„Svirplių miltais mes jau ne vienus metus domėjomės. Jau kurį laiką savo bendrovėje eksperimentuojame, kuriame receptūras. Kol kas šie produktai yra labiau orientuoti į eksporto rinkas, bet neatmesčiau tokio varianto, kad ateityje tai gali būti ir Lietuvos rinkai skirti produktai“, – teigia A. Kurganovas.
UAB „Biržų duona“ vadovas viliasi, kad naujos receptūros produktai netrukus pasirodys ir Lietuvos rinkoje, o vartotojai jais susidomės. Bendrovės vadovas mini, kad jau buvo iškepta ir eksperimentinės duonos su svirplių miltais, tačiau šitoje srityje eksperimentuoja dar toliau.
O šiuo metu „Biržų duona“ jau kuria produktus su didesniu baltymų kiekiu, kurie ypač tinka sportuojantiems žmonėms. Tam, kaip vieną iš ingredientų, galima panaudoti svirplių miltus.
Vis dėlto, dvejonių dėl tokių produktų populiarumo nestinga. Bendrovės vadovas neslepia, kad net kolektyvui įsileisti naują ingredientą į gamybą nebuvo paprasta, tačiau ilgainiui idėja buvo prisijaukinti, akcentuojant tai, kad svirplių miltų sudėtyje iš tiesų yra tik apie 10 proc. pačių svirplių, todėl skonio skirtumo negalima pajausti.
Produktai nebebus tinkami vegetarams ir veganams
Nors kiekvienoje veiklos srityje svarbios permainos ir inovacijų pritaikymas, ne visi tradicinę lietuvišką juodą duoną mėgstantys vartotojai bus sužavėti būtent tokiomis permainomis. Nors galima manyti, kad naujos kartos produktų receptūros yra pritaikytos šiuolaikiškam žmogui, svirplių miltų įtraukimas į racioną tiesiogiai susiaurina auditoriją, kuriai produktas gali būti tinkamas.
Ne paslaptis, kad šiais laikais dažnas žmogus turi savitus mitybos įpročius, laikosi dietos, yra vegetaras ar veganas. Būtent pastarųjų grupių asmenims produktai su vabzdžių miltais tampa nebetinkami. Būtent dėl to įprastai už ekologiją pasisakantys vegetarai ir veganai yra linkę kritiškai vertinti įvairių vabzdžių įtraukimą į mitybos racioną. Suomijoje atliktas tyrimas net atskleidžia, kad nors daugelis visavalgių ir vegetarų gali valgyti vabzdžius, tačiau veganai griežtai vertina, ką jie galėtų vartoti, ir dažniausiai nenorėtų valgyti vabzdžių.
Naujausio tyrimo metu Rytų Suomijos universiteto ir Helsinkio universiteto mokslininkai apklausė 567 žmones apie jų požiūrį į vabzdžių maisto produktų vartojimą. Tyrimo dalyvių populiaciją sudarė 73 proc. visavalgių 22 proc. ,vegetarų ir 5 proc. veganų[2].
Iš visų trijų grupių veganai laikėsi labiausiai neigiamo ir nelankstaus požiūrio į vabzdžių įtraukimą į žmogaus maisto racioną, palyginti su kitomis dviem grupėmis. Jie mažiausiai svarstė galimybę valgyti vabzdžius ir buvo gerokai labiau pasiryžę visiškai vengti tokio maisto, net jei jis būtų maistingas, įperkamas, patogus ir saugus žmogui bei aplinkai.
Veganų apklausos atsakymuose taip pat buvo pabrėžta, kad vabzdžių valgymas Vakaruose neišsprendžia maisto trūkumo pasaulyje, ypač kai valgomas maistas nuolat išmetamas.
Tokiose išvadose gali slypėti didelė dalis tiesos. Produktų su vabzdžiais paragavę ir jais nepasitenkinę asmenys maistą galimai tiesiog švaistys, o dėl ypač specifinės produktų sudėties, jis gali būti nepriimtinas net daugelyje labdaros ar kitų organizacijų, kurios maistą renka skurstantiems asmenims.
