Visi trys elektros tiekėjai įvedė abonentinį mokestį
Šiuo metu visi trys nepriklausomi elektros energijos tiekėjai yra įvedę abonentinį mokestį. Nors tokį apmokestinimą iš pradžių pritaikius vienam iš tiekėjų buvo kalbėta, kad toks žingsnis tik gali paskatinti konkurenciją, mokestį dabar taikant jau visiems, puse lūpų kalbama apie galimus kartelinius susitarimus.
Dar 2020 m. abonentinį mokestį įvedė „Enefit“. Jis galioja iki šiol. Sudarant sutartį su šiuo tiekėju, klientams yra taikomas 2 eurų mėnesinis mokestis, kuris nepriklauso nuo sutarties tipo ar laikotarpio[1].
Apie tokį abonentinį mokestį „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna anksčiau kalbėjo kaip apie mokestį tiems, kurie naudojasi banko kortelėmis[2].
„Čia kaip pavyzdį būtų galima pavaizduoti su bankinėmis kortelėmis, mokame po kelis eurus per mėnesį ir turime paslaugą, kurią suteikia finansinė komercinė institucija. Kitas dalykas yra tiesiog noras gerinti klientų aptarnavimą, paslaugą klientui teikti. Ne vien elektros tiekimą, bet ir žiūrėti visas technologijas, kurias įgalina besikeičianti rinka“, – kalbėjo „Enefit“ vadovas V. Koryzna.
Tačiau dabar ir kitas nepriklausomas elektros tiekėjas ėmėsi panašios praktikos. „Ignitis“ irgi taiko mėnesinį mokestį, tiesa, jo dydis yra priklausomas nuo pasirinkto plano.
„Ignitis“ elektros energijos tiekimo planas „Minimalus“ kainuoja 1,05 Eur., planas „Optimalus“ kainuoja 1,90 Eur., o planas „Išmanus“ atsieina 1,36 Eur.
Ne išimtis ir bendrovė „Elektrum Lietuva“, kuri, sutapimas ar ne, tačiau neseniai taip pat ėmesi taikyti abonentinį mokestį.
Šios bendrovės klientams, abonentinis mokestis bus visiems vienodas ir pasieks 1,50 Eur mėnesiui.
Konkurencijos nebeliko: visų bendrovių klientai papildomai apmokestinti
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 1,2 mln. nepriklausomą elektros energijos tiekimą pasirinkusių buitinių vartotojų. Vykdant trečiąjį rinkos liberalizavimo etapą, dar beveik 500 tūkst. turės jais tapti iki 2026 m[3].
Šiuo metu „Ignitis“ priklauso 907 266 buitiniai vartotojai, „Enefit“ priklauso 118 815, o „Elektrum Lietuva“ – 212 657 vartotojai[4].
Vis dėlto, jeigu anksčiau teigta, kad patys vartotojai patiria didžiausią naudą tuomet, kai įmonės konkuruoja tarpusavyje paslaugų ar prekių kokybe, kaina, dabar to pasakyti apie energijos tiekimą nebegalima.
Visi tiekėjai savo klientams pritaikė abonentinį mokestį ir nors jis yra grindžiamas skirtinga logika, vartotojai tai pajus. O tai, kad galimybė pasirinkti tiekėją, kuris nepritaiko tokio mokesčio dabar dingo, verčia kalbėti ir apie galimus kartelinius susitarimus.
Plačiąja prasme kartelis yra vienoje rinkoje veikiančių bendrovių susitarimas. Tai situacija, kai vietoje konkurencijos tarpusavyje, bendrovės susitaria veikti kartu ir riboti konkurenciją[5].
Tokių susitarimų tikslas yra padidinti kartelio narių pelną vartotojų sąskaita. Bendrai nustatydamos kainas arba pasidalindamos rinkas bendrovės nustoja konkuruoti, nejaučia spaudimo tiekti į rinką naujus produktus, gerinti kokybę ar mažinti kainas. Rezultatas – vartotojams tenka mokėti brangiau.
Tokiais susitarimais laikomas siekis nustatyti kainas, riboti gamybą, dalintis rinka ir klientais, keistis komercine informacija, derinti teikiamus pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose, nustatyti perpardavimo kainas.
Žinoma, tokie susitarimai nėra legalūs ir yra laikomi rimtais teisės pažeidimais. Kartelinius susitarimus draudžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis, taip pat Sutarties dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo 101 straipsnis.
Įmonei, kuri dalyvavo kartelio sandoryje, gresia bauda iki 10 proc. bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, taip pat individuali atsakomybė bendrovės vadovui – draudimas nuo 3 iki 5 metų eiti vadovaujančias pareigas bei bauda iki 14 481 EUR. Bendrovė gali būti iki 3 metų diskvalifikuota iš viešųjų pirkimų, taip pat gali būti pateikti privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
Apie visuotinius abonentinius elektros mokesčius kalbėta buvo ir anksčiau
Įmonės abonentinį mokestį jau taiko, tad ar dabar galima kažką pakeisti? Bent jau energetikos ministerija šioje situacijoje galių neturi.
Kiek anksčiau energetikos viceministrė Inga Žilienė pažymėjo, kad įstatymai fiksuotų mokesčių nedraudžia, o toks įkainių nustatymas yra laikomas viena iš konkurencinių priemonių[6].
Savo ruožtu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius manė, kad plačiau taikomi abonentiniai mokesčiai elektros vartotojams yra tendencijos pradžia ir tokius mokesčius greičiausiai įves visi tiekėjai, mokesčiai dar gali ir didėti[7]. Akivaizdu, kad jis buvo teisus.
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra elektros tiekėjų problemų, kalbant apie net metering taikymą gaminantiems vartotojams, ignoravimo tiesioginė pasekmė. Mat tuos 2 eurus per mėnesį mokės ir gaminantys vartotojai, neperkantys elektros iš tiekėjo, o tik besinaudojantys tiekėjo, kaip prekybininko, paslaugomis, paliekant tiekėjui visas tos prekybos rizikas. Taigi pagaliau tiekėjas bent kažką iš jų paims“, – teigė M. Nagevičius.
Elektros rinkos liberalizavimas įnešė daug neužtikrintumo
Papildomas mokestis nemaloniai nustebino nemenką dalį piliečių, tačiau Lietuvoje nemenką chaosą įnešė visa elektros rinkos liberalizavimo programa. Juk prasidėjus elektros rinkos liberalizavimui, palaipsniui atsisakoma visuomeninio elektros tiekimo.
Todėl patys asmenys gali nuspręsti, iš ko pirkti elektros energiją. Tai reiškia, kad elektros tiekėją galima rinktis sulyginus skirtingų įmonių pasiūlymus, planus ir išsirinkus tinkamiausią. Tiekėją galima pakeisti, o nepriklausomi tiekėjai esą turėtų varžytis tarpusavyje, siūlydami klientams kuo patrauklesnes sąlygas ir, žinoma, kainas.
Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) reguliuoja apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „ Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lemia elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.
Teigiama, kad elektros tiekėjams konkuruojant dėl vartotojų, laimi pastarieji: sumažėja kaina, siūlomi visiškai nauji paslaugų paketai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) taip pat jau skaičiuoja, kad elektros rinkos liberalizavimas – tikrai naudingas vartotojams; agentūros vertinimu, tiekėjai klientams jau siūlo mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninio tiekimo kaina.
Tačiau ne visada tokie skaičiavimai ir atsakingų institucijų deklaruojama pozicija yra realybė, kurioje gyvena eiliniai vartotojai. Reali situacija yra žymiai labiau miglota ir neužtikrinta.
Gaminti energiją pačiam verta ne visais atvejais, o iš esą revoliucine turėjusios būti Lietuvos energijos tiekimo rinkos pernai pasitraukė jau trečias nepriklausomas elektros tiekėjas – „EGTO energija“. Anksčiau veiklą nutraukė „Birštono elektra“ ir „Perlas energija“. Tai kaip reikiant supurtė visą šalies energijos rinką ir tik dar labiau paskatino piliečių nepasitikėjimą.
O nepasitikėjimą kurstyti gali ir bendrovių gaunamas pelnas. Ne paslaptis, kad elektros energijos rinkos liberalizavimas daliai energetikos įmonių atnešė milžiniškus pelnus.
Štai, bendrovė „Enefit“ tik pastaraisiais metais pagaliau pradėjo veikti pelningai. Šis jos pelningumas iš karto šovė į aukštumas: pernai įmonė net pateko į daugiausiai uždirbančiųjų bendrovių dešimtuką. Bendrovės „Enefit“ grynasis pelnas 2020 m. siekė 3 475 308 Eur., o 2022 m. – net 277 100 907 Eur. Bendrovės ilgalaikis turtas taip išaugo keletą kartų: 2020 m. siekė 856 853 Eur., o 2022 m. – 268 368 153 Eur
