Gaminančių vartotojų skaičiui augant, kartu auga ir elektros kainos

Elektros pasigaminimas patiems: išlieka vis dar per daug nežinomųjų

Elektros rinkos liberalizavimas – įprasta praktika daugumoje Europos valstybių, įskaitant ir mūsų artimiausias kaimynes. Lietuva taip pat liberalizuoti savo elektros rinką nusprendė ne savarankiškai, tačiau spaudžiamos Europos Sąjungos (ES).

Kai 2004 m. Lietuva tapo ES nare, valstybė įsipareigojo panaikinti elektros energijos rinkos monopolį, todėl tiek buitiniams elektros vartotojams, tiek verslo klientams rinkoje buvo suteikta teisė rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją^[1].

Tai vertinama ypač nevienareikšmiškai. Nors buvo teigiama, kad po elektros rinkos liberalizavimo vartotojai galės palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus, išsirinkti tinkamiausią planą, persigalvojus – lengvai galės keisti elektros tiekėją, o pastarieji – varžysis tarpusavyje, siūlydami klientams kuo patrauklesnes sąlygas, realybė yra visiškai kitokia.

Lietuvoje sukurta itin sudėtinga elektros kainos sistema, o jos spragos buvo pastebimos valdžios atstovams vos prakalbus apie rinkos liberalizavimą. Tuomet, daugelis piliečių net nesuprato, kaip pasirinkti tiekėją, dėl to kilo tikra panika socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje, o įvairiausi ekspertai ir komentatoriai dalijo prieštaringus patarimus.

Šiandien, galutinę vartotojo mokamą kainą už elektros energiją sudaro penkios ar šešios, o kai kuriais atvejais ir dar daugiau sudedamųjų dalių, o žmonės nesupranta, kodėl vieną dalį reguliuoja valstybė, o kitas – privatininkai. Tačiau net ir pasirinkus tiekėją bei fiksuotą kainos tarifą, tai tikrai nebūtinai užtikrins stabilumą.

Dėl to, vis daugiau piliečių nusprendžia eiti kitu keliu ir patys tapti elektros energijos gamintojais. Tiek verslas, tiek privatūs asmenys gali elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių ir bent jau teoriškai – tapti energetiškai nepriklausomi. Tam reikia įsirengti saulės elektrinę arba įsigyti jos dalį saulės parke.

Gaminančiu vartotoju tampama, kai savo saulės elektrinė prijungiama prie elektros skirstomojo tinklo. Į tinklą tiekiama pagaminta elektros energija gali būti apskaitoma dviem skirtingais būdais – dvipusės apskaitos arba grynojo atsiskaitymo^[2].

Pirmuoju atveju, pagaminta energija parduodama už tuo metu biržoje esančią elektros kainą, gaminančiam vartotojui ji apskaitoma kilovatvalandėmis, mokamas nustatytas mokestis už pasinaudojimą tinklais, kaupiamos nepanaudotos kilovatvalandės, o kai suvartojama daugiau energijos, nei pagaminama, naudojamos sukauptos kilovatvalandės.

Antruoju atveju, pagaminta energija parduodama už su nepriklausomu tiekėju sutartą kainą, gaminančiam vartotojui apskaitoma jos vertė, kaupiami eurai, gauti už parduotą elektros energiją, kai vartojama daugiau energijos, nei pagaminama, ji įsigyjama už sukauptus pinigus.

Tačiau pastaruoju metu pasigirsta skundų. Kalbama apie gaminančių vartotojų įtaką Lietuvos energetinei nepriklausomybei, tačiau patogiai nutylima tai, kad pačių gaminančių vartotojų tarpe susiformavo atskira kasta, kuri ir formuoja energetikos kainas. Deja, bet mažiausios kainos net nespėja pajausti eilininiai vartotojai, o pigiausią elektrą sėkmingai suvartoja verslas.

Socialinių tinklų vartotojai kalba apie elektros energijos gaminimosi realybę

Apie gaminančių vartotojų sistemos problematiką socialiniuose tinkluose diskutuoja ir Lietuvos piliečiai. Vienoje feisbuko grupėje socialinių tinklų vartotojas rašė apie tai, jog daug gaminančių vartotojų sako, jog jie investavo savo pinigus ir visiems nemokamai gamina elektrą, jie kuria Lietuvos energetinę nepriklausomybę, prisideda prie kainų mažėjimo, bet negali pasakyti, kur ir kam tos kainos iš tiesų sumažėjo.

„Didesnė dalis paprastų buitinių vartotojų, turinčių fiksuotos kainos sutartis moka po 25-28ct. ir jokios „mažesnės kainos“ nejaučia. Kita dalis, moka „biržos kaina“ + tiekėjo dedamoji, arba naudojasi „garantinio tiekimo“ paslauga, kuri taip pat yra „biržos kaina“ + 15 % „baudelė“ už nepasirinktą „nepriklausomą tiekėją“. Elektros kainą „gaminantys vartotojai“ sumažina TIK saulėtais vidudieniais. Jų jau 106.000 ir jų „nemokamai“ tiekiama elektra sumažina bendrą kainos vidurkį. Šitą „pigesnę“ jų tiekiamą energiją suvartoja tuo metu dirbančios įmonės ir fabrikai. „Paprastas buitinis“ vartotojas elektros tuo metu beveik nenaudoja, nes dirba kokioj nors iš tų įmonių ar fabrikų ir užsidirbinėja sau ir... uždirbinėja neretam „gaminančiam varotojui“ pinigus. Tuo tarpu dažnas tos įmonės ar fabriko tiesioginės galutinės naudos gavėjas ir yra „gaminantis vartotojas“, nes turėjo palankias aplinkybes juo tapti“, – teigia vienas pilietis, savo nuomone pasidalinęs feisbuke^[3].

Jis taip pat rašo, kad statomės jėgaines „su kaupu“, už perdavimą tinklais atsiskaitom tuo „kaupu“ = „natūra“, t.y. ta „nemokama“, kuri dėl jos pertekliaus tuo metu beveik neturi vertės.

„Kiek kainuoja elektra, kai „gaminantis vartotojas“ grįžęs „nusimeta“ kraut savo, gal net ne vieną elektromobilį, pasileidžia kondiškę vasarą ar šilumos siurblį žiemą pilnu pajėgumu, o foto relė sutemus įjungia lauko apšvietimą? 106.000 namų ūkių susikėlusių savo suvartojimą iki tūkstančių kWh / mėn, ir galinčių negalvoti, kiek ta elektra tuo metu kainuoja, kainą dar labiau pakelia. Paprastam buitiniam vartotojui – kainą PAKELIA, o ne sumažina! „Gaminančio vartotojo“ verslas gavo jo paties patiektą „nemokamą“ elektrą dieną, o rytais, vakarais ir žiemą „nemokamai“ jau brangią elektrą jam parūpins tiekėjas! Tik ar ilgai tų paprastų buitinių užteks, kai „gaminantys“ dauginasi tokiais tempais?“, – feisbuke kvestionavo susirūpinęs pilietis.

Auga gaminančių vartotojų skaičius

Iš tiesų, kaip skelbia bendrovė „Ignitis“, praėjusiais metais elektrą gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei dukart – iki 89 tūkstančių, o jų įrengtoji elektrinių galia priartėjo prie 1 GW^[4].

Sparčiai daugėjo nutolusiose elektrinėse elektrą gaminančių vartotojų – jų visoje šalyje jau priskaičiuojama beveik 30 tūkstančių. 2021 metais nutolusias saulės elektrines rezervavo 1,7 tūkst. klientų, o 2022-aisiais – 4 kartus daugiau – beveik 7 tūkst. klientų.

Vis tik, didžioji dalis šių vartotojų gaminti elektrą pradėjo tik pernai, nes saulės parkai iki to laiko dar buvo dar statomi. 2023 m. prie tinklo buvo prijungta ir generaciją pradėjo net 4,4 tūkstančio gaminančių vartotojų, o 2022 m. naujų saulės parkų naudotojų prijungta mažiau nei 700.

„Ignitis“ skaičiuoja, kad visi gaminantys elektros vartotojai Lietuvoje pernai į tinklą patiekė net 544 tūkst. MWh elektros energijos, o tai yra beveik triskart daugiau nei 2022-aisiais.

Bendrovės duomenimis, didžioji dalis šios elektros pagaminta iš saulės – tris ketvirtadalius gaminančių vartotojų įrengtos galios sudaro saulės elektrinės. Ji siekia apie 1 GW, o vėjo ir biokuro jėgainių – atitinkamai 173 MW ir 110 MW galios.

„Ignitis” eparkai.lt duomenys rodo, kad per šią platformą nuo 2020 metų saulės elektrines yra įsigiję beveik 12 tūkst. klientų (bendra galia 52 MW), o vėjo parkų nuomos sutarčių sudaryta 550 (bendra rezervuota galia – 1,23 MW).

„Ignitis“ skaičiuoja, kad 2023 metais per eparkai.lt platformą parduoti saulės parkai pagamino apie 34 GWh elektros energijos – tokio kiekio pakanka aprūpinti maždaug 9 tūkst. vidutinių namų ūkių.

Elektros rinkos liberalizavimas įnešė daug neužtikrintumo

Augantis gaminančių vartotojų skaičius iškreipia rinkos kainas, ne visada padeda ir dažniau tik pakenkia eiliniam buitiniam vartotojui. Tačiau šį chaosą įnešė būtent elektros rinkos liberalizavimo programa.

Juk prasidėjus elektros rinkos liberalizavimui, palaipsniui yra atsisakoma visuomeninio elektros tiekimo. Todėl nuo šiol patys asmenys gali nuspręsti, iš ko pirkti elektros energiją. Tai reiškia, kad elektros tiekėją galima rinktis sulyginus skirtingų įmonių pasiūlymus, planus ir išsirinkus tinkamiausią. Tiekėją galima pakeisti, o nepriklausomi tiekėjai esą turėtų varžytis tarpusavyje, siūlydami klientams kuo patrauklesnes sąlygas ir, žinoma, kainas.

Komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013 m. Nuo 2021 m. buitiniai vartotojai palaipsniui taip pat atsisako monopolinių visuomeninio tiekimo paslaugų^[5].

Vartotojams patiems pasirenkant elektros energijos tiekėją, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) reguliuoja apie pusę kainos už elektros energijos kilovatvalandę (infrastruktūros ir sisteminių paslaugų, kurias teikia bendrovės „ Litgrid“ bei ESO, kainos dedamąsias). Kitą pusę kainos lems elektros biržos kaina ir tiekėjų konkurencija.

Teigiama, kad elektros tiekėjams konkuruojant dėl vartotojų, laimi pastarieji: sumažėja kaina, siūlomi visiškai nauji paslaugų paketai. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) taip pat jau skaičiuoja, kad elektros rinkos liberalizavimas – tikrai naudingas vartotojams; agentūros vertinimu, tiekėjai klientams jau siūlo mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninio tiekimo kaina.

„Mūsų atlikti skaičiavimai rodo, kad liberalizacija veikia, nes nuo antrojo etapo pradžios, tie vartotojai, kurie rinkosi mažiausios fiksuotos kainos planus (...) mokėjo mažiau, nei visuomeninis tiekimas. Tai vienas kriterijų, kuris parodo, kad liberalizacija veikia“, – pernai sakė laikinoji LEA direktorė Agnė Bagočiūtė^[6].

Agentūra anksčiau skelbė, jog 2023 m. nepriklausomų tiekėjų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekė 23,4 ct/kWh (dvi laiko zonos) ir 24,3 ct/kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. – atitinkamai 23,4 ct/kWh ir 23,8 Eur/kWh.

Tačiau ne visada tokie skaičiavimai ir atsakingų institucijų deklaruojama pozicija yra realybė, kurioje gyvena eiliniai vartotojai. Reali situacija yra žymiai labiau miglota ir neužtikrinta. Gaminti energiją pačiam verta ne visais atvejais, o iš esą revoliucine turėjusios būti Lietuvos energijos tiekimo rinkos pernai pasitraukė jau trečias nepriklausomas elektros tiekėjas – „EGTO energija“. Anksčiau veiklą nutraukė „Birštono elektra“ ir „Perlas energija“. Tai kaip reikiant supurtė visą šalies energijos rinką ir tik dar labiau paskatino piliečių nepasitikėjimą.