Islandijos laukia nauja valdžia ir pirmalaikiai rinkimai
Žlugus Islandijos valdančiajai koalicijai, šalyje lapkričio 30 dieną bus rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai. Įprastai, parlamento rinkimai Islandijoje turėjo įvykti tik kitų metų rugsėjį.
Prezidentė Halla Tomasdottir pritarė ministro pirmininko Bjarni Benediktssono pasiūlymui paleisti parlamentą. Ji taip pat patenkino B. Benediktssono prašymą atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų.
Kol bus suformuota nauja vyriausybė, dirbs laikinoji administracija. Ankstesnę koaliciją sudarė liberalų ir konservatorių Nepriklausomybės partija, centro dešinioji Pažangos partija ir Kairiųjų ir žaliųjų judėjimas, kurių vaidmuo laikinojoje vyriausybėje lieka neaiškus.
Kaip pagrindinius veiksnius, lėmusius koalicijos žlugimą, B. Benediktssonas nurodė nesutarimus dėl prieglobsčio politikos ir energetikos klausimų.
Valdančiojoje koalicijoje kilo nesutarimų dėl šalies politikos krypties
Dėl nesutarimų politiniais klausimais Islandijos trijų partijų koalicinė vyriausybė žlugo sekmadienį. Koalicija valdė nuo 2021 metų lapkričio.
Konservatyvios Nepriklausomybės partijos vadovas B. Benediktssonas žurnalistams sakė, kad pastaraisiais mėnesiais koalicijoje išaugo įtampa įvairiais klausimais – nuo užsienio politikos iki prieglobsčio prašytojų ir energetikos reikalų.
Šie klausimai „per praėjusius rinkimus buvo mažiau aptarti, nei yra poreikis aptarti dabar“, – sakė B. Benediktssonas, pabrėždamas, „kad Kairiųjų ir žaliųjų judėjimo ateities vizija skiriasi nuo to, už ką aš būčiau aš pats“.
B. Benediktssonas 2024 metų balandžio mėnesį perėmė ministro pirmininko pareigas po to, kai ankstesnė premjerė Katrin Jakobsdottir, priklausanti Kairiųjų ir žaliųjų judėjimui, atsistatydino, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, kuriuos pralaimėjo.
Savo ruožtu infrastruktūros ministrė ir Žaliųjų partijos pirmininkė Svandis Svavarsdottir sakė, kad sprendimas paleisti parlamentą buvo netikėtas ir apie jį nebuvo užsiminta net šeštadienį vykusiose derybose su B. Benediktssonu.
„Aš dariau prielaidą, kad susitikimas buvo sušauktas sąžiningai, mes aptarėme situaciją ir galbūt galėjome sugrįžti ir pažiūrėti, ar yra galimybių dirbti konkrečiais klausimais. Maniau, kad tai buvo mūsų bendras supratimas, jog svarbiausias klausimas yra ekonomika. Būstas ir problemos, su kuriomis susiduria paprasti žmonės, pavyzdžiui, kaip sudurti galą su galu. Maniau, kad tai buvo mūsų aktualiausias klausimas, bet dabar matome, kad premjerui svarbesni kiti klausimai“, – teigė ministrė[1].
Šalies ekonomiką neigiamai paveikė ugnikalnio išsiveržimai
Islandija yra sala viduryje Atlanto vandenyno. Joje gyvena apie 385 000 gyventojų. Po to, kai per 2008 m. finansų krizę žlugo jos skolų prislėgti bankai, šalis ne vienerius metus kentėjo nuo ekonominių sukrėtimų, tačiau vėliau ekonomika stabilizavosi, suklestėjo turizmo sektorius[2].
Vis dėlto, dėl pasikartojančių ugnikalnių išsiveržimų, vykusių ir šiais metais, keli tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus. Tai apsunkino valstybės finansus, šalyje padidėjo infliacija.
Rugpjūčio pabaigoje Islandijoje išsiveržė ugnikalnis. Tai buvo jau šeštas ugnikalnio išsiveržimas nuo praėjusio gruodžio. Po to, kai rajoną netoli ugnikalnio supurtė žemės drebėjimas, Reikjaneso pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės Reikjaviko iš gelmių pasipylė lava. Atsargos sumetimais buvo evakuoti likę Grindaviko žvejų miestelio gyventojai. Per sausį įvykusį išsiveržimą lava šiauriniame 4 000 gyventojų turinčiame Grindavike sunaikino tris namus.
Pernai gruodį Islandijoje netoliese Grindaviko miestelio išsiveržė ugnikalnis. Ugnikalnio seisminis aktyvumas fiksuotas buvo jau ne vieną savaitę, buvo registruoti šimtai žemės drebėjimų, o praėjusių metų lapkričio mėnesį, per 24 valandas regioną buvo supurtę net 1000 žemės drebėjimų.
Pernai lapkritį apie 4000 Grindaviko gyventojų buvo evakuoti, o netoliese esantis ir turistų pamėgtas Mėlynosios lagūnos geoterminis spa kurortas buvo uždarytas. Grindavikas yra nutolęs apie 40 km. nuo sostinės Reikjaviko.
Nuo 2021 m. kovo pusiasalyje ne kartą fiksuota ugnikalnių išsiveržimų, kurių metu per žemės paviršiuje atsivėrusius pailgus plyšius pasirodydavo išsilydžiusios uolienos.
2010 m. balandį dėl Eyjafjallajokull ugnikalnio išsiveržimo buvo uždaryta oro erdvė labai didelėje Europos teritorijoje. Apskaičiuota, kad Islandija dėl ugnikalnio išsiveržimo ir dėl europinės oro erdvės uždarymo patyrė nuo 1,5 mlrd. ir 2,5 mlrd. eurų išlaidų.
Iš viso Islandijoje yra net 33 aktyvūs ugnikalniai: tai yra didžiausias skaičius, palyginus su kitomis Europos šalimis. Tai nulėmė Islandijos geografinė padėtis.
