Po įtemptų savaičių stebėjimo ir vietinių evakuacijos, Islandijoje išsiveržė ugnikalnis
Pirmadienio vakarą Islandijos pietvakarinėje dalyje, Reikjaneso pusiasalyje, netoliese Grindaviko miestelio išsiveržė ugnikalnis. Tai patvirtino šalies meteorologijos biuras.
Ugnikalnio seisminis aktyvumas fiksuotas jau ne vieną savaitę, šimtai žemės drebėjimų teritorijoje fiksuoti dar praėjusią savaitę, o lapkričio mėnesį per 24 valandas regioną buvo supurtę net 1000 žemės drebėjimų[1].
Dėl to, dar lapkritį apie 4000 Grindaviko gyventojų buvo evakuoti, o netoliese esantis ir turistų pamėgtas Mėlynosios lagūnos geoterminis spa kurortas buvo uždarytas.
Grindavikas yra nutolęs apie 40 km. nuo Reikjaviko, tad net sostinės gyventojai socialiniuose tinkluose dalijasi orandžinio, dūmais apsigaubusio dangaus fotografijomis ir vaizdo įrašais, juose užfiksuoti ir ištisi lavos fontanai.
Vietos institucijos ragina laikytis rimties ir sekti naujausią informaciją
Policija prašo artimiausių teritorijų gyventojų nesiartinti prie ugnikalnio. Policija taip pat praneša, kad padidino pavojaus lygį, rajone esančios įmonės buvo skubiai uždarytos, o žmonėms uždrausta keliauti.
Islandijos prezidentas Gudnis Johannessonas feisbuke paskelbė, kad šiuo metu būtina paisyti visų civilinės pagalbos pareigūnų nurodymų ir instrukcijų, pažymėjęs, kad jų prioritetas šiuo metu yra užkirsti kelią žmonių aukoms ir kaip galima labiau apsaugoti gamtą[2].
Ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir pareiškė tikinti, kad gynybos priemonės, kurių šalies valdžia ėmėsi jau anksčiau, padės išvengti didžiausių grėsmių ir turės teigiamą poveikį krizės akivaizdoje. Ji taip pat sakė, kad mintimis yra su vietos bendruomene ir, nepaisant šio didžiulio įvykio, tikisi geriausio.
Islandijos užsienio reikalų ministras Bjarni Benediktssonas pažymėjo, kad šiuo metu skrydžiai į Islandiją ir iš jos nesutriko, o tarptautiniai skrydžių koridoriai lieka atviri.
Geofizikas Benediktas Ofeigssonas iš Islandijos meteorologijos biuro teigia, kad šis išsiveržimas vyksta Sundhnjuka krateryje, o šiuo metu vis dar sunku pasakyti, ar infrastruktūrai Grindavike gresia pavojus[3].
Islandijos seismologė Kristin Jonsdottir sako, kad per sekundę išsiveržia apie 100-200 kubinių metrų lavos, o tai yra net kelis kartus daugiau nei per ankstesnius išsiveržimus šioje vietovėje.
Islandijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų valdymo vadovas Vidiras Reynissonas taip pat teigia, kad magmos srautas siekia mažiausiai šimtą kubinių metrų per sekundę, o gal ir daugiau, o tokio dydžio teritorijoje tai yra laikoma dideliu išsiveržimu.
Savo ruožtu vulkanologė daktarė Jevgenija Iljinskaja teigia, jog dėl šio išsiveržimo nebus susidurta su tokiais pat dideliais sutrikimais kaip 2010 m. Manoma, kad pietvakarių Islandijoje esantys ugnikalniai tiesiog nėra fiziškai pajėgūs sukurti tokių pat pelenų debesų. Ji pridūrė, kad valdžios institucijos ruošėsi galimiems lavos srautams, galintiems sunaikinti namus ir infrastruktūrą, įskaitant Mėlynąją lagūną, tačiau šiuo metu neatrodo, kad tokia grėsmė yra reali.
Vulkanologas Haralduras Sigurdssonas taip pat teigia, jog yra mažai tikėtina, jog lava pasieks apgyvendintas vietoves: dabar ji teka nuo gyvenamųjų vietovių, tad yra vilties, kad žmonių namai išliks nepaliesti, o išdžiūvusi lava vėliau virs uolienomis ir tiesiog taip papildys Islandijos kraštovaizdį[4].
Tai nėra pirmas galingo ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje
Tai nėra pirmas kartas, kai ledo ir ugnies šalimi vadinamoje Islandijoje išsiveržia galingas ugnikalnis. Paskutinį kartą panašaus stiprumo ugnikalnis išsiveržė 2010 m. balandį. Tuomet dėl Eyjafjallajokull ugnikalnio išsiveržimo buvo uždaryta oro erdvė labai didelėje Europos teritorijoje, o ekspertai įspėjo, kad mažos pelenų dalelės gali būti ypač pavojingos orlaivių varikliams.
Tuomet buvo skelbta, kad tokio masto oro erdvės uždarymo žemyne nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Apskaičiuota, kad Islandija dėl ugnikalnio išsiveržimo ir dėl europinės oro erdvės uždarymo patyrė nuo 1,5 mlrd. ir 2,5 mlrd. eurų išlaidų.
Iki tol, Eyjafjallajokull ugnikalnis nebuvo aktyvus nuo pat 1823 metais ir prabudo tik 2010 m. kovo pabaigoje. Balandžio 12-ąją ugnikalnio seisminis aktyvumas sumažėjo, tačiau naktį į balandžio 14-ąją jis vėl netikėtai išsiveržė, į dangų iškeldamas 10 km aukščio dūmų bei pelenų stulpą.
Tuomet žmonių aukų pavyko išvengti, tačiau netoli ugnikalnio gyvenusiems žmonėms vėliau pasireiškė dideli kvėpavimo takų sudirgimo simptomai.
Iš viso Islandijoje yra net 33 aktyvūs ugnikalniai: tai yra didžiausias skaičius, palyginus su kitomis Europos šalimis. Tai nulėmė Islandijos geografinė padėtis. Sala yra yra išsidėsčiusi ties Vidurio Atlanto kalnagūbriu: vandenyno dugno plyšiu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.
