Net ištikimiausios Ukrainos rėmėjos ragina baigti karą, svarstomas net V. Zelenskio atsistatydinimo klausimas
Pulitzerio premijos laureatas, patyręs žurnalistas Seymouras Hershas pasidalino naujausiomis įžvalgomis dėl padėties Ukrainoje. Ekspertas perspėja, kad šiuo metu Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vyksta įvairių lygių vyriausybių pareigūnų diskusijos dėl iniciatyvos rengimo, kuria Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis būtų paskatintas kuo skubiau užbaigti karą.
Žurnalisto S. Hersho teigimu, išvardintų šalių atstovai Ukrainą skatintų baigti karą bet kokiais būdais, net pasiūlius atsistatydinti pačiam V. Zelenskiui. Teigiama, kad tik tuomet būtų galima pradėti karo nuniokotos valstybės atkūrimo darbus[1]. Vis dėlto, S. Hershas, kuris remiasi CŽV duomenimis, teigia, kad V. Zelenskis tokių pasiūlymų net nesvarsto. Tačiau dėl to Ukraina gali pradėti prarasti savo artimiausių sąjungininkių, Rytų Europos šalių paramą.
Negana to, žurnalistas S. Hershas atkreipia dėmesį ir į tai, kad savo poziciją Ukrainos klausimu keičia pats CŽV direktorius Viljamas Burnsas. Jis esą priekaištavo Ukrainos prezidentui dėl šalyje karo meto itin plačiai paplitusios korupcijos. Žurnalisto teigimu, CŽV V. Zelenskiui net pateikė 35 su korupcija susijusių asmenų sąrašą, tačiau kol kas tik 10 iš jų buvo atleisti.
Žurnalistas S. Hershas į save dėmesį atkreipė dar šių metų pradžioje, kai pareiškė, kad būtent JAV karinio jūrų laivyno kariai praėjusį rugsėjį padėjo bombas, kurios sunaikino „Nord Stream“ dujotiekį. Jo teigimu, ši operacija buvo atlikta gavus JAV prezidento nurodymus, o veiksmai buvo planuojami ir įvykdyti prisidengiant NATO jūrinėmis pratybomis „BALTOPS 22“.
Vatikanas į Kijevą ir Maskvą siųs savo taikos pasiuntinius
Jei žurnalisto S. Hersho įžvalgos apie raginimus Ukrainai kuo greičiau užbaigti karą yra teisingos, Rytų Europos šalys tikrai nebūtų vienintelės, raginančios Ukrainą ieškoti šios įtemptos situacijos sprendimo būdų. Vis daugiau valstybių pasisako už Kijevo ir Maskvos taikos derybas, o tokį dialogą ypatingai skatina Vatikanas bei popiežius Pranciškus.
Remiantis naujausiais duomenimis, popiežius Pranciškus artimiausiu metu į kariaujančių valstybių sostines tikisi išsiųsti savo paskirtus taikos pasiuntinius. Manoma, kad tai ir yra slapta taikos misija, apie kurią popiežius Pranciškus buvo užsiminęs anksčiau[2].
Vatikanui artimi šaltiniai teigia, kad susitikti su Ukrainos prezidentu į Kijevą išvykti turėtų Bolonijos kardinolas Matteo Zuppi, o Vatikano Rytų Bažnyčių departamento vadovas, arkivyskupas Claudio Gugerotti vyks į Maskvą susitikti su Rusijos lyderiu.
Abu prezidentai sutinka susitikti su popiežiaus pasiuntiniais, tačiau praėjusį šeštadienį Vatikane besilankęs V. Zelenskis iš dalies atmetė popiežiaus tarpininkavimo galimybę, pažymėdamas, kad Ukrainai nereikia tarpininkų, kol V. Putinas ir toliau žudo žmones.
Jei popiežiaus Pranciškaus pasiuntiniai iš tiesų bus išsiųsti, tai bus toks pat gestas kaip ir 2003 m. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimas, kuriuo jis taip pat išsiuntė aukšto lygio atstovus į Vašingtoną ir Bagdadą, nesėkmingai bandydamas užkirsti kelią Irako karo pradžiai.
Kai kurie JAV, Europos ir kitų pasaulio valstybių lyderiai toliau aktyviai skatina Kijevą ir Maskvą pagaliau imtis diplomatijos, sėsti prie derybų stalo, vis daugiau šalių į Ukrainą siunčia ir savo taikos misijas.
Jau artimiausiu metu šeši Afrikos valstybių – Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto – vadovai vyks į Rusiją ir Ukrainą tam, kad paskatintų šalis rasti taikų būdą užbaigti karo veiksmus.
Kinijos vyriausiasis pasiuntinys šią savaitę taip pat pradėjo savo diplomatinę taikos misiją, kurios metu aplankys Ukrainą, Rusiją ir kitas svarbiausias Europos valstybes, taip siekiant taikiai išspręsti jau daugiau nei metus Ukrainoje trunkantį karą.
Pietų Korėja teiks finansinę paramą Ukrainai, G-7 lyderiai pristato naujas sankcijas Maskvai
Tačiau kol realios taikos derybos tėra teorinių diskusijų tema, brutalūs karo veiksmai Ukrainoje ir toliau tęsiasi, o šalies vadovai iš savo sąjungininkų ir toliau prašo karinės ir finansinės paramos. Būtent pastarosios paramos paketą suteikti Kijevui įsipareigojo Pietų Korėja.
Kaip skelbia Pietų Korėjos finansų ministerija, šalis Ukrainai suteiks 130 mln. dolerių finansinę pagalbą. Apie tai paskelbta praėjus kelioms dienoms po Ukrainos pirmosios ponios vizito Seule[3].
Tuo tarpu prieš šį savaitgalį vyksiantį G-7 šalių lyderių susitikimą Hirošimoje, Japonijoje, Jungtinės Valstijos prakalbo apie naujas sankcijas Rusijai. Vašingtonas skelbia, kad sieks naujų sankcijų , kuriomis būtų apribota Rusijos prieiga prie prekių, svarbių jos karinei industrijai[4]. Be to, bus įvesta apie 300 naujų sankcijų asmenims ir subjektams, turintiems sąsajų su Maskva.
Kitos G-7 šalys narės taip pat rengiasi parengti naujus sankcijų Rusijai paketus. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad ims drausti rusiškų deimantų importą, taip pat rusiškos kilmės vario, aliuminio, nikelio importą, ir ragina, tokiu pačiu keliu sekti ir Europos Sąjungą (ES)[5].
Tuo tarpu Briuselyje ES valstybių atstovai siekia susitarti dėl naujo, jau 11-ojo sankcijų Rusijai paketo. Juo bus siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą. Naujaisiais pasiūlymais ES taip pat sieks supaprastinti sudėtingą procedūrą, dėl kurios dalis šalių sėkmingai apeina sankcijas.
JAV parama Ukrainai vis dėlto neišseks?
JAV žiniasklaida šią savaitę skelbė, kad šalies skiriamos lėšos Ukrainos paramai per kelis artimiausius mėnesius gali išsekti. Situaciją išgelbėti teoriškai galėtų Kongresas, patvirtinęs penktąjį paramos paketą, tačiau prezidento Joe Bideno administracija rodo, kad skubos nėra ir oficialiai dar net neprašė imtis patvirtinimo veiksmų.
Tačiau į tokius gandus sureagavęs Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad iš tiesų net maždaug 3 mlrd. dolerių pervertino JAV saugumo pagalbos, siunčiamos Ukrainai, išnaudotą sumą[6] . Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais Ukrainai bus suteikta didesnė saugumo pagalba, nei manyta anksčiau. Į tokią grubią klaidą sureagavo Atstovų Rūmų respublikonai.
Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininkas Mike’as Rogersas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Michaelas McCaulas pareiškė, kad 3 mlrd.dolerių apskaitos klaidos yra nepateisinamas dalykas.
„Šios lėšos galėjo būti panaudotos būtent dabar, papildomoms atsargoms ir ginkluotei, artėjančiam kontrpuolimui, užuot skyrus lėšas likusiai fiskalinių metų daliai“, – pažymi politikai.
Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, JAV įstatymų leidėjai patvirtino net 48,9 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą.
