Finansinė JAV parama Ukrainai baigsis po kelių mėnesių
JAV yra pagrindinė ir didžiausia finansinės paramos donorė Ukrainai. Tačiau dešimtimis milijardų skaičiuojamos paramos kariaujančiai Ukrainai lėšos jau artimiausiais mėnesiais gali išsekti, o dėl naujų pagalbos paketų prezidento Joe Bideno administracijai ir įstatymų leidėjams susitarti gali būti vis sudėtingiau.
Jei JAV Kongresas vis dėlto nuspręs netvirtinti paramos Ukrainai paketo, šaliai skiriama finansinė ir karinė parama gali visiškai sustoti jau rugpjūčio pradžioje.
Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, JAV įstatymų leidėjai patvirtino net 48,9 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketą. Tačiau remiantis gegužės mėnesio duomenimis, iš šios sumos Ukraina jau gavo didžiąją, 36,4 mlrd. dolerių siekiančią dalį. Tai reiškia, kad likusi paramos dalis sudaryta iš 11,3 mlrd. dolerių, kurie baigsis po maždaug trijų-keturių mėnesių[1].
Anonimu likti pageidaujantis Kongreso narys JAV žiniasklaidai atskleidė, kad įvertinus visą šią situaciją, pinigai Ukrainai gali baigtis dar anksčiau, liepos mėnesį.
Senatorius Benas Cardinas teigia, kad viename iš posėdžių jam buvo pasakyta, kad artimiausius kelis mėnesius Ukrainai lėšų užteks, tačiau kita paramos siunta gali būti paskutinė, o Atstovų Rūmų užsienio reikalų pirmininkas Maiklas McCaulas spėja, kad finansinės paramos kranelis galiausiai užsisuks rugsėjo mėnesį.
Situaciją išgelbėti teoriškai galėtų Kongresas, patvirtinęs penktąjį paramos paketą, tačiau prezidento J. Bideno administracija rodo, kad skubos nėra ir oficialiai dar net neprašė imtis patvirtinimo veiksmų.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas mano, kad administracija šiais metais dar tikrai siūlys naują paramą Ukrainai, tačiau tai – tik spėlionės.
Pasak dalies ekspertų, J. Bideno aplinka gali pradėti vengti toliau demonstruoti iki šiol matytą didžiulį palaikymą Ukrainoje. Tai nulemti gali kelių veiksnių derinys: ekonominis neužtikrintumas pačiose valstijose, kintančios visuomenės nuotaikos ir, žinoma, politinis susiskaldymas.
Juk dalis respublikonų jau kuris laikas ragina nutraukti pagalbą Ukrainai, o prie diskusijų apie būtinybę rengti taikos derybas jungiasi net kai kurie demokratai.
Baltieji rūmai nesugeba parengti naujo paramos Ukrainai paketo
Su JAV žiniasklaida anonimiškai bendravęs aukšto rango Kongreso pareigūnas teigė, kad dėl dabartinės situacijos, kai finansinė parama Ukrainai gali staiga nutrūkti, kaltinti galima būtent Baltuosius rūmus.
Pareigūno teigimu, J. Bideno administracijai „trūksta planavimo, kuris apimtų ne tik Ukrainos kontrpuolimą“, o Vašingtono valdžios sluoksniuose vis dažniau įsivyrauja nuomonė, kad administracija pagaliau turi „suplanuoti, kas nutiks Ukrainoje po pavasario puolimo“.
Kitas aukšto rango Kongreso pareigūnas pateikė itin niūrias prognozes ir pareiškė manantis, kad J. Bideno administracija galimai nebeturės kantrybės remti kovų Ukrainoje, jei šis ilgai laukiamas kontrpuolimas galutinai žlugs ir nepriartins Kijevo prie esminių tikslų, siekiant iš savo teritorijos išstumti okupantus[2].
Ar tokios nuomonės iš tiesų vyrauja J. Bideno aplinkoje, kol kas aišku nėra, tačiau Baltųjų rūmų neveiksnumas yra iškalbingas. Kol kas, Baltieji rūmai dar nepradėjo diskusijų su Kongresu dėl naujo finansinės paramos paketo Ukrainai.
Tai yra netikėta, ypač atsižvelgiant į tai, kad patys demokratai nevengė kritikos respublikonams, kurių dalis, po praėjusių vidurio kadencijos rinkimų susigrąžinę daugumą Atstovų Rūmuose, siekė visiškai sustabdyti ar ženkliai sumažinti paramą kariaujančiai valstybei.
Dabar pats Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy, anksčiau itin kritiškai kalbėjęs apie nepaliaujamą finansų į Kijevą tekėjimą, sako, kad remia šią šalį ir viešai pareiškė, kad Rusija užimtose teritorijose žudo vaikus.
Iš tiesų, dauguma Atstovų Rūmų respublikonų teigia, kad Ukrainos finansavimas turi tęstis, o tai yra ypač svarbu dabar, kai šalis bet kurią akimirką gali pradėti plataus masto kontrpuolimą.
„Labai svarbu, kad administracija laiku suteiktų Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji galėtų apginti ir atsiimti savo suverenią teritoriją“, – teigia respublikonų senatorė iš Meino Siuzana Colins.
Tačiau, kaip pastebi Hudsono instituto ekspertas Lukas Coffey, būtent tokiose kritinėse situacijose, kai delsti negalima, tampa akivaizdu, kad J. Bideno administracija stokoja politinio kapitalo, tiek imantis veiksmų, tiek ir įtikinant paramos Ukrainai svarba abejojančius įstatymų leidėjus ar net galiausiai – pačią amerikiečių visuomenę.
„Kur prezidento Bideno kalba, paaiškinanti Amerikos žmonėms, kodėl mums naudinga remti Ukrainą? Vietoj to administracija dažnai sako, kad remia Ukrainą, siekdama apginti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, o šį terminą žino tik nedaugelis amerikiečių. Tačiau jie Ukrainai duoda tik tiek, kad ji galėtų išgyventi“. Dėl vienos „Patriot“ raketos daug plojama ir sveikinama“, – sako L. Coffey.
Iš tiesų, amerikiečių požiūris į paramą Ukrainai kinta. Remiantis „Brookings Institution“ apklausos duomenimis, tiek demokratų, tiek respublikonų rinkėjų parama mažėja. Pavyzdžiui, demokratų respondentų, pasiryžusių remti Ukrainą, net jei tai reikštų didesnes energijos kainas, dalis sumažėjo nuo 80 proc. praėjusį spalį iki 65 proc. šių metų balandį.
Besibaigiančią JAV paramą pastebi ir pačios Ukrainos pareigūnai
JAV žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie tai, kad J. Bideno administracija neskuba svarstyti naujo paramos Ukrainai paketo, į šiuos gandus sureagavo ir patys Baltieji rūmai, pareiškę, kad paketas „bus parengtas taip, kad parama Ukrainai nenutrūktų, tačiau šiuo metu yra stebima tai, kaip Ukrainos poreikiai gali pasikeisti kontrpuolimo metu ar po jo“.
JAV Ukrainą remia ne tik finansais, tačiau ir karine technika. Šaliai buvo skirta milijonai artilerijos sviedinių, tankai, oro gynybos sistemos. Visiškai neseniai JAV paskelbė ir apie 1,2 mlrd. dolerių vertės dronų, artilerijos, oro gynybos sistemų, programinės įrangos ir techninės pagalbos paketą, skirtą Ukrainos oro gynybos tinklui sukurti.
Tokia parama Ukrainai yra gyvybiškai svarbi, o šios šalies valdžios pareigūnai supranta, kad jai pasibaigus, šansai toliau gintis nuo okupantų gali ženkliai sumažėti. Akivaizdu, kad dėl JAV pozicijos Ukraina jaučiasi neužtikrinta, o tai gali kelti įtampas tarp sąjungininkų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis net yra pareiškęs, kad JAV šarvuotosios mašinos atkeliauja tik dalimis.
Tuo tarpu Ukrainos partijos parlamente „Holos“ vadovė Oleksandra Ustinova, dalyvavusi balandį vykusiame Maršalo fondo renginyje pabrėžė, kad finansinės paramos jos šaliai nutraukimas būtų labai pavojingas dalykas.
„Vašingtonas neturėtų manyti, kad karas gali baigtis paliaubomis, kurios palieka Rusijos karius Ukrainos teritorijoje. Mes tai anksčiau padarėme patys. Tai neveikia“, – kalbėjo O. Ustinova.
J. Bideno pozicija Ukrainos atžvilgiu gali keistis dėl 2024 m. prezidento rinkimų
Tačiau vienas iš esminių veiksnių, galinčių daryti įtaką J. Bideno administracijos iniciatyvoms dėl paramos Ukrainai, gali būti gana savanaudiškas. Prezidentas neseniai paskelbė, kad rengiasi siekti antros kadencijos ir dalyvaus 2024 m. prezidento rinkimuose.
Daugelis ekspertų spėja, kad šiuose rinkimuose vyks įnirtinga ir įtempta kova, todėl J. Bidenui ypač svarbu gerinti savo įvaizdį šalies viduje. Jo populiarumo reitingai šiuo metu yra pasiekę rekordines žemumas, o tai ištaisyti galimai bus bandoma susitelkiant ne į ukrainiečių, tačiau į Amerikos piliečių poreikius ir problemas.
Nors JAV visuomenėje netrūksta ir manančių, kad Ukrainą būtina remti iki galo, dabartinė finansinė sausra tik parodo, kad net ir JAV neturi beribių karinių ar finansinių atsargų, šalies ekonomikos likimas kabo ant plauko, o patys piliečiai jaučiasi pavargę nuo nuolatinės paramos tolimai Ukrainai ir menko dėmesio jiems patiems[3].
