Suprasti akimirksniu
  • 2022 m. didžiausių ekonomikų sąraše – Rusijos sugrįžimas
  • Iš ambicingų Vakarų sankcijų liko šlapia bala
  • Nesėkmės ES nestabdo: deramasi jau dėl 11-ojo sankcijų paketo
Šaltiniai
Rusija
Rusija toliau sėkmingai išvengia sankcijų. Flyd/Unsplash nuotrauka

2022 m. didžiausių ekonomikų sąraše – Rusijos sugrįžimas

Vakarai nepaliaujamai kalba apie Rusijos ekonomikos krachą ir šalį bet kurią akimirką ištikti turintį bankrotą, tačiau tokios diskusijos neatitinka realybės. Remiantis paskutiniais duomenimis, Rusijos ekonomika ne tik, kad nepasiekė pavojingos ribos, tačiau net sugebėjo sugrįžti į Top-10 ekonomikų sąrašą.

Tai reikšmingas pasiekimas valstybei, kuriai dešimtys Vakarų šalių taiko itin griežtas ekonomines sankcijas ir svarbus signalas JAV ir Europai, rodantis, kad ribojimai Rusijai pažaboti neveikia.

Šis Rusijos pasiekimas įspūdingas ir dėl to, kad į Top-10 ekonomikų sąrašą Rusija grįžta pirmą kartą nuo 2014 m. ir dabar jame užima saugią aštuntą vietą. Tokį rezultatą šaliai pasiekti leido tai, kad praėjusiais metais ji pagamino prekių ir paslaugų už 2,3 trilijono JAV dolerių[1].

Tuo tarpu paskutinį kartą būdama sąraše 2014 m. Rusija, pagamindama prekių ir paslaugų už 2,05 trilijono JAV dolerių, užėmė devintąją vietą. 2021 m. šalis buvo 11-oje vietoje.

2022 m. Top-10 didžiausių ekonomikų šalių reitingas buvo sudarytas remiantis naujausiais metiniais arba ketvirtiniais nacionalinių statistikos tarnybų pateiktais duomenimis. Reitingas sugeneruotas valstybinėmis valiutomis, pagal atitinkamo laikotarpio vidutinį valiutos kursą.

Be reikšmingo Rusijos šuolio į viršų, paskutiniai duomenys atskleidė ir tai, kad 2022 m. reitingo viršūnėje figūravo JAV. Šios šalies BVP vertinamas 25,5 trilijono JAV dolerių. Antroje vietoje liko Kinija su 17,9 trilijono JAV dolerių, trečioje – Japonija su 4,2 trilijono JAV dolerių, ketvirtoje – Vokietija su 4,07 trilijono JAV dolerių, o penkta tapo Indija su 3,4 trilijono JAV dolerių.

Iš ambicingų Vakarų sankcijų liko šlapia bala

Dėl plačiai taikomų sankcijų Rusija neabejotinai patyrė didelių nuostolių, tačiau Vakarai tikrai neturi dėl ko džiaugtis. Kai praėjusių metų vasario 24 d. Rusija pradėjo savo invaziją į Ukrainą, Vakarų reakcija buvo greita ir stebėtinai vieninga.

Pirmiausia, nuspręsta nesivelti į tiesioginį konfliktą, o Ukrainą remti ginklais. Antrasis žingsnis buvo sankcijų Rusijai pritaikymas. Maskvai pasirinkta suduoti ne tiesioginį karinį, tačiau ekonominį smūgį. Būtent tuomet, bent jau kaip buvo teigiama, Rusija tapo visiškai atkirsta nuo Vakarų, jai pritaikytos gausios sankcijos ir boikotas importui ir eksportui.

Tikėtasi, kad toks izoliavimas pačioje Rusijoje sukilti privers politinį ir verslo elitą, galbūt net visuomenę, o tuomet Kremliui nebeliks nieko kito, tik nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau šiandien matome visiškai kitokią realybę.

Dabar matome, kad už griežtas sankcijas Rusijai, kurios teoriškai turėtų veikti, skaudžiausiai moka patys Vakarai, o ypač – Europa. Nors Vakarų demokratijos ir taiko sankcijas Rusijai, likęs pasaulis to nedaro; priešingai, naudojasi susiklosčiusiomis aplinkybėmis iš sandorių su Maskva išpešti kuo palankesnę kainą sau.

Sumažėjus naftos ir dujų eksportui į Europą, Rusija greitai padidino eksportą į Kiniją ir Indiją, kurios mielai perka naftą su nuolaida. Dar blogiau, atrodo, kad dalis Rusijos naftos, eksportuotos į Indiją, buvo nukreipta atgal į Europą. Taigi, nors Rusijos energetiką ir sankcionuojame, jos produktus vis tiek vartojame[2].

Taip į Rusiją nukreiptos sankcijos Europai kitu galu atsigręžia ne tik energetikos sektoriuje. Šiuo metu siekiama sankcionuoti ir pačius turtingiausius Rusijos asmenis, gyvenančius ir vykdančius verslą Vakaruose.

Tačiau būtent šie asmenys Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse turi daugiausiai galimybių išvengti sankcijų. Dalis turtingų rusų turi dvigubus pasus, be problemų gali perkelti savo gyvenimą ar net verslą į kitą šalį.

Tokie sankcijų neveiksnumo pavyzdžiai rodo, kad Vakarai, prieš paskelbdami Rusijai ekonominę blokadą, gerokai apsiskaičiavo vertindami savo įtaką ir galimybes veikti.

Rusijos elitą visiškai suvaržyti galinčių ribojimų Europa paskelbti nesiryžta; juk dalis Senojo žemyno lyderių puse lūpų kalba apie tai, kad prabėgus šiam įtemptam laikotarpiui, gyventi šalimais Rusijos vis tiek teks.

Dėl to, ironiška, tačiau tenka nuryti karčią piliulę ir skaičiuoti ne Rusijos ekonominį nuosmukį, bet savo. Praėjusių metų balandį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad 2022 m. Rusijos ekonomika susitrauks 8,5 proc. ir dar 2,3 proc. šiais metais. Paaiškėjo, kad pernai BVP sumažėjo tik 2,1 proc., o šiemet TVF prognozuoja nedidelį 0,7 proc. augimą.

Tuo tarpu, vadovaujantis to pačio TVF prognozėmis, Jungtinė Karalystė taps vienintelė iš didžiųjų pramoninių šalių, kurios ekonomika šiais metais susitrauks[3].

Rusijos ekonomika pateko į didžiausiųjų dešimtuką. Giorgio Trevato/Unsplash nuotrauka
Rusijos ekonomika pateko į didžiausiųjų dešimtuką. Giorgio Trevato/Unsplash nuotrauka

Nesėkmės ES nestabdo: deramasi jau dėl 11-ojo sankcijų paketo

Tačiau nepaisant to, kad sankcijos veikia labai ribotai, Briuselyje Europos Sąjungos (ES) valstybių atstovai ir toliau siekia susitarti dėl naujo, jau 11-ojo sankcijų Rusijai paketo. Juo bus siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą.

Tai padaryti Briuselis planuoja bandant pašalinti galiojančių sankcijų spragas: apribojant jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, patekimą į Rusiją per trečiąsias šalis[4].

ES pareigūnai jau kuris laikas pastebi, kad šalyse, įskaitant Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir buvusias sovietines valstybes Kaukaze bei Vidurinėje Azijoje, labai padaugėjo importuojamų prekių, kurioms taikomos sankcijos. Dėl to Armėnijos, Irano, Uzbekistano ir JAE bendrovės dabar gali būti įtrauktos į sąrašą tų, kurioms Europos Komisija (EK) siūlo apriboti eksportą.

Naujaisiais pasiūlymais ES taip pat sieks supaprastinti sudėtingą procedūrą, dėl kurios dalis šalių sėkmingai apeina sankcijas. ES šiuo metu prižiūrėti sankcijų mechanizmus yra paskyrusi specialųjį pasiuntinį Davidą O'Sullivaną, kuris turi užtikrinti, kad Europos sankcijų nebūtų galima apeiti[5].

Tačiau D. O'Sullivanui, buvusiam EK generaliniam sekretoriui ir ES ambasadoriui Jungtinėse Valstijose, dažnai trūksta svertų įtikinti trečiąsias šalis laikytis sankcijų reikalavimų.