Vis daugiau pasaulio šalių į Ukrainą siunčia taikos misijas

Afrikos šalys karą Ukrainoje padėti užbaigti sieks diplomatinėmis priemonėmis

Nors pastaraisiais mėnesiais Ukrainos planuojamas kontrpuolimas kiek pristabdė kalbas apie galimą konflikto išsprendimą taikos derybomis, kai kurie JAV, Europos ir kitų pasaulio valstybių lyderiai toliau aktyviai skatina Kijevą ir Maskvą pagaliau imtis diplomatijos ir sėsti prie derybų stalo.

Jau artimiausiu metu šeši Afrikos valstybių – Pietų Afrikos Respublikos (PAR), Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto – vadovai vyks į Rusiją ir Ukrainą tam, kad paskatintų šalis rasti taikų būdą užbaigti šį karą^[1]. Apie tai paskelbė pats PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa.

PAR vadovo teigimu, tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiko priimti šią taikos misiją. C. Ramaphosa atskleidė, kad prieš kelias dienas telefonu atskirai kalbėjosi su Rusijos ir Ukrainos prezidentais, jiems buvo pristatyta Afrikos šalių prezidentų parengta taikos iniciatyva.

PAR prezidentas neatskleidė, kada tiksliai vizitas įvyks, tačiau pabrėžė, kad šis karas visam Afrikos žemynui yra pražūtingas. Rusija ir Ukraina drauge yra didžiausios grūdų eksportuotojos pasaulyje, o šių valstybių karas skurdžiausiose Afrikos šalyse dar labiau paskatino skurdą ir badą.

Karo Ukrainoje metu PAR teigia besilaikanti neutralumo, tačiau Rusiją laiko drauge

PAR prezidentas C. Ramaphosa apie Afrikos valstybių taikos iniciatyvą, kuria siekiama užbaigti Ukrainos ir Rusijos karą pranešė netrukus po to, kai iš Vakarų sulaukė gausios kritikos dėl savo tariamai neutralios pozicijos karo klausimu.

Šios savaitės pradžioje Pietų Afrikos sausumos pajėgų vadas netikėtai apsilankė Maskvoje, kur buvo aptartas dviejų valstybių karinis bendradarbiavimas. O praėjusią savaitę JAV specialusis pasiuntinys PAR sostinėje Pretorijoje pareiškė, kad Amerika yra įsitikinusi, jog Rusija gauna ginkluotės atsargų iš PAR.

Rusija atmetė tokius JAV pareigūno kaltinimus ir pareiškė, kad jie yra „sufabrikuotas pretekstas priversti PAR stoti į Ukrainos pusę“. PAR prezidentas C. Ramaphosa teigė, kad tokiais kaltinimais jo šalis yra įtraukiama į „pasaulio supergalybių varžybas“.

PAR prezidentas taip pat teigė, kad dėl ir toliau nenutrauktų valstybės ryšių su Rusija jo ir kitų Afrikos valstybių kolegų parengtas taikos planas Vakaruose vertinamas gana atsargiai, o PAR ir toliau yra aktyviai raginama stoti Vakarų pusėn.

Tačiau šalis ir toliau atsisako pasmerkti karą Ukrainoje, o PAR prezidentas pažymi, kad sieks išsaugoti neutralumą, pabrėždamas, kad ir toliau „draugaus su Rusija, nors ir nepritars tam, kas yra daroma Ukrainoje“.

Apie taikos derybas kalba ir Kinija, ir Vatikanas

Afrikos šalys nėra vienintelės, pastaruoju metu rengiančios įvairias taikos iniciatyvas. Kinijos vyriausiasis pasiuntinys šią savaitę pradėjo savo diplomatinę taikos misiją, kurios metu aplankys Ukrainą, Rusiją ir kitas svarbiausias Europos valstybes, taip siekiant taikiai išspręsti jau daugiau nei metus Ukrainoje trunkantį karą^[2].

Kinija jau anksčiau pristatė savo taikos plano variantą, kuriame paragino Rusiją ir Ukrainą kuo greičiau susitarti dėl ugnies nutraukimo, branduolinių ginklų nenaudojimo ir teritorinių nuolaidų. Ukraina šį planą atmetė, patikindama, kad kausis dėl visų savo teritorijų išsaugojimo.

Apie taikos planą kalba ir Vatikanas. Balandžio pabaigoje popiežius Pranciškus netikėtai pareiškė, kad Vatikanas dalyvauja slaptoje taikos misijoje, kuria siekiama kuo greičiau užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Vis dėlto, pontifikas daugiau detalių neatskleidė.

Popiežiaus planus, regis, atsargiai vertina ir patys ukrainiečiai. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, popiežiaus Pranciškaus taikos iniciatyvą dauguma ukrainiečių vertina kritiškai, o dalis visą bendrą popiežiaus poziciją dėl karo vertina neigiamai.

Beveik 24 proc. apklaustų ukrainiečių teigia, kad juos žeidžia tai, kad „popiežius mano, jog rusai yra tokios pat karo aukos kaip ir ukrainiečiai“, o 14,1 proc. nelaiko popiežiaus Pranciškaus pasisakymų apie Ukrainą reikšmingais. Kas dešimtas apklausoje dalyvavęs asmuo sakė, kad popiežius dirba Kremliaus interesais“. Teigiamai popiežių Pranciškų vertino tik 3 proc. respondentų^[3].

JAV pozicija dėl taikos derybų vis dar nėra aiški

JAV taip pat vyksta diskusijos dėl galimų taikos derybų, tačiau čia nuomonės išsiskiria net tarp tos pačios partijos atstovų. Dalis teigia, kad jei Ukraina pasieks didelių laimėjimų pavasario kontrpuolimo metu, tai gali reikšti, kad atėjo laikas deryboms.

Manoma, kad tuomet bendra politinė dinamika pasikeis, o net nežymūs laimėjimai leistų Ukrainai įgauti daugiau pasitikėjimo mūšio lauke, o partneriai pamatytų, kad šalis iš tiesų gali atlaikyti rusų šturmą ir atsakyti jiems tuo pačiu.

Tačiau kai kurie pareigūnai ir analitikai perspėja, kad taip gali nutikti tik sėkmės atveju. Jeigu Ukrainos kontrpuolimas nepasiseks, net ištikimiausi Ukrainos rėmėjai Vakaruose bus nusivylę, o tuomet, šalis gali susilaukti didelio spaudimo sudėti ginklus, situaciją ir savo galimybes įvertinti realistiškai ir galiausiai, sėsti prie derybų stalo su Maskva, taip galimai Rusijai suteikiant ir teritorinių nuolaidų.

Ekspertai tokias diskusijas vertina kritiškai ir pabrėžia, kad svarbiausias dalykas šioje situacijoje yra net ne tai, kaip Ukraina sugeba atsilaikyti, o tai, ką iš tiesų planuoja Rusija ir kaip tai gali paveikti globalią pasaulio tvarką.

„Tarp kai kurių žmonių Vašingtone visada buvo noras sakyti, kad, žiūrėkite, jei Ukraina nepasieks laimėjimų – arba jei pasieks – galbūt atėjo laikas kalbėtis apie taikos derybas. Mane asmeniškai tai šokiruoja. Teritorinės nuolaidos patvirtintų Rusijos agresiją, o tai sukuria pasaulinį precedentą Kinijai ir kitoms šalims, kad tokios priemonės veikia. Antra, tai taip pat reikštų, kad Vakarams tektų pripažinti moralines pasekmes – pritarti karo nusikaltimams ir toleruoti nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus“, – sako Europos politikos analizės centro prezidentė Alina Poliakova^[4].

Rusija vis geriau atremia Vakarų ginkluotę, toliau perka ginklus iš Irano

O daliai pasaulio Ukrainą ir Rusiją siekiant priartinti prie taikos derybų slenksčio, pati Rusija nerodo ženklų, signalizuojančių apie pakitusius planus.

Priešingai, Baltieji rūmai teigia, kad Rusija, jau išnaudojusi didžiąją dalį anksčiau iš Irano įsigytų bepiločių orlaivių, dabar net ketina įsigyti papildomų ginklų.

„Iranas toliau tiekia Rusijai bepiločius orlaivius. Nuo rugpjūčio mėnesio Iranas Rusijai pateikė daugiau kaip 400, daugiausia „Shahed“ tipo bepiločių orlaivių. Daugumą šių bepiločių orlaivių Rusija jau panaudojo, aktyviai naudodama juos Ukrainos kritinės infrastruktūros objektams, o tiekdamas Rusijai šiuos bepiločius orlaivius Iranas tiesiogiai sudarė sąlygas Rusijos agresijos karui Ukrainoje“, – teigia Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirbis, pažymėjęs, kad dabar Maskva siekia įsigyti dar pavojingesnių iranietiškų bepiločių orlaivių^[5].

JAV jau anksčiau skelbė, kad Iranas Rusijai tiekė ir artilerijos bei tankų pabūklų, tačiau Teherano teigimu, bet kokie ginklai Rusijai buvo perduoti dar prieš prasidedant karui Ukrainoje.

Tuo tarpu amerikiečių, britų ir ukrainiečių žvalgybininkai dabar jau teigia, kad Rusija atrado būdą, kaip vakarietiškus ginklus, kuriuos naudoja Ukrainos kariai, padaryti mažiau pavojingais.

Skelbiama, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba vis dažniau numuša HIMARS raketas, o taip šios ginkluotės veiksmingumas smunka. Manoma, kad tam tikros elektroninės priemonės leidžia rusams sutrikdyti jų veiklą ir pakeisti jų kursą^[6].

O Rusija pasitelkti gali ne tik sumanias technikas ar iranietišką ginkluotę, bet ir savo branduolinį arsenalą. Paskutinė Rusijos visuomenės apklausa atskleidžia, kad 9 proc. rusų, paklausti, ar Rusijos vadovybė yra pasirengusi Ukrainai smogti branduoliniu ginklu atsakė „tikrai taip“, o dar 20 proc. atsakė „greičiausiai taip“. 29 proc. respondentų mano, kad galimas Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas prieš Ukrainą yra pateisinamas^[7].