Korupcija veda į Ukrainos Aukščiausiąjį Teismą
Ukrainai toliau aktyviai siekiant atremti okupantų rusų invaziją, tiek vietos valdžiai, tiek ir visuomenei bei Vakarų partneriams susitelkti į svarbiausius dalykus trukdo net ir karo metu šalyje gyvuojanti korupcija, kurios atvejai vis dažniau yra iškeliami į viešumą.
Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) ir specializuota antikorupcinė prokuratūra (SAPO) šią savaitę pranešė apie įtariamą korupciją šalies Aukščiausiajame Teisme.
„NABU ir SAPO atskleidė didelio masto korupciją Aukščiausiajame Teisme, tiksliau – Aukščiausiojo Teismo vadovybės ir teisėjų neteisėtų privilegijų gavimo schemą“, – socialiniame tinkle feisbuke pranešė kovos su korupcija institucijos[1].
Ukrainos institucijos kol kas nėra linkusios atskleisti šių minimų korupcinių schemų detalių. NABU ir SAPO tik paskelbė apie įtarimus ir socialiniuose tinkluose pasidalino aptiktų, nelegaliai gautų banknotų pluoštų fotografija.
Tuo tarpu Ukrainos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad rengiasi sušaukti neeilinį posėdį šiai situacijai aptarti.
„Dėl įvykių, vykstančių aplink Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vsevolodą Kniazijevą, 2023 m. gegužės 16 d. vyks neeilinis Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos posėdis“, – rašoma Aukščiausiojo Teismo oficialios feisbuko paskyros pranešime.
Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje NABU vadovas Semenas Krivonosas teigė, kad tai yra didžiausia byla, kurioje dalyvauja Ukrainos teismai, o tiek NABU, tiek ir SAPO vadovai patvirtino, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V. Kniazijevas įtariamas korupcija.
„Šiuo metu Aukščiausiojo Teismo pirmininkas sulaikytas, imamasi priemonių patikrinti kitus asmenis ir jų dalyvavimą nusikaltime. Šiuo metu jiems dar nėra pareikšti oficialūs kaltinimai, nes Baudžiamojo proceso kodeksas suteikia 24 valandas įteikti pranešimą apie įtarimą, jis rengiamas ir bus įteiktas“, – sakė SAPO prokuroras Oleksandras Omelčenka.
Įtariamųjų veiksmai kvalifikuoti pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 368 straipsnio 4 dalį, o institucijos šiuo metu sprendžia klausimą dėl kreipimosi į Aukščiausiąją teisingumo tarybą ir Aukščiausiąjį antikorupcinį teismą.
Su korupcija teisme siejamas žinomas ukrainiečių oligarchas
Vėliau Ukrainos ir Vakarų žiniasklaidą pasiekė ir daugiau informacijos dėl korupcinių veiksmų šalies aukščiausio lygio teisme. Paaiškėjo, kad atliekant tyrimą buvo sulaikytas ne tik Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V. Kniazijevas, bet ir vienas neįvardytas advokatas.
Advokatas įtariamas veikęs kaip tarpininkas milijardieriaus Ukrainos oligarcho Kostiantino Ževagos vardu. Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad V. Kniazijevas buvo pagautas gavęs 3 mln. dolerių arba 2,76 mln. eurų kyšį[2]. Įtariama, kad K. Ževago advokatas pervedė šią sumą, iš kurios 1,8 mln. dolerių turėjo būti sumokėti Aukščiausiojo Teismo teisėjams, o 900 000 dolerių – kitiems advokatams už tarpininkavimo paslaugas.
Šiuo metu yra manoma, kad K. Ževaga tikėjosi papirkti teismą, kad šis priimtų sprendimą, leidžiantį jam išlaikyti kasybos bendrovės akcijų kontrolę.
Buvęs Ukrainos parlamento narys ir vienas iš turtingiausių šalies žmonių K. Ževago šiuo metu yra Prancūzijoje, o Kijevas siekia jo ekstradicijos. Gruodžio mėnesį jis buvo sulaikytas Prancūzijoje įtariant jį pinigų plovimu ir lėšų pasisavinimu[3].
Priemonėms kovoti su korupcija trūksta skaidrumo
Korupcijos schemos Ukrainoje tikrai nėra naujiena. Šių metų pradžioje Ukrainos valdžios institucijos atliko kratą buvusio vidaus reikalų ministro namuose ir atleido kelis kyšininkavimu kaltinamus aukšto rango vyriausybės pareigūnus. Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas taip pat buvo apkaltintas pirkęs maistą kariams siaubingai išpūstomis kainomis.
Gynybos ministerija begėdiškai sudarė susitarimą dėl maisto produktų tiekimo kariniams. Šio sandorio kaina siekė net 13,16 mlrd. grivinų.
Ministerija maisto tiekimo sutartį sudaryti pavedė bendrovei „Aktiv Company Ltd“, kurios akcinis kapitalas siekė vos 1 000 grivinų, o dar 2021 m. mokesčių administratorius panaikino šios bendrovės PVM mokėtojo pažymėjimą dėl to, kad bendrovė nevykdė tiekimo ir nepateikė deklaracijų. Be to, 2019 m. bendrovė šmėžavo baudžiamojoje byloje: buvo įtarta, kad jos vadovai pateikė suklastotą dokumentą, kad galėtų dalyvauti konkurse dėl jautienos tiekimo valstybinėms įkalinimo įstaigoms ir kardomojo kalinimo įstaigoms.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis tuomet pažadėjo imtis veiksmų – juk prezidento rinkimus jis laimėjo su antikorupcine kampanija. Jis pareiškė, kad Ukraina tikrai negrįš prie ankstesnės tvarkos ir žadėjo korupciją „išrauti su šaknimis“ bei siekti skaidrumo ir, žinoma, narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO.
Tačiau net ir antikorupcinės reformos Ukrainoje yra temdomos tos pačios korupcijos šešėliu, o Katya Ryzhenko iš „Transparency International Ukraine“ atvirai paragino šalies valdžią peržiūrėti savo antikorupcinės institucijos veiklą[4].
Iš tiesų, net vienas buvęs, anonimu likti norintis Ukrainos pareigūnas, pats prisidėjęs prie antikorupcinių institucijų steigimo, dabar teigia, kad šalies pareigūnai vis dažniau taikosi į konkrečius asmenis dėl įvairių įmonių valdymo pažeidimų, o ne dėl atviros korupcijos.
Kai kurie antikorupcinių priemonių kritikai kaltina Ukrainos valdžią apsimetinėjimu ir pabrėžia, kad kova su korupcija yra tik vaizduojama, tačiau iš tiesų nevyksta.
Kiti mano, kad antikorupcinės priemonės yra pasitelkiamos prieš valdžią kritikuoti drįstančius asmenis. Pavyzdžiui, verslininkas Andrijus Koboljevas, kuris anksčiau buvo valstybinės dujų bendrovės „Naftogaz“ vadovas, dabar sako, kad antikorupcinėmis priemonėmis tiesiog bandoma diskredituoti kitaip mąstančius.
2014-2021 m. „Naftogaz“ vadovavusiam A. Koboljevui dabar gresia 12 metų kalėjimo. Jis kaltinamas dėl 2018 m. jam išmokėtos premijos gavimo ir šiuo metu yra paleistas už užstatą.
Kitas verslininkas, Jevgenijus Dyhne, kovo mėnesį buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis Borispolio oro uoste išnuomojo patalpas privačioms įmonėms, nesinaudodamas valstybiniu konkurso procesu, kuris būtų užtrukęs dvejus metus.
Nors verslininkas naudos sau negavo, teismas nusprendė, kad tik valstybė turi teisę nuomoti turtą ir apskaičiavo, kad dėl J. Dykhne veiksmų buvo patirtas 15,7 mln. Ukrainos grivinų nuostolis. J. Dykhne šį nuosprendį vadina kritišku ir norėdamas parodyti kaltinimo absurdiškumą, teismo dokumentus net paskelbė internete.
Tiek prieštaringai vertinamų antikorupcinių institucijų dėmesio sulaukę asmenys, tiek ir nevyriausybinių institucijų ekspertai yra linkę teigti, kad Ukrainos antikorupcinės reformos dažnai tėra kritikų ar kitaip veikiančių asmenų persekiojimas, nuteisimas ir įkalinimas, o tai ne tik apsunkina Ukrainos galimybes pritraukti užsienio investuotojus, tačiau gali užkirsti kelią ir į europinę ateitį.
Kaip teigia kritikai, NABU buvo sukurta tam, kad kontroliuotų aukščiausio lygio korupciją, tačiau vietoje to, institucija medžioja politiškai nepalankius asmenis, kurie niekada neėmė nė vieno kyšio, o įtakingieji ir toliau lieka neliečiami.
Nors patys NABU kritikai pripažįsta, kad kai kurie verslininkai iš tiesų žaidžia su ugnimi dėl iniciatyvos rodymo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau kartu įspėja, kad Ukrainos valdžia itin įdomiai vertina tai, kas iš tiesų yra korupcija, vagystė ar finansinis nusikaltimas.
Vakarų partneriai abejoja Ukrainos kova su korupcija
O Vakaruose Ukrainos kovos su korupcija taip pat yra pastebimos ir dalį sąjungininkų neramia. Kai kurie net teigia, kad korupcijos šešėlis neleis Ukrainai ne tik prisijungti prie ES, bet ir trukdys efektyviai išnaudoti šalies atstatymui skiriamas tarptautines lėšas.
Šis susirūpinimas tikrai nėra atsiradęs iš niekur. Juk pagal „Transparency International“ korupcijos indeksą, 2022 m. Ukraina buvo 116 vietoje. Negana to, įvairios visuomenės apklausos rodo, kad vis daugiau pačių ukrainiečių yra linkę manyti, kad korupcija yra žymiai labiau paplitusi, nei apie tai yra pranešama viešai[5].
Dėl to Vakarai reikalauja, kad Ukraina dėtų realias pastangas šiai problemai išspręsti. Kaip pažymi Lukas Andriukaitis, Atlanto tarybos Skaitmeninių kriminalistinių tyrimų laboratorijos darbuotojas, Kijevo kova su korupcija turi būti vienas iš svarbiausių V. Zelenskio darbotvarkės klausimų.
„Kadangi derybos dėl narystės ES įgauna pagreitį kartu su Vakarų finansine parama, Ukraina turi parodyti, kad korupcija nebus toleruojama, net jei asmenys yra aukšti Ukrainos pareigūnai“, – pažymi L. Andriukaitis.
