„Nvidia“ ir „Norrsken“ Stokholme atidarys DI centrą startuoliams: pradės veikti 2027 m.

JAV lustų gamintoja „Nvidia“ kartu su Švedijos ne pelno fondu „Norrsken“ Stokholme atidarys dirbtinio intelekto centrą pradedančiosioms įmonėms, kurios DI naudoja sveikatos, klimato ir kitoms visuomenės problemoms spręsti. Centras pavadintas „Stockholm AI Lab“, jis turėtų pradėti veikti 2027 m. Švedijos sostinės centre. Po vienu stogu dirbs atrinktų startuolių komandos ir „Nvidia“ darbuotojai, o pirmame aukšte veiks biotechnologijų demonstracinė laboratorija. Investicijų dydis neatskleistas.

Centras įsikurs 1910 m. pastate Birger Jarlsgatan gatvėje

Technologijų leidinio „The Next Web“ duomenimis, laboratorija įsikurs 1910 m. statytame pastate adresu Birger Jarlsgatan 37, maždaug už 200 metrų nuo „Norrsken House Stockholm“ – pirmojo fondo centro ir jo pasaulinės būstinės. Tai bus antroji „Norrsken“ vieta mieste. Naujajame pastate įsikurs ir „Nvidia“ biuras Stokholme. Centras skirtas atrinktai Europos įkūrėjų grupei, kurie DI naudoja klimato, sveikatos, maisto ir visuomenės problemoms spręsti. Įkūrėjai jau gali teikti paraiškas tapti centro nariais.

„Norrsken“ – Švedijos ne pelno fondas, kurį įkūrė mokėjimų bendrovės „Klarna“ vienas įkūrėjų Niklasas Adalberthas. Fondas remia pradedančiąsias įmones, kurios sprendžia socialines ir aplinkosaugos problemas. „Euronews“ duomenimis, centras siūlys privačius biurus ir rengs renginius, kuriuose įkūrėjai galės susitikti su investuotojais, mokslininkais, pramonės atstovais ir politikos formuotojais.

„Tai, ko šiems įkūrėjams dabar reikia, yra tai, ko reikia kiekvienam dideliam judėjimui: vieta. Vieta, kur jie galėtų rasti vieni kitus, savo investuotojus, pirmuosius klientus ir įsitikinimą, kad jie kuria ne vieni“, – pranešime sakė N. Adalberthas.

„Nvidia“ prisidės skaičiavimo galia ir programine įranga

„Nvidia“ bus pagrindinė centro technologijų partnerė. Bendrovė skirs skaičiavimo infrastruktūrą, programinės įrangos įrankius ir ryšius su savo tarptautiniu startuolių tinklu. „The Next Web“ nurodo, kad bendrovė siūlys kūrėjų įrankius robotikai, simuliacijoms ir gyvybės mokslams, taip pat galimybę prisijungti prie „Inception“ – „Nvidia“ programos pradedančiosioms įmonėms.

Vis dėlto, kaip pažymi „Euronews“, pranešime nenurodyta, kokia įranga bus įrengta, kiek skaičiavimo pajėgumų gaus nariai ir kiek jie mokės už naudojimąsi. Partneriai taip pat neatskleidė, kiek investuos į projektą.

Demonstracinėje laboratorijoje DI kurs molekules

Demonstracinę laboratoriją pirmame aukšte valdys „Nvidia“ ir Stokholmo startuolis „Root Bio“. Ši bendrovė, anksčiau vadinta „Agteria“ ir priklausanti „Norrsken“ investicijų portfeliui, naudoja DI molekulėms, skirtoms biologinėms problemoms spręsti, kurti – pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui mažinti. Partnerių teigimu, laboratorija parodys, kaip DI gali padėti automatizuoti biologinius atradimus. Vėliau planuojama atrinkti daugiau demonstracinių partnerių, dirbančių robotikos, klimato, sveikatos ir gamybos srityse.

Be biurų, centre veiks narių poilsio erdvė ir vyks reguliari renginių programa. Nariai galės naudotis abiem „Norrsken“ vietomis Stokholme ir prisijungti prie platesnio fondo tinklo. „Nvidia“ programinės įrangos įrankiai, pasak „Euronews“, palaikys darbą robotikos, simuliacijų ir gyvybės mokslų srityse.

Rodiklis	Duomenys
Pavadinimas	„Stockholm AI Lab“
Partneriai	„Norrsken“ fondas, „Nvidia“
Adresas	Birger Jarlsgatan 37, Stokholmas
Pastatas	pastatytas 1910 m.
Atidarymas	2027 m.
Demonstracinė laboratorija	„Nvidia“ ir „Root Bio“
Investicijų dydis	neatskleistas

Šaltiniai: „Euronews“, „The Next Web“.

„Norrsken“ DI fondui skyrė 300 mln. eurų

Projektas tęsia 2025 m. birželio „Norrsken“ pažadą, kai fondas skyrė 300 mln. eurų DI fondą Europos pradedančiosioms įmonėms, naudojančioms dirbtinį intelektą socialinei ir aplinkosauginei naudai. Dabar ši programa vadinama „Prompt What Matters“. „The Next Web“ duomenimis, be Stokholmo, „Norrsken“ turi centrus Barselonoje, Kigalyje, Briuselyje ir Amsterdame, o penki jo fondai pritraukė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.

„Norrsken“ teigia, kad Stokholme jau auga kai kurios sparčiausiai Europoje besiplečiančios DI bendrovės, ir mini „Legora“, „Lovable“, dabar „Workday“ priklausančią „Sana“ bei „Einride“. Pastaroji, „Norrsken VC“ portfelio bendrovė, birželį buvo įtraukta į „Nasdaq“ biržos prekybos sąrašus, įvertinus ją 1,35 mlrd. JAV dolerių.

Dalis platesnės „Nvidia“ veiklos Europoje

„Nvidia“ panašių iniciatyvų, padedančių įmonėms ir mokslininkams naudoti DI, yra paskelbusi ir kitur Europoje, nors projektų formos skiriasi. „Euronews“ primena, kad 2025 m. rugsėjį bendrovė Jungtinėje Karalystėje kartu su technologijų prekybos asociacija „techUK“ paskelbė apie robotikos mokslinių tyrimų ir plėtros centrą, o 2025 m. birželį – apie naujus ar išplėstus DI technologijų centrus Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Švedijoje ir JK. „The Next Web“ duomenimis, tą pačią savaitę, kai paskelbta apie Stokholmo centrą, „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas sakė, kad bendrovė į Europos DI įmones investuos dar 2 mlrd. JAV dolerių.

Huangas: „Europai reikia įsitraukti į lenktynes“

J. Huangas spalio 13 d. Paryžiuje, pirmąją kelionės, apimančios ir Londoną bei Berlyną, dieną sakė, kad apie 2 mlrd. JAV dolerių investicijas Europoje bendrovė paskelbs per savaitę. „The Next Web“, remdamasis „Bloomberg“, rašo, kad tai papildytų 8 mlrd. JAV dolerių, kuriuos „Nvidia“ per pastaruosius metus investavo žemyne. Paryžiuje J. Huangas taip pat paskelbė apie finansavimą keturiems Prancūzijos startuoliams – „Doctolib“, „Genesis AI“, „Pigment“ ir „Entalpic“.

„Europai reikia įsitraukti į lenktynes“, – renginyje sakė J. Huangas. Jis pristatė atvirojo kodo modelius kaip pigesnį ir lankstesnį būdą žemynui sumažinti atotrūkį: pasak jo, tokius modelius galima pritaikyti skirtingoms kalboms ir savo suverenitetui, o jų naudojimas kainuoja mažiau. „The Next Web“ duomenimis, „Nvidia“ GTC konferencija Berlyne vyks spalio 20–22 d.

Apie tai, kodėl duomenų centrai tampa kariniais taikiniais ir kaip tai gali paveikti Europos DI gigagamyklų planus, 77.lt rašė straipsnyje apie duomenų centrus kaip naująjį frontą.