Embrionų genų redagavimas tampa tikslesnis, bet saugus dar nėra: ką parodė Kembridžo ir Kolumbijos tyrimai

Žmogaus embrionų genų redagavimas tampa vis tikslesnis, tačiau klausimai dėl jo saugumo ir etikos lieka neatsakyti. 2026 m. vasarą du tyrimai – vienam vadovavo Kathy Niakan Kembridžo universitete, kitam Dieteris Egli Kolumbijos universitete – vėl įžiebė diskusiją apie šią techniką. Abu mokslininkai naudojo vadinamąjį bazių redagavimą, kuris DNR keičia tiksliau nei ankstesni metodai. Vis dėlto embrionų genų redagavimas dar nėra medicininė realybė: jokia šalis neleidžia keisti ląstelių taip, kad pakitimai būtų perduodami palikuonims.

Bazių redagavimas – tikslesnis už CRISPR

Bazių redagavimo technika sukurta 2016-aisiais. Kolumbijos universiteto pranešime ji lyginama su pieštuku su trintuku: technika pašalina vieną vienos DNR grandinės raidę ir pakeičia ją kita. Ankstesnė technologija CRISPR veikia kaip žirklės – ji perkerpa abi DNR grandines, o tada ląstelė turi pati suklijuoti nutrūkusius galus. D. Egli laboratorija maždaug prieš dešimtmetį bandė CRISPR redaguoti ankstyvus žmogaus embrionus, tačiau, pasak universiteto, dažniausiai nesėkmingai: buvo prarandamos didelės chromosomų dalys ir net ištisos chromosomos.

„Bazių redagavimas yra reikšmingas žingsnis į priekį, palyginti su įprastu CRISPR-Cas9, nes jo rizika sukelti nenumatytų chromosomų klaidų yra gerokai mažesnė“, – sakė K. Niakan, kurią cituoja „Euronews“. Jos komanda Kembridže bazių redagavimu išjungė NANOG geną ir nustatė, kad jis būtinas, kad iš embriono susiformuotų būsimas kūnas.

Kolumbijos tyrimas: kai kuriais atvejais redagavimas pavyko 100 proc.

D. Egli komanda, kurios tyrimas rugsėjo 9 d. paskelbtas žurnale „Nature“, bazių redagavimu bandė ištaisyti vienos raidės mutacijas trijuose genuose. Vienas jų – PCSK9 – susijęs su dideliu cholesterolio kiekiu ir širdies ligomis, kiti du – HBG1 ir HBG2 – dalyvauja gaminant hemoglobiną, o jiems mutavus gali išsivystyti pjautuvinė anemija ar beta talasemija. Mokslininkai embrionų vystymąsi stebėjo 6–7 dienas, kol jie pasiekė stadiją, kai pagalbinio apvaisinimo metu embrionai gali būti perkeliami į gimdą.

Kai redagavimas buvo atliktas apvaisintai kiaušialąstei dar prieš pirmąjį dalijimąsi, pakitimai išliko visose embriono ląstelėse. „Kai kuriuose eksperimentuose redagavimas buvo 100 proc. sėkmingas, o vystymasis – iš pažiūros normalus“, – rašoma universiteto pranešime. Tačiau bazių redagavimas sukėlė ir kitų, nenuspėjamų pakitimų. Pasitaikė didelių chromosomų delecijų, nors daug rečiau nei naudojant CRISPR, o kai kurių redaktorių mRNR esant dideliais kiekiais embrionai nustodavo vystytis.

Mozaicizmas – pagrindinė kliūtis

Viena didžiausių problemų – mozaicizmas, kai redaguojančios molekulės nepasiekia ar nepakeičia dalies ląstelių. „Mozaicizmas sukuria daugybę galimybių, todėl neįmanoma nuspėti rezultatų, ir tai trukdo prasmingai taikyti metodą klinikoje“, – teigė D. Egli. „Atsižvelgiant į mūsų išvadas, šiuo metu to saugiai padaryti neįmanoma“, – pridūrė jis, kalbėdamas apie galimybę redaguoti embrionus, kad ligas sukeliančių mutacijų nešiotojai susilauktų sveikų vaikų.

Londono Franciso Cricko instituto kamieninių ląstelių biologijos laboratorijos vadovas Robinas Lovellas-Badge'as „Euronews“ sakė, kad abu tyrimai yra teisingame kelyje, tačiau dar yra ką tobulinti. „Metodai atrodo daug saugesni. Bet dar reikia dirbti. Atrodo, kad mozaicizmo lygis žemas, bet ne nulinis“, – teigė jis.

Redaguojant genus pirmiausia tenka pažeisti DNR

Problemų, dėl kurių bazių redagavimo kol kas negalima taikyti klinikoje, išspręsti nebus lengva. „Pati jų prigimtis tokia, kad norint suredaguoti geną, pirmiausia reikia pažeisti DNR“, – sakė D. Egli laboratorijos mokslininkas ir pagrindinis straipsnio autorius Stepanas Jerabekas. Būtent ši galimybė sukelti žalą ir lemia riziką. „Kai yra kitų technologijų be šios rizikos ligoms išvengti, genų redagavimas nėra pasirinkimo metodas“, – pridūrė D. Egli.

Laboratorijoje šie metodai turėtų padėti suprasti, kas vyksta pirmosiomis žmogaus vystymosi dienomis. Kolumbijos universiteto duomenimis, ankstyvi žmogaus embrionai augdami sukaupia stebėtinai daug DNR pažeidimų, o dauguma pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtų embrionų nustoja vystytis per pirmąsias kelias dienas. „Tikimės išmokti išvengti genetinių ir vystymosi sutrikimų pagalbinio apvaisinimo metu, kad vaisingumo gydymas būtų veiksmingesnis, saugesnis ir prieinamesnis“, – sakė D. Egli. Pasak jo, mokslininkai taip pat mažai žino, kaip genomo nestabilumas ankstyvame vystymesi paveikia suaugusio žmogaus sveikatą.

Tyrimas	Vadovas	Kas redaguota	Pagrindinė išvada
Kembridžo universitetas	Kathy Niakan	NANOG genas	genas būtinas ankstyvam embriono vystymuisi
Kolumbijos universitetas	Dieter Egli	PCSK9, HBG1, HBG2	redagavimas veikia, bet sukelia nenuspėjamų pakitimų

Šaltiniai: „Euronews“, Kolumbijos universiteto medicinos centras.

Etikai: kur riba tarp gydymo ir tobulinimo?

Leuveno universiteto bioetikos profesorius Pascalis Borry „Euronews“ sakė, kad dažnai kylantis klausimas – įtampa tarp gydymo ir tobulinimo. „Kur nubrėžti ribą? Kas yra gydymas? Kas yra pagerinimas?“ – klausė jis. Pasak P. Borry, kyla ir sutikimo bei stigmos klausimų bendruomenėms, gyvenančioms su tam tikra liga. Be to, jo teigimu, egzistuoja alternatyvos, pavyzdžiui, implantacinė genetinė diagnostika, kai pagalbinio apvaisinimo metu embrionai tikrinami dėl anomalijų. Gento universiteto profesorius Björnas Heindryckxas sutinka, kad redagavimas nebūtinas genetinėms ligoms išvengti, tačiau, jo nuomone, jis gali padėti geriau suprasti kai kurias nevaisingumo formas.

R. Lovellas-Badge'as dėl etikos nerimauja mažiau. „Neturiu nieko prieš tai, jei tai saugu ir yra gera etinė priežastis tai daryti. Manau, neetiška leisti žmonėms turėti vaikų su genetiniu sutrikimu, jei to galima išvengti“, – sakė jis. Pasak jo, šalys turėtų šią praktiką reguliuoti, bet ne visiškai drausti. D. Egli taip pat mato ilgalaikę naudą: „Būtų daug efektyviau redaguoti ligas sukeliančius genus embrionuose, nei taikyti genų redagavimą vėliau, kai mutacija jau išplitusi milijarduose ląstelių.“