„Ignitis“ sugeneravo rekordinį pelną, dabar – akcininkams išmoka ir solidžius dividendus
Su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu tvirtų sąsajų turinti„Ignitis grupė“ nestabdo apsukų. „Ignitis“ ketvirtadienį per biržą pranešė, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė, kad už 2023 metų pusmetį akcininkams išmokės 46,5 mln. eurų dividendų. Tai yra maždaug 0,643 euro už akciją[1].
Už visus 2023-uosius metus dividendams turėtų būti skirta ne mažiau nei 93,1 mln. eurų, arba 1,286 euro už akciją
Šiame „Ignitis“ pranešime spaudai minima ir tai, kad dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie Grupės akcininkų teisių apskaitos dienos pabaigoje – 2023 m. spalio 5 d., bus Grupės paprastųjų vardinių akcijų savininkai.
Dividendai akcininkams bus išmokėti spalio 17 d., o nuo spalio 4 d. su atsiskaitymo ciklu T+2 įsigytos Grupės paprastosios vardinės akcijos nesuteiks teisės gauti dividendų už šešių mėnesių laikotarpį, kuris baigėsi šių metų birželio 30 d.
Žvelgiant į „Ignitis“ veiklą stebina ne tik rekordiniai dividendai. „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 155,8 mln. eurų grynojo pelno, arba 35,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai jis siekė 114,8 mln. eurų.
Pasak bendrovės atstovų, tokius veiklos rezultatus lėmė geresni sprendimų klientams ir rezervinių pajėgumų rezultatai; o geresnius sprendimų klientams segmento rezultatus neva lėmė gamtinių dujų tiekimas verslo klientams. Net rezervinių pajėgumų segmente be reguliuojamų pajamų buvo uždirbta papildoma grąža užfiksuojant teigiamą ateities elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumą.
Pelnas „Ignitis grupei“ – nauda energetikos ministrui D. Kreiviui
Visos šios informacijos fone patogiai pamirštami jau anksčiau plačiai aptarti „Ignitis grupės“ ryšiai su aukšto rango Lietuvos politikais – tiksliau, ne su kuo kitu, o pačiu energetikos ministru D. Kreiviu, turinčiu šios bendrovės akcijų.
Juk svarbu atsiminti, kad didesnis „Ignitis grupės“ pelnas reiškia ir tai, kad į paties ministro sąskaita nusės tikrai nemenki dividendai. Tą matome ir dabartiniu atveju.
Sugrįžkime į praeitį. Juk dar praėjusių metų pabaigoje visą Lietuvą apskriejo žinia apie tai, kad energetikos ministras turi valstybės valdomos „Ignitis grupė“ akcijų, nors jis pats jų nedeklaravo ir nematė poreikio to padaryti, kai užėmė energetikos ministro kėdę.
Netrukus išsiaiškinta, kad „Ignitis grupės“ akcijų turi su D. Kreiviu susijusi įmonė „Norteo“. Ją valdo bendrovė „Catus“, o 40 proc. jos akcijų ir turi energetikos ministras. Jis pats tuomet sakė nieko nežinantis apie „Norteo“ įsigytas akcijas, dėl to, šių savo sąsajų ir niekada nedeklaravo.
Tačiau ministras pats sau prieštaravo, nes savo ryšį su „Catus“ D. Kreivys vis dėlto deklaravo dar 2021 m. Tuomet jis nurodė, jog jo ir bendrovės ryšio pradžia siekia 1997 m. 2020 m. iš šios bendrovės jis net gavo paskolą.
Tiesa, privačių interesų deklaracijoje, pateiktoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 2020 m., D. Kreivys nurodo, kad jo ryšio pradžia su „Catus“ yra jau 2012 m. 2007 m. prieš savivaldybių rinkimus pateiktoje VRK deklaracijoje apie šią bendrovę jis nekalbėjo. Pati „Catus“ yra susijusi su dukterinėmis įmonėmis AB „Specializuota komplektavimo valdyba“, AB „Norteo“, UAB „Makveža“, UAB „Statybų gausa“, AB „Silikatas“, UAB „Silikato karjeras“ ir UAB „Banga plius“.
Šioje painioje viešų ir privačių interesų supainiojimo istorijoje dažnai pro pirštus žvelgiama ir į tai, kad už „Ignitis grupės“ akcijas D. Kreivys generuoja pajamas.
O tai ypač aktualu dabar, kai dėl pernai rusų Ukrainoje pradėto plataus masto karo bei Vakarų sankcijų, kilo energetikos krizė, o elektros kainos šoktelėjo į viršų.
Šiuo atveju, išaugusios elektros kainos pelną sunešė ir Lietuvos energetikos ministrui. Primename, kad dar praėjusį rudenį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė, kad 2023 m. elektra buitiniams vartotojams gali didėti apie du kartus, o dujos 2,6-2,8 karto. 2022 m. rudens duomenimis, elektros kaina Lietuvoje buvo didžiausia visoje Europoje ir siekė 478,16 eur/MWh.
Išaugusios energetikos kainos valdantiesiems politiškai nenaudingos, tačiau asmeniškai ministrui tai labai paranku. Juk kiekvienas akcininkas yra asmeniškai suinteresuotas, kad įmonė, kurios akcijų jis turi, gautų kuo didesnį pelną, o kuo didesnis pelnas, tuo didesni ir dividendai.
Kai toks pelnas, konkurentų „Igničiui“ tikrai nereikia
Susipažinus su dabartine situacija elektros rinkoje tampa aišku, kad ministras D. Kreivys su savuoju „Ignitis“, regis, yra užgrobęs beveik visą Lietuvos energetikos sektorių. Tai nėra gerai, tačiau kartu – esamą situaciją pakeisti, nepasikeitus dabartinei valdžiai, yra sudėtinga.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad energetikos sektoriaus problemą spręsti turės jau naujoji Vyriausybė.
M. Nagevičiaus teigimu, pirmas ir bene pats svarbiausias dalykas bus suformuoti mechanizmą, kuris skatintų tinklo operatorius investuoti į elektros tinklų plėtrą, skirtą naujų gamintojų (tiek smulkių, tiek stambių) prijungimui.
M. Nagevičius teigia, kad būtent apie tokius planus kalba ir pati Europos Komisija (EK), akcentuodama, kad į elektros tinklo infrastruktūros plėtrą Europos Sąjunga (ES) iki 2030 metų turės investuoti net apie 584 milijardus eurų.
„Pastaraisiais metais viską, ką darė ministras, tai tik kvotavo esamus tinklų pajėgumus, visiškai nieko nedarydamas, kad tų tinklų prijungimo galių dydis augtų. „Litgrid“ nenutiesė nei vienos linijos, kurios pirminis tikslas būtų naujų gamintojų prijungimas“, – kalba M. Nagevičius.
M. Nagevičius išskiria ir būtinybę didinti elektros paklausos elastingumą ir sukurti motyvacinę schemą, galinčią motyvuoti verslą investuoti į kaupimo baterijas, paklausos valdymo sprendimus ir pan.
„Čia reikės daug kūrybiškumo tokiai sistemai sukurti. Gerokai daugiau, nei paskirti vieną valstybinę įmonę paskirtuoju investuotoju ir duoti jai 100 mln eurų subsidiją. Galbūt reikėtų svarstyti net capacity payment mechanizmo taikymą, tai daroma tose Vakarų Europos šalyse, kur Vyriausybės nori greitesnės energetikos transformacijos, o ne lėtesnės“, – sako M. Nagevičius.
Vis tik, akivaizdu, kad visa tai įvykti turės jau pasikeitus valdžiai. Juk siūlymas plėsti elektros tinklą ir į jį leisti prisijungti daugiau smulkesnių ar stambesnių elektros gamintojų sukurtų nemenką konkurenciją „Ignitis grupei“.
Juk neseniai žiniasklaidoje galėjome pastebėti pranešimus apie tai, kad „Ignitis“ pradeda savo vėjo parko komercinę veiklą, vėliau skelbta, kad šalia planuojama ir saulės jėgainė. Akivaizdu, kad įmonė ir toliau planuoja užimti bene visą lietuviškos energetikos sektorių. Nauji į tinklą prisijungę konkurentai ne tik sujauktų „Ignitis“ planus, bet ir tiesiogiai per kišenę kirstų jos savininkams, kurių vienas yra ne kas kitas, o pačio energetikos ministro D. Kreivio įmonės.
Toks ryšys signalizuoja paprastą tiesą: į elektros rinką atėję nauji žaidėjai ir konkurencija itin nepageidaujami taptų ne tik kitoms sektoriaus bendrovėms, bet ir pačiam ministrui.
