
I. Vėgėlė siūlo atsisakyti perteklinių reikalavimų pedagogams ir neplakti jų į vieną krūvą su potencialiais nusikaltėliais
Ketvirtadienį parlamentaras Ignas Vėgėlė pranešė vykdantis savo įsipareigojimus rinkėjams ir teikiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir kitų susijusių įstatymų pataisas, pagal kurias būtų naikinami ir dabar neseniai pedagogams įvesti privalomi QR kodai. Pastarieji esą stigmatizuoja mūsų švietimo įstaigų darbuotojus kaip potencialius nusikaltėlius.
„Kitaip tariant, visus švietimo srityje dirbančius asmenis stigmatizavome kaip potencialius nusikaltėlius. Pedagogo profesiją siūlome pripažinti „prestižine“ ir tuo pačiu visus juos laikome potencialiais nusikaltėliais. Be to, QR kodai buvo reikalaujami net ir iš tų asmenų, kurie tiesiogiai ir reguliariai su vaikais nedirba, tarkime dirba vairuotojais, gamina ar pardavinėja maistą ir panašiai.“ – teigė I. Vėgėlė[1].
Advokatas pridūrė, kad Seimas pritarė jo pasiūlytiems įstatymų projektams ir, sėkmės atveju, turėsime tobulesnę tvarką be jokių QR kodų, pedagogų stigmatizacijos, perteklinių reikalavimų švietimo įstaigose dirbantiems pagalbinius darbus.
„Mūsų vaikai liks saugūs: uždrausime dirbti su vaikais visiems asmenims, kurie yra padarę smurtinius ir seksualinius nusikaltimus. Tuo pačiu atsisakysime pedagogų stigmatizacijos ir QR kodų.“ – teigė jis.
Siūlymus palaiko ir visuomenė, ir politikai
Į tokius I. Vėgėlės užmojus kaipmat sureagavo ir Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, neslėpęs pasitenkinimo tokiais parlamentiniais darbais.
„Mes pilnu tempu keliavome į agresijos ir visuotinos kontrolės pasaulį. Keliavome į 1984. Ačiū Jums už tokios kelionės stabdymą.“ – teigė jis.
Tuo tarpu visuomenė pridūrė, kad nesąmoningi reikalavimai esą taikomi ir odontologijos darbuotojai, turintys sąlytį su vaikais.
„O kodus priversti imti net ir nesusiję asmenys, pavyzdžiui, odontologijos klinikos apskaitos darbuotoja. Nes, žinot, nu, o jeigu savo darbe (kitam biure ar namie) netyčiom sutiks kokį vaiką.. Ir tokiu istorijų – n…“ – rėžė viena internautė.
Kiti dievagojosi, kad kol pedagogai verčiami potencialiais nusikaltėliais, tikrieji pedofilai esą sau nebaudžiami atostogauja laisvėje.
Suabejojo, ar QR kodai gali apsaugoti vaikus
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas abejoja tokios priemonės reikalingumu ir kelia rimtus klausimus dėl jos efektyvumo. Anot jo, QR kodai nėra panacėja – jų taikymas ne tik kad nesumažins vaikų prievartos atvejų, bet gali sukurti klaidingą įspūdį, jog visi, dirbantys su vaikais, yra potencialūs nusikaltėliai[2].
Realūs duomenys rodo, kad tik keli šimtai žmonių kasmet Lietuvoje nuteisiami už seksualinę prievartą prieš vaikus, o didžioji dalis šių nusikaltimų įvykdoma artimiausioje aplinkoje, ne institucijose, kurios įgyvendina šią naują tvarką.
G. Sakalausko įsitikinimu, vietoje masinio darbuotojų tikrinimo, geriau būtų orientuotis į efektyvesnį vaikų saugumo užtikrinimą: mokyti vaikus atpažinti neteisėtą elgesį, skatinti budrumą ir kurti priemones, kurios padėtų tinkamai reaguoti į įtartinus atvejus. QR kodai, jų nuomone, tik pridės biurokratinio darbo ir nepakeis realios situacijos.
Norint dirbti su vaikais – būtinas leidimas
Lietuvoje įsigaliojus naujai tvarkai, visi švietimo ir ugdymo įstaigose dirbantys asmenys privalo turėti QR kodą, patvirtinantį, kad nebuvo teisti už sunkius nusikaltimus. Iki nustatyto termino 400 asmenų tokio leidimo negavo, kai kurie – dėl senų, su vaikais nesusijusių nusikaltimų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad lytinių nusikaltimų atvejais išimtys nebus taikomos, tačiau dėl kitų nusižengimų diskusijos dar vyksta.
Tuo tarpu seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius kaltinamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius vis dar laukia teismo sprendimo ir gyvena įprastą gyvenimą. Nors jo byla buvo baigta tirti dar 2023 m. liepą, teisminiai procesai taip ir nepajuda iš vietos.
Nepaisant jam skirtų kardomųjų priemonių, pernai birželį jis be problemų gavo leidimą išvykti atostogauti į Italiją. Kaltinimai K. Bartoševičiui – itin sunkūs: jis įtariamas nepilnamečių seksualiniu prievartavimu, jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimu ir mažamečių sveikatos sutrikdymu.