Pasibaigus terminui išsiimti QR kodu darbui su vaikais, 400 asmenų liko be leidimų
Nacionaliniam transliuotojui LRT pranešus apie tai, kad švietimo ir ugdymo įstaigose įsigaliojus naujajai tvarkai, kai iš jose dirbančių asmenų reikalaujama išsiimti leidimą dirbti su vaikais patvirtinančius QR kodus (nurodančius, kad asmuo nebuvo teistas už lytinius ar kitus sunkius tyčinius nusikaltimus), seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus įtariamas buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius teismo verdikto vis dar laukia, o belaukdamas spėja ir pasilepinti atostogomis užsienyje.
Sausio 31-oji buvo paskutinė diena, kai buvo galima gauti QR kodus, būtinus darbui su vaikais[1]. 400 asmenų jų negavo dėl praeities teistumo už sunkius nusikaltimus. Nors kai kurie teigia, kad nusikaltimai buvo nesusiję su vaikais ar įvyko seniai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lytinių nusikaltimų atžvilgiu išimčių netaikys, tačiau dėl kitų atvejų svarstys diskusijas.
Kauno darželyje „Nežiniukas“ visi 56 darbuotojai QR kodus jau gavo. Tačiau kai kurie susidūrė su iššūkiais – pavyzdžiui, kai kurie jų neturėjo elektroninės bankininkystės, todėl jiems teko prašyti pagalbos.
Panevėžio treneris Stanislovas QR kodo negavo dėl senos skolos, nors nusikaltimas jau nebelaikomas sunkiu. Po skundų jam kodas visgi buvo suteiktas. Tuo tarpu kai kurie ūkio darbuotojai QR kodų atsisako manydami, kad jie jiems neprivalomi.
Ministerija neatmeta galimybės peržiūrėti reikalavimus dėl sunkių nusikaltimų, tačiau lytiniams nusikaltimams esą nebus taikoma jokių išimčių.
Gyventojai dalinasi – QR kodų prisireikė ir vaikams?
Tuo tarpu viena gyventoja dalinosi ir iš Sostinės sporto centro gauta informacija apie tai, kad vaikų lankomumo žymėjimui pradedama naudoti naujoji sistema „Stat4Sport“ – taigi, kiekvieno sportininko dalyvavimas treniruotėse dabar yra pažymimas treneriui nuskenavus QR kodą.
„Reikalavimai išsiimti skaitmeninius kodus – tikrai ne rūpestis apie vaikus. Tai tik kontrolės įrankis, kuris bus vis plačiau taikomas“, – teigė viena internautė.
„Mokytojams nereikia išsiiminėti QR kodo. Tai darbdavio prievolė iki balandžio 30 d. patikrinti ar jis tinkamas dirbti.“ – rėžė kita ir pridėjo, kad šių kodų neturi išsiimti asmenys, kurie jau yra registruoti Pedagogų registre.
Tačiau dauguma pritarė, kad žingsnis po žingsnio, bet ši priemonė vis dažniau yra pritaikoma mūsų kasdienybėje ir, nors dar prieš keletą metų į tuometinius galimybių pasus žvelgėme su baime, dabar esą patys sutinkame, kad mažuose kasdieniuose dalykuose kiekvienas turėtume po savo asmeninį QR kodą.
Lietuvoje pedagogų ir taip ne fontanai, bet nauja tvarka jau veikia pilnu pajėgumu
77.lt primena, kad nuo šiol visi, dirbantys su vaikais, privalo turėti QR kodą, išskyrus Pedagogų registre esančius asmenis. Toks reikalavimas įsigaliojo dar lapkritį, tačiau pedagogams jis tampa privalomas iki 2025 m. sausio 31 d., o darbdaviai turės atlikti patikrą iki balandžio 30 d. Nacionalinė švietimo agentūra tikina, kad naujovė palengvins darbuotojų patikrą ir užtikrins vaikų saugumą.
Tačiau mokytojų bendruomenėje šis sprendimas sutiktas prieštaringai – dalis pedagogų jį vertina kaip perteklinį, ypač tie, kurie su vaikais realiai nedirba. Kritikai pabrėžia, kad QR kodai neturėtų būti taikomi visiems, o tik tiems, kurie turi kriminalinę praeitį.
Tuo tarpu QR kodų naudojimas Lietuvoje plečiasi ir kitose srityse. Migracijos departamentas patvirtino, kad QR kodai įtraukti į naujuosius pasus, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV. Oficialiai aiškinama, kad tai leidžia greitai pasiekti migracijos institucijų tinklalapius, tačiau dalis visuomenės nuogąstauja dėl galimo duomenų sekimo ar saugumo grėsmių.
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas K. Bartoševičius ir toliau mėgaujasi gyvenimo malonumais, o žiniasklaidoje jo pavardė tampa tabu
Tuo tarpu asmuo, nuo kurio galimai turėtų būti saugoma visuomenė, o ypatingai – mažamečiai, ir toliau sėkmingai vis dar nesulaukė teismo sprendimo, gyvena įprastą gyvenimą (na, bent jau kiek pavyksta spręsti iš to, kad buvusiam politikui pavyko išsiprašyti vasaros atostogų į Italiją), o žiniasklaida apie tolimesnį teismo procesą – tyli.
Štai pernai metų birželį K. Bartoševičius kaip niekur nieko gavo teismo leidimą išvykti atostogauti į Italiją, nepaisant to, kad eksparlamentarui buvo skirtos dvi kardomosios priemonės – iš jo buvo paimti asmens dokumentai bei šis turėjęs pasirašyti pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. O byla dėl galimai įvykdytų seksualinių nusikaltimų prieš mažamečius ir toliau vilkinama.
77.lt primena, kad 2023 m. liepą buvo baigtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus – byla perduota teismui. Jis kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu, jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimu ir mažamečių sveikatos sutrikdymu.
Byloje figūruoja keturi nukentėjusieji, kurie nusikaltimų metu buvo nepilnamečiai. Įtarimai siejami su laikotarpiu, kai K. Bartoševičius dar ėjo Seimo nario pareigas.
Politikas mandato atsisakė 2023 m. sausio 23 d., nurodydamas „asmenines priežastis“, tačiau tą pačią dieną prokuratūra pranešė apie pradėtą tyrimą.
