Baltijos šalys pradeda naują etapą energetikoje
Jau šį šeštadienį Lietuva žengia istorinį žingsnį ir atsijungia nuo BRELL žiedo, taip pažymėdama naują savo energetinio gyvenimo etapą. Kartu su mumis šiuo keliu pasuks ir kitos Baltijos šalys, o štai internete netrūksta įvairiausių gąsdinimų apie tai, neva prireiks asmeninių elektros generatorių, nes… kurį laiką teks pabūti be elektros.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai vieningai atsijungus nuo BRELL – sovietmečiu sukurtos elektros sistemos, valdytos iš Maskvos, jau kitą dieną mūsų tinklai bus sinchronizuoti su kontinentine Europa, žengiant istorinį žingsnį į visišką energetinę nepriklausomybę. Tai reiškia didesnį saugumą, tačiau kartu ir naujus iššūkius, kuriems reikia pasiruošti.
Iki šiol BRELL sistema veikė centralizuotai – elektros dažnį reguliavo Rusija. Prisijungus prie Europos tinklo, Lietuva turės savarankiškai užtikrinti elektros tiekimo balansą ir stabilumą.
„Vakarų Europoje kiekviena šalis atsakinga už savo tinklo valdymą, laikydamasi bendrų taisyklių. Mums tai naujas išbandymas“, – teigia energetikos ekspertas Daivis Virbickas[1].
Atsijungimas atvers duris naujoms galimybėms. Prisijungimas prie patikimos europinės sistemos padidins investuotojų pasitikėjimą, ypač elektros tiekimo kokybei jautriose pramonės šakose. Iki šiol priklausomybė nuo BRELL buvo viena iš kliūčių pritraukti strategines investicijas, nes rusiški standartai buvo neaiškūs Vakarų verslui.
Vis dėlto laukia ir iššūkių. Sinchronizacijos metu Baltijos šalys trumpai veiks „salos“ režimu – kai bus atjungta nuo BRELL, bet dar ne pilnai sujungta su Europa. Energetikos specialistams teks operatyviai reaguoti į situaciją ir užtikrinti tinklo stabilumą, o ilgalaikėje perspektyvoje – stiprinti integraciją su Vakarų rinka, plėsti elektros jungtis ir tobulinti tinklo valdymą.
„Tai tik pradžia – kaip po vestuvių, kai prasideda bendras gyvenimas. Turėsime mokytis, prisitaikyti ir stiprinti savo sistemą. Tačiau aišku viena: pasirinkome teisingą kelią“, – sako D. Virbickas.
Atsijungus nuo BRELL žiedo, gyventojų laukia keli pokyčiai
Tačiau nepaisant teigiamų aspektų, Lietuvai išsivadavus iš BRELL gniaužtų, gyventojai pajus kiek didesnę mokestinę naštą, nors, kaip teigiama, ji esą nebus reikšminga[2]. Prognozuojami keli svarbūs pokyčiai:
Elektros tiekimo stabilumo. Atsijungus nuo Rusijos kontrolės, Lietuvos energetikos sistema taps labiau integruota į Europos tinklą, o tai padidins patikimumą. Jei kiltų tiekimo sutrikimų, visos šalys galės tarpusavyje padėti užtikrinti elektros tiekimo stabilumą.
Elektros kainos pokyčiai. Dėl atsijungimo gali pasikeisti elektros kaina, tačiau, kaip jau minėta, tai bus minimalūs pokyčiai, ypač kintamų kainų vartotojams. Laikui bėgant, šie pokyčiai gali stabilizuotis, priklausomai nuo vietinės gamybos pajėgumų ir elektros paklausos.
Didesnis vietinės gamybos vaidmuo. Lietuva stiprina savo atsinaujinančios energijos šaltinius, kaip vėjo ir saulės jėgainės, kurios ateityje užtikrins didesnį savarankiškumą ir galimai mažins priklausomybę nuo importuojamos elektros.
Galimybė investuoti į energijos kaupiklius. Su šiais pokyčiais gyventojai galės naudotis paramos programomis energijos kaupikliams įsigyti, kurie padės išlaikyti elektros tiekimo stabilumą ir sumažinti sąskaitas.
Ilgalaikė energetinė nepriklausomybė. Šie pokyčiai leis Lietuvai ilgainiui tapti nepriklausomesnei nuo užsienio tiekėjų ir pasiekti didesnį energetinį saugumą, kas svarbu tiek ekonominiu, tiek geopolitiniu požiūriu.
Lietuva stiprina energetinę apsaugą prieš sinchronizaciją su Europos tinklais
Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą anksčiau pradėti stiprinti Alytaus „LitPol Link“ skirstyklos ir transformatorių apsaugą, kad užtikrintų saugų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais procesą. Ši apsauga įsigaliojo jau nuo sausio 15-osios – mėnesiu anksčiau nei buvo planuota[3].
Kaip nurodo Energetikos ministerija, Rusijos veiksmai pastaraisiais metais kelia grėsmę šiam procesui, todėl Vyriausybė ėmėsi veiksmų sustiprinti energetinę infrastruktūrą. Be fizinės apsaugos, įdiegiamos pažangios technologijos, tokios kaip antidroninės sistemos, povandeninė apsauga, taip pat naudojama dirbtinio intelekto sistema, kad būtų užtikrintas greitas reagavimas į bet kokias iškylančias grėsmes. NATO ir ES taip pat aktyviai prisideda prie regiono saugumo užtikrinimo.
Sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į pastaraisiais metais įvykusius incidentus, kai buvo nutraukti elektros ryšiai tarp Baltijos šalių.
Prieš sinchronizaciją su Europos tinklais PSE sraigtasparniu buvo atlikta Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorė PSE sraigtasparniu atliko „LitPol Link“ jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos fizinę apžiūrą, kad įvertintų infrastruktūros būklę ir užtikrintų saugumą. Ši jungtis, kuri yra svarbus elementas Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais procese, tapo dar svarbesnė, nes vasario 9 d. įvyks kritinis sinchronizacijos momentas.
PSE sraigtasparniai patruliavo visoje jungties trasoje, naudodami specializuotą įrangą, padedančią aptikti galimas grėsmes. Lietuvoje nuo sausio vidurio „LitPol Link“ skirstyklą ir transformatorių pastotę saugo Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai.
2025 m. vasario 8-ąją Baltijos šalių elektros sistemas atjungiant nuo Rusijos valdomos IPS/UPS sistemos, bus pradėti izoliuoto darbo bandymai. Jau kitą dieną, vasario 9 d., įvyks sinchronizacija su Europos elektros tinklais.
Institucijos įspėja gyventojus išlikti budriais
Artėjant šiam įvykiui, Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu (VSD) perspėja gyventojus būti budriems ir nepasiduoti provokacijoms. VSD teigia, kad Rusija gali siekti diskredituoti Baltijos šalių sprendimą atsijungti nuo BRELL žiedo, todėl tikėtina, kad bus vykdomos dezinformacijos kampanijos, siekiant sukelti abejones dėl energetikos sektoriaus stabilumo[4].
Be to, yra tikimybė, kad artimiausiu metu gali įvykti kibernetinės atakos prieš energetikos sektorių ir net kinetiniai veiksmai prieš kritinę infrastruktūrą. Atsižvelgiant į šias grėsmes, Vyriausybė priėmė sprendimus ankstinti energetinės infrastruktūros apsaugą, sustiprinti NATO ir Lietuvos kariuomenės veiklą Baltijos jūroje, taip pat pagerinti kibernetinį saugumą.
Pranešama, kad Baltijos šalys yra pasirengusios sinchronizacijai, o institucijos pasiruošusios operatyviai reaguoti į galimas provokacijas bei spręsti krizinius scenarijus ir užtikrinti saugumą.
Internete plinta gąsdinimai atsijungimui ruoštis it karui
Tuo tarpu artėjant šiai svarbiai datai, feisbuke paplito rusiškai parašyto raštelio nuotrauka, kuriame perspėjama ruoštis galimiems nepatogumams vasario 8-9 d., kol bus prisijungta prie europietiškos sistemos.
Raštelyje teigiama, kad minimu laikotarpiu esą galimi elektros tiekimo sutrikimai, tad kurį laiką žmonėms neva gali tekti pabūti be elektros – tačiau kiek – niekas nežino.
Atsijungimui nuo BRELL žiedo įspėjama ruoštis it karui – raštelyje pateikiamas ir būtiniausių maisto produktų ir kitų reikmių sąrašas.
Panašaus pobūdžio pranešimas paplito ir Estijoje, kurioje gyventojai raginami iš anksto apsirūpinti maisto produktais ir geriamu vandeniu. Tačiau oficialiai patvirtinti tokios informacijos galimybės nėra, mat apie tai skelbia tokio pobūdžio dienraščiai kaip antai News-Pravda ir MenaFN.
