Lietuva numatė iki 54 mln. eurų paramą „Orlen Lietuva“
Vyriausybė trečiadienį patvirtino finansinę paramą „Orlen Lietuva“, Lenkijos energetikos grupės valdomai naftos perdirbimo įmonei, įgyvendinančiai 1 mlrd. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą. Ministrų kabinetas pripažino šį projektą strateginiu ir numatė pelno mokesčio lengvatas, kompensacijas už taršos leidimų išlaidas bei investicijas į infrastruktūrą. Tuo tarpu gyventojus ruošiamasi „smaugti“ įvairiais mokestiniais projektais, padėsiančiais jau nuo kitų metų krašto gynybai skirti 5-6 proc. BVP, tarp jų – ir visuotinis NT mokestis.
Kaip skelbiama, Ministrų kabinetas pripažino „Orlen Lietuvos“ žaliavos likučio konversijos įrenginio statybą strateginės svarbos projektu.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas pabrėžė, kad tai viena didžiausių investicijų Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį, o „Orlen Lietuva“ esą yra ne tik svarbi įmonė Mažeikių rajonui, bet ir viena didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje[1].
Pagal šį susitarimą, valstybės parama turėtų sudaryti iki 54 mln. eurų, arba apie 8,5% nuo pradinės projekto vertės. Pranešama, kad parama bus suteikta, pavyzdžiui, pelno mokesčio lengvatos, kompensacijų už taršos leidimų netiesiogines išlaidas, investicijų į infrastruktūrą, pavidalu,
Tuo tarpu „Orlen Lietuva“ tikisi baigti modernizavimo darbus kitais metais, nors pradžioje planavo juos užbaigti 2023-aisiais.
Projektas apima naftos perdirbimo efektyvumo didinimą, tačiau dėl pasaulinių iššūkių, tokių kaip COVID-19 pandemija ir karo Ukrainoje padariniai, buvo būtina peržiūrėti projekto parametrus. Be to, „Orlen Lietuva“ nurodo taip pat siekianti plėtoti žaliojo vandenilio gamybą ir įrengti saulės bei vėjo energetikos parkus gamyklos teritorijoje.
Parama ir taip neskurstantiems?
Tuo tarpu skelbiama, kad tas pats „Orlen“ vasario pabaigoje pranešė, kad 2024-aisiais siūlo išmokėti savo akcininkams rekordinius dividendus – net 6,96 mlrd. zlotų (apie 1,68 mlrd. eurų), kas sudaro 45 proc. daugiau nei pernai[2].
Tai – didžiausi dividendai grupės istorijoje. Valdyba siūlo išmokėti po 6 zlotus (1,44 euro) už akciją, remdamasi puikiais finansiniais rezultatais ir sėkminga veiklos strategija. Koncerno vadovas Ireneuszas Fafara pabrėžė, kad tokie dividendai tapo įmanomi dėl didelio pinigų srauto, kurį lėmė atrasti nauji naftos ir dujų telkiniai bei didelio masto investicijos į energetiką.
„Orlen“ pasiekė įspūdingų finansinių rezultatų, o ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį bendrovės pajamos pasiekė 77,2 mlrd. zlotų (18,56 mlrd. eurų), o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA pagal LIFO metodiką) sudarė 12,6 mlrd. zlotų (3,03 mlrd. eurų).
Be to, į dividendų išmokėjimą bus įtraukta ne tik garantuota dalis, bet ir papildoma premija, priklausanti nuo bendrovės finansinės būklės ir rezultatų.
Trūksta Lietuvos gynybai? Duosim lenkiškam „Orlen“
Ir štai – dar vienas puikus pavyzdys, kaip skundžiamasi lėšų trūkumui gynybai (taip pateisinama nauja planuojama mokestinė karuselė), bet savo lėšas nusprendžiama skirti privačiai įstaigai ir dar ne lietuviškai.
Apie tai jau pasisakė ir protesto prieš visuotinį NT mokestį organizatorius Raimondas Šimaitis[3].
Anot jo, Lietuvos valdžia šiuo metu susiduria su rimta dilema: kol „Orlen“ pasiekia rekordinius pelnus ir skirsto milijardinius dividendus, mūsų šalyje atsiranda vis daugiau mokesčių, kurie užkraunami paprastiems gyventojams.
Pavyzdžiui, nors Lietuva ruošiasi įvesti nekilnojamojo turto mokestį, o šildymo kainos ir toliau didėja, milijonai eurų iš valstybės biudžeto keliauja į Lenkijos energetikos milžinės „PKN Orlen“ kišenę. O „Orlen Lietuva“, kuri valdo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, pernai esą uždirbo šimtus milijonų eurų pelno, tačiau pasinaudodama mokesčių lengvatomis, į biudžetą sumokėjo kur kas mažiau nei turėjo.
Komentuodamas Vyriausybės sprendimą skirti didžiulį finansavimą privačiam „Orlen Lietuva“, R. Šimaitis svarstė, kodėl Lietuva remia įmonę, kuri gali pasiekti tokius pelnus ir pati finansuoti savo projektus?
Anot kritikų, šis sprendimas esą gali būti politinis – galbūt Lietuva tiesiog bando palaikyti gerus santykius su Lenkija. Tuo metu paprasti lietuviai, kovodami su augančiomis kainomis, svarsto, kodėl jų pinigai keliauja į užsienio akcininkų kišenes, o ne lieka šalies ekonomikoje, kur galėtų būti panaudoti švietimui, sveikatos apsaugai ar infrastruktūrai.
Gyventojus jautrina svarstomas NT mokesčio mastas
O kol valdantieji taškosi biudžeto lėšomis į kairę ir į dešinę, gyventojams jau keliamas nerimas dėl planuojamų naujų mokestinių pokyčių. Vienas pagrindinių siūlomų sprendimų – visuotinis NT mokestis.
Jei dabar šį mokestį moka tik turintieji turtą, vertą daugiau nei 150 tūkst. eurų, po pakeitimų už nuosavą būstą tektų mokėti dar didesnei daliai gyventojų.
Dar didesnį šoką gali patirti tie, kurie šiuo metu turi būsto paskolas, nes už turtą, kuris dar nepriklauso tokių asmenų nuosavybei pilna apimtimi, tektų sumokėti ir dar kartą. Ekspertai prognozuoja, kad tokie pokyčiai suaktyvins NT rinką, tačiau ilgainiui kainos vis tiek kils.
Be to, senjorams, gyvenantiems mažesnėse vertės būstuose, gali tekti persikelti į pigesnes vietas arba netgi parduoti savo ilgus metus turėtą turtą, nes mokesčių našta tampa per sunki.
