Vykstant D. Trumpo pokalbiui su Rusija, Europa svarsto karių siuntimą į Ukrainą
Europos lyderiai turėjo skubų sustikimą pirmadienį, kurio metu svarstė galimybes, dėl karo Ukrainoje. Dėl karo pabaigos diskusijas vykdo ir D. Trumpo administracija. Tačiau jie kalba tik su Rusija.
Pastarosiomis dienomis idėja siųsti Europos karius į Ukrainą įgavo pagreitį, nes D. Trumpo administracija sparčiai artėja prie tiesioginių derybų su Maskva. Ukrainą remiančios Europos šalys siekia dalyvauti šiose diskusijose, kurios gali turėti didelės įtakos žemyno saugumui. JAV ir Rusijos pareigūnai turėtų šiomis dienomis susitikti Saudo Arabijoje.
D. Trumpo administracija rinko informaciją apie tai, kokiais kariniais ištekliais galėtų prisidėti Europos šalys. Tuo metu Europos lyderiai teiravosi, kokią paramą, pavyzdžiui, žvalgybos ar oro gynybos, galėtų suteikti JAV[1]. Pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiuje surengė susitikimą su svarbiausiais Europos lyderiais, kad aptartų karinę paramą Ukrainai ir ieškotų sutarimo dėl karių dislokavimo.
Prieš derybas E. Macronas 20 minučių kalbėjosi su pačiu Prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. Po susitikimo Vokietijos kancleris O. Scholzas palankiai įvertino diskusijas dėl taikos, tačiau perspėjo, kad negalima primesti sąlygų Ukrainai. Jis pabrėžė, kad Ukraina turi toliau siekti narystės ES, saugoti savo demokratiją ir išlaikyti stiprią kariuomenę.
O. Scholzas taip pat pabrėžė Europos ir JAV vienybės svarbą užtikrinant saugumą. „Europa ir JAV neturi dalytis atsakomybe“, sakė jis. „NATO yra sukurta veikiant kartu, dalijantis rizika ir užtikrinant mūsų kolektyvinį saugumą.“
Europos sostinėms išsiųstas JAV klausimynas apie turimas pajėgas paskatino diskusijas dėl gynybos galimybių
Nors JAV atmetė galimybę siųsti savo karius į Ukrainą, Europos pareigūnai teigia, kad D. Trumpo administracija neatmetė galimybės paremti Europos pajėgas[2]. Pasak keturių su derybomis susipažinusių šaltinių, Vašingtonas teiravosi, kokios JAV paramos gali prireikti, o Europos pareigūnai prašė žvalgybos, stebėjimo ir galimos oro gynybos pagalbos.
Dabartiniuose pasiūlymuose siūloma, kad „užtikrinimo“ arba „atgrasymo“ pajėgas sudarytų apie 25-30 tūkst. karių. Šios pajėgos nebūtų dislokuotos fronto linijose, bet būtų išdėstytos kaip atgrasymo priemonė, jei Rusija bandytų eskaluoti konfliktą. Papildomos pajėgos už Ukrainos ribų liktų budėti, jei prireiktų greito atsako.
Tarp Europos valstybių Prancūzija ėmėsi iniciatyvos planuojant karines pajėgas ir mano, kad ji galėtų skirti iki 10 000 karių. Pasak dviejų pareigūnų, kitos Europos šalys tebėra atsargios dėl politinių nuogąstavimų arba ribotų karinių pajėgumų.
Sekmadienį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keir Starmer pirmą kartą pareiškė, kad jis būtų pasirengęs siųsti britų karius į Ukrainą, „jei to prireiktų“, taip galimai spausdamas kitas Europos valstybes pasekti jo pavyzdžiu. K. Starmeris pripažino riziką, tačiau pabrėžė, kad Ukrainos saugumo užtikrinimas taip pat stiprina bendrą Europos saugumą.
Tačiau Vokietija pasipriešino minčiai siųsti karius, ir ne kartą. O. Šolcas atmetė šią galimybę kaip „per ankstyvą“, teigdamas, kad Europa vis dar yra karo padėtyje, o ne diskusijų apie karių dislokavimą etape.
Europos šalys laikosi tvirtai, bet visos sutinka, kad nieko nebus be JAV dalyvavimo
Prancūzija ir Didžioji Britanija, dvi Europos branduolinės milžinės, vadovavo diskusijoms kartu su mažiausiai tuzinu kitų valstybių, įskaitant Lenkiją, Nyderlandus, Vokietiją, ir Baltijos šalis.
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad bet kokiam dislokavimui Europoje reikėtų ne tik JAV politinės paramos. „Mums reikia eskalacijos dominavimo“, sakė jis, sakydamas, kad Europa turi užtikrinti, jog bet kokio galimo konflikto metu turės pranašumą, o tam reikia JAV dalyvavimo[3].
„Tai susiję su saugumo garantijomis Ukrainai, bet taip pat tiesiogiai susiję su NATO gynyba ir atgrasymu“, pridūrė M. Brekelmansas. Diskusijos tęsiasi, o per ateinančias savaites Europos vadovai turės galutinai suderinti detales, įskaitant ir siunčiamų karių skaičių. „Tai sudėtinga dėlionė“, sakė jis. „Ir mes turime sudėti visas dalis į vieną.“
Europos lyderiai kelis mėnesius tyliai aptarinėjo galimybę dislokuoti karius Ukrainoje. Tačiau joks konkretus planas nebuvo parengtas. Kai kurios šalys tebėra neryžtingos, ypač neturėdamos aiškesnio supratimo apie JAV ketinimus dėl Ukrainos. Šį mėnesį diskusijos tapo aktualesnės, kai į Europą atvyko D. Trumpo pareigūnai, aiškiai parodę, kad Vašingtonas yra pasirengęs prireikus veikti savarankiškai.
Tačiau Europos sąjungininkai vis dar nesutaria dėl pagrindinių galimo dislokavimo aspektų, įskaitant karių skaičių, misijos apimtį ir reikalingos JAV paramos lygį. Karinį planavimą taip pat apsunkina neaiškumas dėl to, kaip atrodytų galimas susitarimas su Rusija.
Europos pareigūnai sutinka su tuo, kad JAV parama yra būtina. Daugelis norėtų, kad Vašingtonas aiškiai perspėtų Maskvą ir taip atgrasytų nuo bet kokių Rusijos išpuolių ir užkirstų kelią naujam eskalavimui. Pagrindinis klausimas Europai yra galima reakcija jei Rusija užpultų dislokuotas pajėgas. Viename iš pasiūlymų siūloma sudaryti dalyvaujančių Europos valstybių tarpusavio gynybos paktą, atskirą nuo NATO.
„Pajėgos turi būti pajėgios smogti atgal, jei būtų užpultos, ir pasiruošusios greitai padidinti pajėgas“, sakė vienas Europos diplomatas. „Normalioje situacijoje mes neplanuotume karių dislokavimo, kol nežinome paliaubų sąlygų. Tačiau derybos vyksta mums nesėdint prie derybų stalo“, pridūrė jis. „Tai mūsų būdas pasakyti JAV, kad esame pasirengę prisidėti, jei jūs taip pat elgsitės.“
V. Putinas reikalauja, kad NATO kariai paliktų buvusias sovietines valstybes
D. Trumpo administracija palaiko pokalbį tiesiogiai su Rusija ir tikisi, kad derybos baigsis ugnies nutraukimu Ukrainoje. Pats JAV prezidentas neatmetė galimybės, kad toks susitarimas ir ugnies nutraukimas gali pariekalauti Ukrainos palikti dalį teritorijose Rusijai. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasakė, kad jokie derybų, kuriose jie nedalyvauja, rezultatai nebus pripažinti[4].
J.D. Vance’as, JAV viceprezidentas, D. Trumpo patikėtinis tikina, kad Europai reikia kiek pakeisti požiūrį. Miuncheno saugumo konferencijoje JAV viceprezidentas pasakė kalbą, kurioje perspėjo, kad žodžio laisvei ir demokratijai gresia pavojus ne iš Rusijos ar Kinijos, bet iš pačios Europos[5]. Tačiau jo žodžiai sukėlė atvirkštinį efektą, nes daugelis Europos vadovų įsitikinę, kad dabar grėsmę kelia pati Amerika.
Vienas Vokietijos politikas JD. Vance’o pastabas pavadino tiesioginiu išpuoliu prieš Europos demokratiją, o vienas aukšto rango diplomatas tiesiai pareiškė: „Europa liko viena“. Paklaustas, ar JAV dabar yra priešininkė, jis atsakė paprastai: „Taip“. Kai kas šią kalbą atmetė kaip nesąmonę, skirtą JAV rinkėjams, tačiau gilesnė jos prasmė kelia nerimą.
JD. Vance’o retorika pakirto pagrindines vertybes, kurios 80 metų laikė Vakarų aljansą kartu. Užuot kovą už laisvę vertinęs kaip pasipriešinimą Rusijos agresijai, J.D. Vance’as ją įrėmino kaip kultūrinį karą, kuriame tikrosios grėsmės yra imigracija ir vadinamoji „woke“ ideologija.
D. Trumpo komanda pritaria Europos dešiniesiems, o tokias partijas kaip Vokietijos AfD laiko natūraliomis sąjungininkėmis. JD. Vance’as Miunchene netgi susitiko su viena iš AfD lyderių Alice Weidel, tačiau nesusitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, taip pasiųsdamas aiškią žinią.
D. Trumpo ketinimas sudaryti susitarimą su V. Putinu dėl Ukrainos, neįtraukiant Kijevo ar Europos, gali priversti Ukrainą susitaikyti su teritoriniais praradimais be saugumo garantijų arba tęsti kovą be JAV paramos.
V. Putinas jau seniai reikalauja, kad NATO kariai paliktų buvusias sovietines valstybes, o daugelis Europos pareigūnų mano, kad D. Trumpas gali sutikti išvesti JAV pajėgas iš Baltijos šalių ir galbūt dar toliau į Vakarus. Taip Europa liktų neapsaugota nuo Rusijos karinių pajėgų stiprinimo, kuriuo, kaip perspėja NATO vadovai, ruošiamasi didesniam karui. Šiuo metu, panašu, Europa nebegali pasikliauti JAV kaip patikima sąjungininke.
