Europos Komisija nori GMO produktus laikyti lygiaverčiais tradiciniams augalams
Lenkija dar sausio mėnesį buvo pateikusi pasiūlymą dėl GMO reguliavimo. Dabar patobulintas siūlymas pasiekė Europos Komisiją ir šiems pakeitimas, panašu, pritaria ir vyriausybė. Vasario 19 d. Lenkija ES Tarybai pateikė patikslintą pasiūlymą dėl „naujų“ genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), sukurtų naudojant naujus genominius metodus (NGT), reguliavimo panaikinimo.
Europos koordinacinė organizacija „Via Campesina“ (ECVC) palankiai įvertino tai, kad dėmesys skiriamas patentų klausimams, kurie kelia didelį susirūpinimą ūkininkams, tačiau kritikavo Lenkijos siūlomus sprendimus kaip netinkamus. Lenkija jau teikė panašius pasiūlymus, kuriais siekia inovacijų.
Šiame trečiajame Lenkijos pasiūlyme taisyklės dėl patentų peržiūros ir aiškumo, kurios buvo įvestos sausio mėn., dabar yra neprivalomos arba tik teiginiai, todėl ir taip silpnas pasiūlymas tampa dar mažiau veiksmingas sprendžiant ūkininkų problemas.
Pasiūlymas kelia plataus biologinio piratavimo pavojų, kai tarptautinės korporacijos, vienintelės turinčios išteklių gaminti ir parduoti šiuos naujus GMO, galėtų dominuoti sėklų rinkoje. Lenkijos pasiūlyme taip pat nekvestionuojamas Europos Komisijos sprendimas panaikinti sveikatos ir aplinkosaugos vertinimus bei vartotojų ženklinimą. Jame nesprendžiami sunkumai, susiję su stebėsena po pateikimo į rinką ir galimu šių GMO produktų pašalinimu iš rinkos, jei būtų padaryta nenumatyta žala sveikatai ar aplinkai.
Taip yra nes nėra metodų, kaip aptikti ir identifikuoti šiuos genetiškai modifikuotus augalus. Tai kelia susirūpinimą dėl atsargumo principo ir valstybių narių teisės atmesti šiuos naujus GMO[1]. Nors daugumoje ES šalių GMO auginti draudžiama, Europos Komisija nori, kad šie laboratorijoje sukurti produktai būtų prilyginti įprastiniams augalams.
Naujausiame Lenkijos pasiūlyme dėl genetiškai modifikuotų organizmų pamirštama apie ūkininkus
ES artėja prie sprendimo sušvelninti griežtas taisykles naujiems GMO produktams, sukurtiems naudojant NGT (naujus genominius metodus), ir dauguma vyriausybių remia Lenkijos pasiūlymą. Europos Komisija nori sukurti naują kategoriją šiems genetiškai modifikuotiems augalams, kuriai būtų taikomas minimalus reguliavimas, o jie būtų traktuojami kaip įprasti augalai. Priešingai nei yra dabar, kai jiems reikia atlikti griežtus saugos patikrinimus ir užtikrinti atsekamumą.
Vasario 21 d. Lenkija, pirmininkaujanti ES Tarybai, surengė neoficialų balsavimą dėl nuostatų, susijusių su genetiškai modifikuotų kultūrų patentavimu, pakeitimo[2]. Nors kai kurios šalys, ypač pietryčių Europoje, nuolat priešinosi GMO liberalizavimui, naujausias balsavimas parodė, kad dauguma šalių pritaria naujos genetiškai modifikuotų augalų kategorijos sukūrimui. Jai būtų netaikoma didelė dalis dabar egzistuojančių taisyklių.
Belgija, kuri anksčiau buvo priešiška, dabar pritarė šiam pasiūlymui, nors ir išreiškia susirūpinimą dėl patentų. „Mes vis dar nerimaujame dėl patentų, bet siekdami kompromiso nusprendėme paremti pasiūlymą“, sakė Belgijos vyriausybės šaltinis.
Kadangi Europos Parlamentas jau sutiko paremti pagrindinius reguliavimo pakeitimų punktus, nors ir nepritaria NGT pasėlių patentams, aplinkosaugininkai dabar vis labiau nerimauja, kad liberalizavimas gali tapti tikėtinesnis.
Mitybos kampanijos atstovė Mute Šimpf teigė, kad ES vykdomoji valdžia „įmonių interesus kelia aukščiau gamtos ir piliečių interesų“ ir kritikavo pasiūlymą, nes jis naudinga tokioms įmonėms kaip Bayer ir Monsanto, bet kenkia ūkininkams, vartotojams ir aplinkai.
Pasiūlymas nesulaukia tokio aršaus pasipriešinimo, kaip buvo manyta
Berlynas, kuris jau ne kartą keitė savo poziciją svarbiausiais agrotechnikos klausimais, kartu su Bulgarija nusprendė susilaikyti nuo balsavimo. Nepaisant to pasiūlymas sulaukė pakankamo palaikymo. Diplomatinis šaltinis „Euronews“ sakė, kad tik Austrija, Kroatija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija tvirtai pasipriešino pasiūlymui, o Graikija greičiausiai prie jų prisijungs, kai tik jos vyriausybė jį patvirtins.
Šios septynios šalys toli gražu negali užblokuoti pasiūlymo. Visų kitų valstybių narių delegatai pritarė Lenkijos pasiūlymui, nors keturios šalys, įskaitant Italiją, pareiškė, kad prieš priimdamos galutinį sprendimą turi gauti savo vyriausybių pritarimą. Lenkijos diplomatas teigė, kad į naujausią pasiūlymą vyriausybės reagavo teigiamai, ir tai nacionaliniams atstovams atvėrė kelią į balsavimą Briuselyje kitą mėnesį.
Tuomet žemės ūkio ministrai galės oficialiai priimti pasiūlymą viename iš dviejų susitikimų, kurie numatyti balandžio pabaigoje arba gegužės mėn. Po to Taryba pradės diskusijas su Europos Parlamentu, kad teisės aktas būtų galutinai parengtas. Toks procesas paprastai trunka kelis mėnesius. Tačiau atrodo, kad pagrindiniam reguliavimo panaikinimo tikslui dabar pritaria abi institucijos.
Aplinkosaugos grupės teigia, kad leidus patentuoti augalus, kelios didelės korporacijos taps monopolistėmis, o tai pakenks ūkininkams. Jos taip pat griežtai prieštarauja NGT pasiūlymui dėl saugumo priežasčių. Kad genetiškai modifikuotas augalas būtų laikomas tokiu pat, kaip ir įprastiniu būdu išaugintas augalas, jo DNR turi būti pakeista ne daugiau kaip 20 kartų.
Tačiau maždaug 30 grupių, tarp jų „Friends of the Earth Europe“ ir „GM Watch“, laiške sveikatos komisarui teigė, kad ši „stebuklinga riba“ neturi jokio mokslinio pagrindo, nes mutacijų skaičius nesusijęs su rizikos lygiu. Jie taip pat pabrėžė, kad net ir nedideli genetiniai pokyčiai gali lemti naujus požymius, kurie labai skiriasi nuo įprastinės selekcijos būdu gautų požymių.
Pirmosios kartos GMO buvo susiję su genų perkėlimu iš vieno organizmo į kitą, o nauji genominiai metodai, pavyzdžiui, CRISPR/Cas9, leidžia tiksliai redaguoti augalų ar gyvūnų genomus. Ši nauja technologija leidžia mokslininkams ne tik perkelti genus, bet ir perrašyti genetinį kodą, o mokslininkai tiria, kaip dirbtinis intelektas galėtų būti naudojamas naujoms organizmų savybėms užprogramuoti. Tai sukėlė ir džiaugsmą, ir susirūpinimą.
Transgeniniams augalams vis tiek bus taikomos galiojančios GMO taisyklės, kuriose numatytos griežtos saugos ir atsekamumo taisyklės, taip pat galimybė atsisakyti, kuri leido daugumai ES šalių uždrausti auginti genetiškai modifikuotus augalus. Rusija ir kitos pasaulio šalys į GMO reguliavimą žiūri pakankamai griežtai. Ispanija šiuo metu yra vienintelė ES šalis, kurioje auginama daug genetiškai modifikuotų augalų.
