Mėšlavabalio lervos jau leidžiamos ES valstybėms skirtame maiste
Jau kurį laiką netyla skandalas, dėl pasklidusios žinios, jog iš pažiūros net ir nekalčiausiuose maisto produktuose rasime vabzdžių. Deja, nepaisant to, jog didelė visuomenės dalis visiškai netrokšta valgyti duoną ar sūrelius, kuriuose yra maistinių vabzdžių lervos, tokie maisto produktai jau yra parduotuvių lentynose. O ateityje jų, veikiausiai, tik daugės, mat Europos Komisija praplėtė leistinų maistui vartoti vabzdžių sąrašą mėšlavabalių lervomis[1].
Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pranešė, jog siūlomomis sąlygomis mėšlavabalių lervos yra saugios vartoti žmonėms. Teigiama, jog dar pernai buvo paskelbtas šio vabzdžio šaldytų ir liofilizuotų preparatų vartojimo saugumas. Tačiau nepaisant tvirtinimų, jog mėšlavabalio lervos yra saugios naudoti, tuo pačiu EFSA iš karto perspėjo, jog šios lervos gali sukelti alergines reakcijas tiems žmonėms, kurie netoleruoja vėžiagyvių.
Tai jau ne pirmas vabzdys, kurį leista naudoti kaip maisto sudedamąją dalį Europos Sąjungoje. Sąraše jau buvo maistiniai svirpliai, geltonosios miltų kirmėlės, žiogai. Ir jau neabejojama, kad su laiku maisto produktuose atsiras tik dar daugiau vabzdžių. Be jau patvirtintų vabzdžių yra pateiktos ir šiuo metu vertinamos dar aštuonios paraiškos.
Maisto produktai su mėšlavabalio lervomis legalūs jau nuo šiandien
EFSA tvirtina, jog mėšlavabalio lerva gali būti valgoma miltelių pavidalu, visa arba kaip kitų maistui naudojamų preparatų sudedamoji dalis. Taigi, šias lervas galima naudoti ne tik miltų pavidalu, bet ir išverdant nesusmulkintas lervas. Mėšlavabalius bus galima naudoti kone visur: kepiniams, makaronams, batonėliams, mėsos pusgaminiams, padažams ir kitiems produktams.
Europos Sąjungos maisto gamintojams taip pat leista naudoti svirplių miltelius miltų gaminiuose, nes EFSA teigia, kad iš dalies nuriebalintų naminių svirplių miltelių masinis vartojimas siūlomomis sąlygomis yra „saugus“. Nuo šiandien svirplių miltelius irgi bus galima dėti į įvairiausius maisto produktus: daugiagrūdę duoną, krekerius, dribsnių batonėlius, sausainius, alų, šokoladą, padažus, išrūgų miltelius, sriubas ir t. t.
Visas maistas, kuriame yra vabzdžių produktų, turės būti ženklinamas. Tačiau kiek žmonių iš tikrųjų supras etiketes ir ar skubėdami nepamirš jų paskaityti – jau kitas klausimas. Taip net elementarią duoną ar kitus įprastus produktus nusipirkę žmonės rizikuos patirti nepageidaujamą reakciją, mat kai kurie mokslininkai mano, jog alergiją vėžiagyviams, moliuskams ir dulkių erkėms turintys asmenys gali neigiamai reaguoti ir į vabzdžius maiste[2].
Reikėtų paminėti, kad dėl vabzdžių gali pasireikšti ne tik lengva alergija, bet ir anafilaksinis šokas. Pavyzdžiui, su keliais anafilaksijos atvejais jau buvo susietas maistas, kuriame naudoti naminiai svirpliai[3]. Bet kadangi reikia atlikti tolimesnius, nuodugnesnius tyrimus ir didesnio kiekio pavyzdžių paprasčiausiai nėra, Europos Komisija nusprendė, kad kol kas tokie maisto produktai yra leistini ir net nereikia jiems specialių ženklinimo reikalavimų. Keista, jog EK nesiima griežtesnių saugumo priemonių, nors vabzdžiai gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
EFSA ir verslininkai: vabzdžiai maisto produktuose yra tvarus baltymų šaltinis
Kol vabzdžių naudojimas įvairiausiuose maisto produktuose kelia didžiulį visuomenės pasipiktinimą ir nerimą, europinės institucijos ir tokį maistą parduodančios bendrovės pristato vabzdžius kaip alternatyvų ir tvarų baltymų šaltinį. Štai leidimą pardavinėti geltonąsias miltų kirmėles (alphitobius diaperinus) Europos Sąjungos valstybėse narėse gavusi „Ynsect NL B.V.“, neslėpė džiaugsmo ir taip apibūdino leidimo gavimą[4]:
„Įsimintinas žingsnis vabzdžių pramonei. Šis miltų kirmėlių ingredientų patvirtinimas mūsų racione yra didžiulis laimėjimas visuomenės sveikatai ir visam pasauliui.“
Be to, panašu, jog atsiranda vis daugiau verslininkų, kurie ruošiasi krautis turtus į maisto produktus talpindami vabzdžius. „Analyze & realize GmbH“ generalinis direktorius dr. Volkeris Schehlmannas sakė, kad gamintojai vis labiau domisi šia sritimi:
„Patvirtinu, kad ES matome daug reguliavimo veiklos, susijusios su vabzdžiais ir iš vabzdžių gautais ingredientais. ES pateikta daugiau nei 20 naujų maisto produktų paraiškų – su jau šešiais įteisintais leidimais.“
Tiesa, verslininkai puikiai suvokia, jog ne visi žmonės su entuziazmu puls valgyti vabalų lervas. Tačiau dr. V. Schehlmannas prasitarė, jog vartotojus tiesiog reikės įtikinti, kad šie pereitų prie naujojo baltymų šaltinio. Jis labiausiai sunerimęs, kad dabar žmonės linkę rinktis vegetariškus maisto produktus, bet vis tiek teigė esąs „įsitikinęs, kad ES maisto vabzdžių rinka augs“.
Ir tikrai – kaip ji galėtų neaugti? Kai nusipirkę makaronus, sūrelius, mėsos pusfabrikačius ir apdairiai nežvilgtelėję į mažomis raidelėmis išmargintą etiketę, to net nesuvokdami valgysime vabalais praturtintą maistą. Be to, akivaizdu, jog dalis verslininkų bandys parduoti vabzdžių produktus į pagalbą pasitelkdami jau ne sykį naudotą Žemės gelbėjimo temą. Štai Prancūzijoje įsikūrusi „Ynsect“, kuri save apibūdina kaip „vabzdžių sudedamųjų dalių gamybos lyderė pasaulyje“, ne tik planuoja dar labiau plėsti verslą, bet ir kalba apie poveikio aplinkai sumažinimą bei mokslininkų pritarimą:
„Neseniai atliktas EFSA įvertinimas, kad mažesniosios miltų kirmėlės yra saugios žmonėms vartoti, yra svarbus žingsnis į priekį plečiant įmonę. Miltinių kirmėlių baltymai siūlo geriausius [dalykus] iš abiejų pasaulių – maistiniu požiūriu tokie pat naudingi kaip gyvulinės kilmės baltymai, tačiau daro daug mažesnį poveikį aplinkai. Tiesą sakant, mokslininkų bendruomenė vis labiau palaiko šią idėją, o 2022 metų Helsinkio universiteto ataskaitoje teigiama, kad dieta, kurioje yra daug vabzdžių baltymų, yra optimalus sprendimas sumažinti poveikį aplinkai daugiau nei 80 %, tuo pačiu vartotojui pasiūlant didelę maistinę naudą.“
Pasaulio ekonomikos forumas ir K. Schwabas taip pat entuziastingai kalba apie vabzdžius
Įdomu tai, jog toks entuziastingas vabzdžių brukimas į visą maisto pramonę matomas ne tik pavienių verslininkų kalbose. Apie visokių lervų, kirmėlių ir kitų vabzdžių valgymą labai teigiamai atsiliepia ir Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) su savo lyderiu Klausu Schwabu.
PEF dažnai propaguoja alternatyvių maisto šaltinių idėją, aiškinant, kad tai sumažins anglies dvideginio išmetimą į aplinką. PEF, su K. Schwabu priešakyje, siūlo didinti vabzdžių vartojimą ir reiškia susirūpinimą gyvulių poveikiu klimato kaitai. Viename iš organizacijos straipsnių rašoma[5]:
„Vabzdžiai yra patikimas ir efektyvus alternatyvus baltymų šaltinis, kuriam reikia mažiau išteklių nei įprastam veisimui. Tyrimai rodo, kad tam pačiam pagaminamų baltymų kiekiui vabzdžiams, ypač miltų kirmėlėms, reikia daug mažiau žemės nei kitiems gyvūninių baltymų šaltiniams.“
Tiesa, apie kirmėlių valgymo privalumus gelbėjant pasaulį kalbantys asmenys ir toliau sėkmingai į savo susitikimus Davose atskrenda privačiais lėktuvais. Matyt, jog paprastai visuomenei įbrukti vabzdžių valgymą atrodo daug patraukliau nei tiesiog pradėti nuo savęs, atsisakant itin taršių privalumų. Ir tai nėra vienintelis K. Schwabo teorijų perlas, nes tarp jo idėjų yra daug kitų, kurios vargu ar patiktų didžiajai daliai žmonių.
