E154 maisto priedas: rudasis FK dėl žalos sveikatai draudžiamas daugelyje šalių

E154 maisto dažiklis padeda suteikti rudą spalvą, tačiau kelia grėsmę žmonių sveikatai

E154, dar žinomas kaip rudasis FK, yra maisto dažiklis, kurio naudojimas ir poveikis maisto pramonėje tapo gan kontroversiška tema. Nors šis maisto priedas seniau buvo drąsiai naudojamas maisto pramonėje, dabar ne viena šalis jau yra uždraudusi E154 dėl galimos žalos sveikatai.

E154 pradėtas naudoti XX a. viduryje, kai maisto pramonė ieškojo efektyvių ir ekonomiškų būdų pagerinti produktų išvaizdą. Rudasis FK buvo sukurtas siekiant suteikti rudą arba tamsiai rudą spalvą tam tikriems maisto produktams^[1].

Gamybos procesas yra gana sudėtingas, nes rudasis FK gaminamas iš sintetinių junginių, naudojant naftos produktus. Iš šių junginių sukuriamas azodažiklis – cheminė medžiaga, suteikianti intensyvią spalvą. Kadangi tokiu būdu išgaunami dažikliai yra stabilūs, atsparūs šviesai ir temperatūrai, tai leido E154 maisto priedą lengvai pritaikyti įvairiems maisto produktams. Rudasis FK dažniausiai buvo parduodamas miltelių forma, kurie lengvai ištirpsta skysčiuose arba tolygiai maišosi su kitomis sudedamosiomis dalimis.

Rudasis FK buvo ypač mylimas žuvų produktų pramonėje, nes padėdavo žuvims suteikti „šviežumo“ įspūdį, net jei produktas buvo ilgai saugomas ir anaiptol nebebuvo toks šviežias. Pagrindinis šio maisto priedo tikslas – pagerinti rūkytų žuvų vizualinį patrauklumą, nes ruda spalva asocijuojasi su rūkymo procesu ir neva natūraliai apdorota žuvimi.

Didžiausia E154 naudojimo rinka buvo Jungtinė Karalystė, kur dažiklis buvo naudojamas garsiajai juodajai silkei (ang. kipper) dažyti, kad ji atrodytų patrauklesnė vartotojams.

Be žuvies pramonės, rudasis FK buvo naudojamas ir kitose maisto gamybos srityse. Pavyzdžiui, jis kartais buvo dedamas į tam tikrus mėsos produktus bei konservuotus daržovių produktus. Tačiau, lyginant su kitais dažikliais, E154 naudojimo sritis visada buvo ribota, nes ruda arba juoda spalva nėra dažnai pageidaujama spalva įvairių maisto produktų gamyboje.

Tačiau nepaisant entuziastingo noro naudoti šį maisto dažiklį, ilgainiui pradėjo aiškėti, kad jis gali kenkti žmogaus sveikatai. Dėl šios priežasties jis jau buvo uždraustas ne vienoje šalyje.

E154 uždraustas Europos Sąjungoje, JAV, Kanadoje ir kitur

Pirmieji abejonių signalai dėl E154 pasirodė XX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai buvo iškelti klausimai dėl jo poveikio žmonių sveikatai. 1997 m. Jungtinės Karalystės maisto kontrolės tarnybos atlikti tyrimai atskleidė, kad E154 gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Dėl šios priežasties Europos Sąjunga uždraudė E154 naudojimą maisto produktuose. Po tokio sprendimo analogiški draudimai palaipsniui įvesti ir kitur. Šiuo metu E154 draudžiamas visoje Europos Sąjungoje, Australijoje, Austrijoje, Japonijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Rusijoje ir daug kitų pasaulio valstybių^[2].

Jo naudojimas leidžiamas tik keliose pasaulio šalyse, kuriose maisto saugos reikalavimai nėra tokie griežti.

Žinoma, visišką maisto dažiklio uždraudimą maisto pramonės atstovai sutiko su pykčiu ir nepasitenkinimu. Juk dėl tokio draudimo gamintojai, kurie tradiciškai naudojo rudąjį FK, buvo priversti keisti savo produktų receptūras arba ieškoti alternatyvių, natūralesnių dažiklių.

E154 gali sukelti rimtas alergines reakcijas, hiperaktyvumą ir net turėti įtakos genetinėms mutacijoms

Nustatyta, kad E154, kaip ir kiti azodažikliai, gali sukelti alergines reakcijas, kurios pasireiškia odos bėrimu, niežuliu ir kartais net anafilaksiniu šoku. Taip pat buvo pastebėta, kad šis dažiklis gali sustiprinti astmos priepuolius šią sveikatos problemą turintiems asmenims^[3].

Dar viena nerimą kelianti problema – galimas ryšys tarp azodažiklių ir vaikų hiperaktyvumo. Nors E154 nebuvo išsamiai tirtas šioje srityje, tyrimai su kitais azodažikliais parodė, kad jų vartojimas gali prisidėti prie vaikų elgesio sutrikimų, tokių kaip hiperaktyvumas ir dėmesio trūkumo sindromas (ADHD)^[4]. Netgi žinoma, kad E154 gali sukelti genetines mutacijas^[5].

Taip pat buvo keliamos hipotezės, kad kai kurie azodažikliai gali turėti kancerogeninių savybių. Nors tiesioginio ryšio tarp E154 ir vėžio išsivystymo nenustatyta, kai kurie tyrimai atskleidė, kad ilgas cheminių dažiklių vartojimas gali padidinti kepenų ir inkstų pažeidimų riziką^[6].

Paskutinis kartas, kai Europos maisto saugos tarnyba bandė patikrinti E154, buvo prieš daugiau nei dešimtmetį. 2011 metais buvo paaiškinta, kad tarnyba negali paneigti ar patvirtinti šio maisto dažiklio toksiškumo ar saugumo, nes tarnybai trūksta naujų ir pakankamai plačių duomenų. Dėl šios priežasties tarnyba oficialiai pareiškė, jog negali įtraukti E154 prie ES patvirtintų maisto priedų sąrašą kaip saugų dažiklį^[7].

Tiesa, nepaisant to, jog E154 yra uždraustas visoje ES, reikia nepamiršti, jog čia vis dar naudojami įvairūs kiti maisto priedai, kurie gali kenkti sveikatai. Pavyzdžiui, E124, E150c ir E150d bei daug kitų. Tad prieš perkant idealios išvaizdos ar neįprastų, tačiau akį traukiančių spalvų produktus, verta pasižiūrėti į jų sudėtį.