Šiais metais ir vėl didėja iš užsienio įvežtų ir naujų transporto priemonių registracijos mokestis
Nuo šiandien, sausio 9 dienos, Lietuvos vairuotojams teks susidurti su pasikeitusiomis automobilių registracijos išlaidomis. „Regitra“ praneša, kad, remiantis Valstybės duomenų agentūros paskelbtu mokestinių metų vartotojų kainų indeksu, buvo atliktas kasmetinis motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio indeksavimas. Tai reiškia, kad vairuotojai, norintys įregistruoti naują ar iš užsienio įvežtą transporto priemonę, turės sumokėti šiek tiek didesnį mokestį nei prieš tai[1].
Automobilių registracijos mokestis Lietuvoje indeksuojamas kasmet, o jo pokyčiai priklauso nuo vartotojų kainų indekso (VKI), kurį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Šiais metais indeksas siekia 139,4, palyginti su 136,6 pernai.
Šis indeksavimo mechanizmas lemia, kad registracijos mokesčio dydžiai šiemet augs nuo 0,38 euro iki 15,12 euro, priklausomai nuo automobilio išmetamo CO2 kiekio ir degalų rūšies.
Pavyzdžiui, jei pernai benzinu varomo automobilio su 141 g/km CO2 emisija registracijos mokestis siekė 40,98 euro, tai šiemet jis padidėjo iki 41,82 euro – tai sudaro 0,84 euro padidėjimą. Nors ši suma nėra didelė, daugiau CO2 išmetančių automobilių savininkai gali pajusti reikšmingesnius pokyčius.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokestis taikomas tik lengviesiems automobiliams, kurių CO2 emisija viršija 130 g/km. Jei automobilis į šią kategoriją nepatenka, registruojant jį pirmą kartą ar keičiant valdytoją, papildomų mokesčių mokėti nereikės.
Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, taikančių vienkartinį automobilių mokestį
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje egzistuoja vienkartinis automobilių mokestis, tačiau nėra kasmetinio taršos ar nuosavybės mokesčio už lengvuosius automobilius. Tai reiškia, kad vairuotojai susiduria su papildomomis išlaidomis tik registruodami automobilį, o ne jį nuolatos turėdami.
Pavyzdžiui, Vokietijoje automobilių savininkai moka metinį mokestį, kuris priklauso nuo degalų tipo, variklio tūrio ir išmetamo CO2 kiekio[2]. Nyderlanduose taikomas ne tik registracijos, bet ir kasmetinis taršos mokestis, kuris smarkiai didina senesnių ir taršesnių automobilių eksploatacijos kainą[3]. O Prancūzijoje įsigyjant itin taršų automobilį, taikomas „taršos baudos“ (pranc. malus écologique) principas – kuo didesnė emisija, tuo didesnis mokestis[4].
Tad lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvos modelis yra švelnesnis vairuotojams.
Lietuviai mieliau renkasi dyzelinu varomus automobilius iš Vakarų Europos
Vienkartinis automobilio registracijos mokestis Lietuvoje dažniausiai tenka žmonėms, įsigyjantiems naudotus automobilius iš užsienio. Statistikos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo registruota per 30 tūkst. naujų ir daugiau kaip 200 tūkst. naudotų automobilių. Tai rodo, kad dauguma vairuotojų renkasi įsigyti jau eksploatuotas transporto priemones, dažnai atvežtas iš Vakarų Europos šalių.
Statistika rodo, jog vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius siekia apie 10 metų, o du trečdaliai lengvųjų automobilių Lietuvoje yra varomi dyzelinu. Kadangi dyzeliniai automobiliai paprastai išmeta daugiau CO2 nei benzininiai, todėl jų savininkai dažnai susiduria su didesniais registracijos mokesčiais.
Visgi, nepaisant to, kad mokestis palaipsniui auga, jau yra viešai kalbama, kad taršos mokestis nesumažino taršos. Vienintelis jo pliusas – papildytas valstybės biudžetas, o ne reali nauda gamtai.
