J. Bideno administracijos pasiuntinys akcentuoja būtiną JAV ir Kinijos bendradarbiavimą klimato kaitos valdyme
Specialusis JAV prezidento Joe Bideno pasiuntinys klimato klausimais Johnas Kerry pareiškė, kad JAV turi bendradarbiauti su Kinija ir Rusija klimato kaitos klausimais.
„Turime dirbti su Kinija, su Indija. Galiausiai, jei pavyks išspręsti karą Ukrainoje, turime rasti būdą, kaip dirbti su Rusija, nes Rusija yra didžiulė teršėja. Ir bet kuri iš šių šalių, jei nesiims veiksmų pakeisti savo energetinės bazės, gali gerokai apsunkinti, o gal net padaryti neįmanomu likusiam pasauliui pasiekti mūsų užsibrėžtus tikslus“, – pabrėžė J. Kerry[1].
Jo teigimu, prezidentas J. Bidenas suteikė jam įgaliojimus kreiptis į Kiniją ir dirbti su ja, o tai jau davė tam tikrą rezultatą. Tačiau toliau plėtoti bendradarbiavimą sutrukdė šių metų pradžioje vykęs šnipinėjimo baliono incidentas.
Dar 2021 m. pabaigoje JAV ir Kinija paskelbė bendrą deklaraciją dėl išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo. Kinijos klimato politika atitinka 3 laipsnių Celsijaus atšilimo tikslą, o JAV atitinka 2 laipsnių Celsijaus temperatūros atšilimo tikslą.
Visgi, JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje abi šalys dėl klimato kaitos kaltino viena kita, o dalis ekspertų teigia, kad dėl technologinių, vidaus politikos ir sisteminių veiksnių didžiųjų valstybių bendradarbiavimas siekiant 1,5 laipsnio Celsijaus temperatūros tikslo yra žlugęs.
Aplinkosaugininkai ragina pamiršti strateginius nesutarimus
Tačiau ne visi yra nusiteikę taip pesimistiškai. Pasak klimato diplomatijos tyrėjos Belindos Schaepe, nepaisant geopolitinės įtampos, pirmas teigiamas žingsnis JAV ir Kinijos santykiuose gali būti bendras darbas siekiant įgyvendinti Balyje vykusiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime pasiektus susitarimus.
„Abi šalys turėtų bendradarbiauti, kad būtų įgyvendintas G-20 Balio energetikos permainų planas, kurį neseniai vykusiame vadovų susitikime patvirtino ir Xi Jinpingas, ir J. Bidenas. Jos taip pat turėtų remti G-20 tvarių finansų veiksmų plano, kurį parengė Tvarių finansų darbo grupė, kuriai bendrai vėl pirmininkavo Kinija ir JAV, įgyvendinimą“, – sako B. Schaepe[2].
Pasak Kalifornijos universiteto Berklyje energetikos profesoriaus Dano Kammeno, siekiant efektyviai kovoti su klimato kaita, iš tiesų labai svarbus yra šių dviejų šalių aukšto lygio bendradarbiavimas.
„Jei pamiršime, kad šie aukšto lygio susitarimai ir partnerystė, net jei tai yra prekyba ar teisės, kurias reikia išspręsti pasitelkiant duomenis, patikrinimą ir pasitikėjimą, yra tie lūžio momentai, kurie iš tikrųjų lemia klimato sėkmę, jei ši partnerystė nebus išplėsta tarp dviejų čia esančių didžiųjų galių, tai nepaspartins mūsų pasaulinio anglies dioksido išmetimo mažinimo“, – D. Kammeno.
G-20 Balio energetikos permainų plane numatyta skatinti stabilias, skaidrias ir įperkamas energijos rinkas, taip pat spartinti energetikos permainas stiprinant energetinį saugumą, plečiant nulinės ir mažos taršos energijos gamybą.
G-20 tvaraus finansavimo gairėse daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų užtikrinti, jog investicijos būtų skiriamos tvariems tikslams pasiekti.
Tiesa, dalis ekspertų teigia, kad žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, užtikrinti tikrai veiksmingą Kinijos ir JAV bendradarbiavimą bus sudėtinga, nes šiuo metu Kinijos ir Jungtinių Valstijų strateginiai prioritetai nesutampa[3].
Nepaisant to, kad klimato kaitą jos bendrai laiko neatidėliotina grėsme nacionaliniam ir pasauliniam saugumui, jų nacionaliniai interesai pranokti viena kitą siekiant pasaulinio pranašumo trukdo joms dirbti kartu sprendžiant klimato krizę.
Įspūdingo ekonominio augimo įkvėpta Kinija dabar siekia naujos pasaulio tvarkos, o Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios bet kokia kaina tam užkirsti kelią.
JAV piliečiai protestuoja net prieš iškastinio kuro pramonę skatinančius bankus
O kol diskusijos dėl Kinijos ir JAV bendradarbiavimo būtinybės tęsiasi, JAV piliečiai protestuoja. Prieš kelias savaites Vašingtone prie kelių didžiųjų JAV bankų susirinkę protestuotojai karpė savo kreditines korteles ir ragino įstaigas liautis leisti pinigus iškastinio kuro pramonei skatinti. Protestuotojai taip pat skandavo, kad jie nori klimato teisingumo ir sieks uždaryti didžiuosius klimato bankus.
„Ko mes norime? Klimato teisingumo. Kada mes jo norime? Dabar. Jei negausime, uždarykite juos!“ – skandavo protestuotojai.
Organizacijos „Honor the Earth Coalition“ koordinatorė Cheryl Barnds į protestą atvykusiai žiniasklaidai sakė, kad bankai yra atsakingi už žalą aplinkai. Kiti protestuotojai pabrėžė, kad JAV bankai pasirinko nesekti Europos bankų pavyzdžiu, kurie atsisakė „nešvarios energijos“ ir iškastinio kuro.
2022 m. „Rainforest Action Network“ ir kitos aplinkosaugos grupės paskelbė ataskaitą apie bankininkystę ir klimatą, kurioje nustatyta, kad didieji bankai „suka“ maždaug trilijonų JAV dolerių vertės iškastinio kuro verslą.
JAV privati nuosavybė gali būti konfiskuota ir panaudota kovai su klimato kaita
O „JPMorgan Chase“ vadovas Jamie Dimonas savo metiniame laiške akcininkams pasiūlė, kad JAV vyriausybei ir klimatui neabejingoms įmonėms gali tekti konfiskuoti privačią piliečių nuosavybę, kad būtų įgyvendintos klimato iniciatyvos.
J. Dimonas pareiškė, kad vyriausybėms, įmonėms ir nevyriausybinėms organizacijoms „gali tekti pasinaudoti nuosavybės teise, kad pakankamai greitai gautų tinkamas investicijas tinklų, saulės, vėjo ir vamzdynų iniciatyvoms“.
„JPMorgan Chase“ vadovas savo laiške pateikė argumentų, kad būtent dabar jau galimai atėjo laikas pateisinti eminentinę nuosavybę, taip neva siekiant sušvelninti klimato krizę.
„Poreikis šiandien energiją tiekti už prieinamą kainą ir patikimai, taip pat rytoj investuoti į anglies dioksido išmetimo mažinimą, rodo, kad ekonomikos augimas, energetinis saugumas ir klimato kaita yra neatsiejamai susiję. Turime padaryti daugiau ir turime tai padaryti nedelsiant“, – sako J. Dimonas, pažymėjęs, kad vyriausybės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos turi suderinti politikos kryptis, kad paspartintų klimato kaitos sprendimų priėmimą.
J. Dimonas pridūrė, kad į švarios energijos technologijas turi būti investuojama daug, o kaip vieną iš tokių politikos priemonių, galinčių paspartinti tokios infrastruktūros kūrimą, jis įvardijo nuosavybės teisę.
„Kartu labai reikalingos leidimų išdavimo reformos, kad investicijos būtų atliekamos laiku. Mums gali prireikti netgi iškelti nuosavybės teisę“, – teigia J. Dimonas.
