<h2>Gimsta nauja pasaulio tvarka?</h2>
<p>Dėl karo Ukrainoje nuo Rusijos galutinai nusigręžė daugybė Vakarų demokratijų: nuo Europos Sąjungos (ES) valstybių, iki JAV. Tačiau tai nereiškia, kad agresorė Rusija staiga tampa izoliuota ir įsprausta į kampą.</p>
<p>Veikiau priešingai, sudėtinga situacija verčia ją ieškoti netradicinių problemos sprendimo būdų. Tai reiškia, kad Rusija ieško draugystės ir partnerystės grupėje šalių, kurios Vakarų akimis, jau kurį laiką buvo laikomos pavojingos. </p>
<p>Pastaruoju metu Vladimiras Putinas daug laiko ir energijos skiria naujų ryšių ir naujos pasaulio politinės santvarkos sukūrimui. Tai galėtų tapti autokratinių valstybių, nekenčiančių Vakarų ir jų vykdomos sankcijų politikos, grupė. Žinoma, ši grupė tikėtųsi turėti ir didelį politinės bei karinės galios potencialą. </p>
<blockquote>
<p>Šioje grupėje savo pozicijas užimtų ne tik Rusija ir Kinija, bet ir Iranas, galbūt ir Šiaurės Korėja bei Turkija. Mažesnius vaidmenis vaidinti galėtų vidurinės Azijos valstybės ar net Rusijos satelite tapusi Baltarusija. </p>
</blockquote>
<p>Ignoruodamos tokios galybės kūrimosi procesus, Vakarų šalys dabar rizikuoja, o ši rizika gali reikšti, kad mūsų visų akivaizdoje lengvai gali susiformuoti galingas antivakarietiškas diktatūrų blokas[1].</p>
<h2>Rusija mezga tvirtus partnerystės ryšius su Kinija bei Iranu</h2>
<blockquote>
<p>Nuo tada, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskva, Pekinas, Pchenjangas, Teheranas ir net Mumbajus stiprina savo bendradarbiavimo saitus.</p>
</blockquote>
<p>Visos šios šalys ir jų diktatoriai, vienijami bendrų antiamerikietiškų pažiūrų ir istorinės praeities nuoskaudų, dabar tampa viena galinga grupe, kurią kartu jungia būtent bendras požiūris į Vakarų valstybes, kurias laiko nuosaikiomis JAV tarnaitėmis ir pačią JAV, didžiausiu visatas blogiu.</p>
<p>Taktiniu ir strateginiu lygiu bendradarbiaujantys diktatoriai, dabar regis, turi idealią progą sukurti NATO, ES ir JAV partnerystei lygiavertę atsvarą.</p>
<p>Neseniai Rusijos prezidentas V. Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas susitiko pirmosioms asmeninėms deryboms nuo konflikto Ukrainoje pradžios ir pasidžiaugė savo strateginiais ryšiais, kurie visiškai atmeta Vakarų primestą pasaulio tvarką[2].</p>
<p>Abu lyderiai susitiko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikime Uzbekistane. </p>
<p>Šis susitikimas buvo pirmoji Xi kelionė į užsienį nuo pandemijos pradžios, o V. Putinui tai tapo galimybe parodyti, kad Rusija, nepaisant Vakarų pastangų, nėra visiškai izoliuota; štai, Rusijos lyderis nieko nebijo ir atvirai toliau mezga diplomatinius ryšius su naujais partneriais[3]. </p>
<p>O ir šie partneriai turi ambicingų savų tikslų, kuriems įgyvendinti gali padėti nauja politinių jėgų draugija.</p>
<blockquote>
<p>„Kinija yra pasirengusi kartu su Rusija dėti pastangas, kad prisiimtų didžiųjų galių vaidmenį ir atliktų vadovaujantį vaidmenį, kad į socialinės sumaišties drebinamą pasaulį įneštų stabilumo ir teigiamos energijos", – sakė Xi V. Putinui per derybas.</p>
</blockquote>
<p>Xi taip pat atskleidė, kad Kinija yra pasirengusi dirbti su Rusija, kad paremtų „pagrindinius viena kitos interesus“.</p>
<p>Tuo tarpu V. Putinas aiškiai išsakė savo nuomonę apie JAV ir jos Vakarų partneres, kurias vadina satelitėmis:</p>
<blockquote>
<p>„Pastaruoju metu mėginimai sukurti vienpolį pasaulį įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini,“ – sakė V. Putinas, kartu pakartodamas, kad Maskva remia Kiniją Taivano klausimu.</p>
<p>„Mes laikomės vienos Kinijos principo. Smerkiame JAV ir jų satelitų provokacijas Taivano sąsiauryje", – sakė V. Putinas.</p>
</blockquote>
<h2>Kinija ir Rusija stiprina ir karinį bendradarbiavimą</h2>
<p>Tai buvo pirmas asmeninis abiejų lyderių susitikimas nuo tada, kai V. Putinas su Xi susitiko vasario pradžioje per žiemos olimpines žaidynes, likus kelioms dienoms iki Rusijos lyderio pradėto karinio puolimo Ukrainoje.</p>
<p>Tačiau buvusių Šaltojo karo sąjungininkių santykiai nuo to laiko, regis, tapo vis stipresni. Neseniai Kinijos prezidentas net kalbėjo apie „ribų neturinčią partnerystę su Rusija“.</p>
<p>Be to, abi šalys stiprina karinį bendradarbiavimą: dar praėjusį mėnesį Kinija siuntė šimtus karių dalyvauti karinėse pratybose Rusijos Tolimuosiuose Rytuose.</p>
<p>Neseniai paskelbta ir apie tai, kad Rusijos ir Kinijos karo laivai bendrai patruliuoja Ramiajame vandenyne ir planuoja tiesioginio šaudymo artilerijos pratybas jūroje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-filin-j5pi9q02lbk-unsplash-12.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija plečiasi </h2>
<p>Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimas vyko Samarkande, Uzbekistane.</p>
<blockquote>
<p>Aštuonių valstybių grupė, kuriai vadovauja Kinija ir Rusija, yra įsipareigojusi užtikrinti saugumą ir bendradarbiavimą ir nori sukurti alternatyvą, jos nuomone, Vakarų dominuojamai pasaulio tvarkai.</p>
</blockquote>
<p>Šanchajaus grupė, iš pradžių įkurta 2001 m. kovai su terorizmu, dabar akivaizdžiai nori plėstis. Iranas, iki šiol turėjęs stebėtojo statusą, bus priimtas kaip devintasis pilnateisis organizacijos narys.</p>
<p>Likus dienai iki Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) aukščiausiojo lygio susitikimo, Teherano valdžios institucijos pasirašė stojimo dokumentus[4]. </p>
<p>Užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas pareiškė, kad Iranas pasirašė įsipareigojimų memorandumą dėl stojimo į Šanchajaus bendradarbiavimo organizaciją.</p>
<p>Nuo šiol Iranas galės dalyvauti šios organizacijos susitikimuose, nors tikėtina, kad iki visateisės narystės praeis šiek tiek laiko[5].</p>
<p>Tai neturėtų stebinti: Iranas veda gana palankius santykius tiek su Kinija, o ypač su Rusija. Atsižvelgdama į įtampą su Vakarais ir ginčą dėl Irano branduolinės programos, šalis pakeitė savo užsienio politikos kryptį.</p>
<blockquote>
<p>Siekdamas neutralizuoti Vakarų sankcijas, Teheranas prašo Kinijos ir Rusijos ekonominio ir karinio bendradarbiavimo.</p>
</blockquote>
<p>Šanchajaus grupei, be Kinijos ir Rusijos, priklauso Indija, Kazachstanas, Kirgizija, Pakistanas, Tadžikistanas ir Uzbekistanas. Baltarusija, kuri, kaip ir Mongolija, turi stebėtojos statusą, taip pat pateikė paraišką dėl narystės.</p>
<p>Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažymėjo, kad jo šalies interesai glaudžiai sutampa su ŠBO narių interesais:</p>
<blockquote>
<p>„ŠBO evoliucionuoja iš regioninio į pasaulinį bloką. Esame labai dėkingi už vieningą paramą mūsų pasiūlymui prisijungti prie organizacijos visateisės narės teisėmis. Galime pasiūlyti savo tranzito, pramonės ir mokslo potencialą, taikos palaikymo ir daugiašalės diplomatijos patirtį“, – teigė A. Lukašenka.</p>
</blockquote>
<p>Armėnija, Azerbaidžanas, Kambodža, Nepalas, Šri Lanka ir Turkija priskiriamos šalims partnerėms.</p>
<h2>NATO priklausanti Turkija nori tapti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos nare</h2>
<p>Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat nori didesnio vaidmens organizacijoje. Turkijos prezidentas pareiškė, kad siekia, jog NATO priklausanti Turkija taptų Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) nare[6].</p>
<p>Taip jis teigė kalbėdamas su žurnalistais po dalyvavimo ŠBO aukščiausiojo lygio susitikime Uzbekistane prieš išvykdamas į Jungtines Valstijas.</p>
<blockquote>
<p>„Šiuo žingsniu mūsų santykiai su šiomis šalimis pereis į visai kitokią padėtį“, – sakė R. T. Erdoganas.</p>
</blockquote>
<p>Tarp dvišalių diskusijų aukščiausiojo lygio susitikime R. Erdoganas kalbėjosi su Rusijos prezidentu, o R. T. Erdoganas sakė, kad Turkija ir Rusija pasiekė susitarimą, kuriuo išsprendė ginčą dėl pietų Turkijoje statomos Akkujaus atominės elektrinės.</p>
<h2>Prie antiamerikietiškos pasaulio tvarkos grupės prisijungti gali ir branduoline valstybe apsiskelbusi Šiaurės Korėja</h2>
<blockquote>
<p>Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja dar kartą pareiškė, kad yra branduolinių ginklų valstybė, ir pasiliko teisę panaudoti šiuos ginklus įvairiais prevenciniais būdais, jei pajustų tam poreikį[7].</p>
</blockquote>
<p>Iš tiesų Pchenjano branduolinio ginklo doktrina yra tokia: jis panaudos branduolinius ginklus, kada panorės ir kaip panorės, ir jokiomis aplinkybėmis jų neatsisakys.</p>
<p>Žinoma, Pietų Korėja dabar atrėžė, kad padvigubins savo įprastinę karinę galią ir priešraketinę gynybą bei padidins bendradarbiavimą su JAV. Tai reiškia galimą Šiaurės Korėjos atsaką. </p>
<p>Tačiau Šiaurės Korėjos atveju tai nėra realus scenarijaus, kuriame šalies branduoliniai siekiai būtų suvaržyti. Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri, kaip ir Libija, tapo pažeidžiama atsisakius branduolinių ginklų, pamoka sustiprino Kim Jong Uno ryžtą įtvirtinti savo statusą ir šalies branduolinės galios poziciją.</p>
<p>Šiaurės Korėjos diktatoriui tai puikus metas žengti tokį žingsnį, nes pasaulis išsiblaškęs dėl svarbesnių krizių, Rusijos ir Ukrainos karo, Kinijos nesutarimų dėl Taivano.</p>
<blockquote>
<p>Vien 2022 m. Šiaurės Korėja atliko rekordinį skaičių raketų bandymų ir, kaip pranešama, yra pasirengusi atlikti septintąjį branduolinį bandymą.</p>
</blockquote>
<p>Be to, pastaraisiais mėnesiais Pchenjanas parduoda šaudmenis Maskvai, kad padėtų šiais atsilaikyti kare Ukrainoje. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-2juj2cxwb7u-unsplash-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija – atsvara NATO ir Vakarų pasaulio tvarkai</h2>
<p>Kai kurie stebėtojai teigia, kad Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) gali tapti antivakarietišku arba tiksliau, antiamerikietišku bloku, kuriame dominuoja Kinija ir Rusija[8].</p>
<p>Ir nors Vidurio Azijos šalys narės taip pat palaiko gana sudėtingus bendradarbiavimo santykius su JAV ir Europa, Uzbekistanas, pasinaudojo savo pirmininkavimu rugsėjo 15–16 d. Samarkande vykusiam renginiui, kad pabrėžtų, jog grupė nėra ir neturėtų būti antiamerikietiška ar nusistačiusi prieš NATO.</p>
<blockquote>
<p>„Pirmininkaudami siekėme suintensyvinti praktinį bendradarbiavimą mūsų organizacijoje, padidinti jos potencialą ir tarptautinį prestižą. Be saugumo klausimų pirmenybė buvo teikiama prekybos, ekonominio ir humanitarinio bendradarbiavimo stiprinimui,“ – sakė Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas savo kalboje aukščiausiojo lygio susitikime.</p>
</blockquote>
<h2>Naujos pasaulio tvarkos galimybė yra realesnė nei bet kada anksčiau</h2>
<p>Po rugsėjo 11-osios išpuolių, JAV prezidentas George'as W. Bushas patvirtino savo aštrų požiūrį į JAV priešus, kalbėdamas apie „blogio ašies“, kurią sudarė Iranas, Irakas ir Šiaurės Korėja, pavojų. Ironiška, bet nė vienas iš teroristiniuose išpuoliuose dalyvavusių nusikaltėlių nebuvo susijęs nei su viena iš šių trijų valstybių.</p>
<p>Dabar, nors kalbos apie Šaltojo karo laikų sugrįžimą dar gali būti pernelyg pesimistinės, naujos pasaulio tvarkos galimybė yra realesnė kaip niekad anksčiau[9].</p>
<p>Tiesa, kai kurie pareigūnai ir ekspertai pažymi, kad yra rimtų priežasčių manyti, jog naujausios Maskvos pastangos sukurti autokratinį bloką prieš Vakarus nebus sėkmingos.</p>
<p>Diktatoriai sunkiai pasitiki vieni kitais. Šiaurės Korėjos ar Irano galimybės iš tikrųjų yra ribotos. Tuo tarpu didėjanti Rusijos priklausomybė nuo Kinijos ilgainiui taps didele problema tam pačiam V. Putinui.</p>
<p>Vis dėlto, politikai negali sau leisti sėdėti rankas sudėję ir tikėtis, kad šie režimai galiausiai bus nuversti vidinių konfliktų ir piliečių pasipriešinimo. Vakarams reikia ruošti atsaką, tačiau kaip matome iš krizės Ukrainoje, toks atsakas toli gražu nėra veiksmingas[10].</p>
<p>O pavojus auga. ŠBO nuosekliai plečiantis, dabar organizacijos narės yra net keturios branduolinės valstybės, kurios atstovauja 44 proc. pasaulio gyventojų.</p>
