JAV prezidentas tikina, kad piliečiai išvys likusius dokumentus apie JFK nužudymą
Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad jo administracija antradienį atskleis likusius vyriausybės dokumentus apie prezidento Johno F. Kennedy nužudymą, bylą, kuri daugiau nei 60 metų skatina konspiracijos teorijas.
Šią informaciją jis paskelbė pirmadienį, lankydamasis Kennedy centre Vašingtone, kur žurnalistams teigė: „Rytoj mes paskelbsime visus Kennedy bylos dokumentus.“ 2017 metų sausį D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, nurodydamas deklasifikuoti dokumentus apie JFK nužudymą[1].
Warren komisija, kuri tyrė 1963 metų nužudymą, nustatė, kad šį išpuolį įvykdė buvęs jūrų pėstininkas Lee Harvey Oswaldas, veikiantis vienas. Tačiau ši išvada nesumažino spekuliacijų, kad Kennedy nužudymas galėjo būti platesnio sąmokslo dalis.
„Žmonės laukė šių dokumentų dešimtmečius, ir aš paprašiau savo komandos, kad jie susidarytų veiksmų planą“, sakė D. Trumpas, paminėdamas savo Nacionalinės žvalgybos direktorę Tulsi Gabbard.
D. Trumpas aptarė ir kitus istorinius nužudymus
D. Trumpas taip pat paskelbė, kad be JFK nužudymo bylos dokumentų, bus deklasifikuoti ir dokumentai, susiję su 1968 metais įvykusiais nužudymais: JFK brolio Roberto F. Kennedy ir civilinių teisių lyderio Martino Lutherio Kingo.
Nors D. Trumpas nenurodė, kokią informaciją konkrečiai atskleis šie, iki šiol nematyti dokumentai, jis pabrėžė, kad tai bus didelis dokumentų kiekis: „Mes turime didžiulį kiekį bylų, turėsite daug skaityti“, sakė jis.
Nuo 1963 metų lapkričio 22 d. nužudymo, Nacionaliniai archyvai paskelbė tūkstančius dokumentų, tačiau dar tūkstančiai jų buvo laikomi paslaptyje dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Tikima, kad dabar laukiama per 3000 bylos dokumentų, kurie buvo dalinai arba pilnai įslaptinti.
2022 metų gruodį paskelbus didelį dokumentų kiekį, buvo pranešta, kad dabar 97% visų J. F. Kennedy nužudymo dokumentų, kurių bendra apimtis siekia penkis milijonus puslapių, yra vieši.
JAV prezidentas siekia užbaigti ilgą slaptų dokumentų išviešinimo laukimą
Nepaisant pareiškimų, kad didelė dalis duomenų jau pasiekiami, ne visi dokumentai buvo atskleisti. Kai kurie dokumentai, tokie kaip mokesčių deklaracijos, nebuvo įtraukti į 2017 metų deklasifikacijos reikalavimus. Po pirmosios D. Trumpo kadencijos pradžios, jis reikalavo paviešinti visus dokumentus.
Tačiau kai kurie buvo laikomi paslaptyje dėl galimo žalos nacionaliniam saugumui. Nors kai kurie dokumentai buvo paskelbti tiek D. Trumpo, tiek Joe Bideno administracijos laikotarpiu, dar yra nemažai dokumentų, kurie nebuvo viešai atskleisti.
Paskutiniai dokumentų atskleidimai suteikė naujų žinių apie šaltojo karo laikotarpį ir Lee Harvey Oswaldą, kuris, kaip teigiama, prieš nužudymą lankėsi Sovietų Sąjungoje ir Kubos ambasadoje Meksiko mieste.
CŽV dokumentuose teigiama, kad šio vizito metu L. H. Oswaldas skambino Sovietų ambasadai, prašydamas vizos savo kelionei į Sovietų Sąjungą. Jis lankėsi Kubos ambasadoje, kaip manoma, norėdamas gauti kelionės vizą, kuri leistų jam apsilankyti Kuboje ir ten sulaukti vizos į Sovietų Sąjungą.
