Po D. Trumpo nurodymo paviešinti dokumentus FTB atskleidė naujas detales apie JFK nužudymą
FTB pripažino radę 2 400 naujų puslapių bylose, kurios atskleidžia detales apie prezidento JFK nužudymą. Tyrimas pradėtas sausio mėnesį, kai D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, liepianti šiuos dokumentus paviešinti. Iki šiol dokumentai buvo įslaptinti ir galimai dingę.
FTB teigia, kad stengiasi išsiųsti naujai atrastus įrašus į Nacionalinį archyvą, kad juos būtų galima peržiūrėti ir išslaptinti. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje vyriausybė pareikalavo, kad visi dokumentai, susiję su prezidento Džono F. Kenedžio nužudymu 1963 m. lapkričio 22 d., būtų saugomi vienoje vietoje Nacionaliniame archyve[1].
Nors didžioji kolekcijos dalis, daugiau kaip 5 mln. įrašų ir buvo paviešinta, tyrėjų skaičiavimais, apie 3 000 bylų lieka visiškai arba iš dalies neatskleistos. FTB neatskleidė, kokia informacija yra naujai rastuose įrašuose, bet detalės, kurias tikimasi atskleisti gali būti itin svarbios.
2020 m. agentūra atidarė centrinę dokumentų saugyklą ir pradėjo ilgalaikį projektą, kurio tikslas buvo surinkti, elektroniniu būdu sutvarkyti ir saugoti senas bylų bylas iš visos šalies biurų. Dėl šios patobulintos sistemos ir naujų technologijų FTB dabar gali greičiau atlikti įrašų paiešką ir rasti jų buvimo vietą.
Pranešama, kad apie šių bylų egzistavimą sužinota, kai Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras (ODNI) rengė planą paviešinti su JFK susijusius dokumentus. Šaltinis „Fox News“ patvirtino, kad bylos buvo aptiktos šios peržiūros metu. FTB paaiškino, kad naujoji inventorizacijos sistema kartu su šiuolaikinėmis technologijomis palengvino dokumentų sekimą.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas įsakė išslaptinti su garsiomis žmogžudystėmis susijusias bylas
Po 2025 m. sausio 23 d. prezidentas D. Trumpo pasirašė įsaką išslaptinti su JFK, jo brolio Roberto F. Kenedžio ir Martino Liuterio Kingo jaunesniojo nužudymais susijusius dokumentus. Tai ir paskatino FTB atlikti naują paiešką.
Džefersonas Morlis, su nužudymais susijusius dokumentus tvarkančio Marijos Ferrello fondo viceprezidentas, gyrė FTB skaidrumą. „Tai geras ženklas, kad FTB rimtai nusiteikęs atvirumo atžvilgiu“, sakė J. Morley, kuris taip pat veda tinklaraštį JFK Facts. Jis mano, kad šis žingsnis gali paskatinti ir kitas agentūras perduoti Nacionaliniam archyvui visus neatskleistus dokumentus.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas įsakė nacionalinės žvalgybos direktoriui ir generaliniam prokurorui parengti planą, kaip paviešinti įslaptintus dokumentus apie J. F. Kennedy nužudymą. Žvalgybos tarnybos atstovas spaudai patvirtino, kad planas, kaip reikalaujama, buvo pateiktas, tačiau nepateikė jokių detalių ar terminų, kada įrašai gali būti paviešinti.
Iš pradžių vyriausybė planavo visus dokumentus paskelbti iki 2017 m., nebent prezidentas nuspręstų kai kuriuos dokumentus laikyti paslaptyje[2]. Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas sakė, kad paviešins viską, bet vėliau kai kurias bylas sulaikė, motyvuodamas nacionalinio saugumo sumetimais. Valdant prezidentui J. Bidenui, buvo paviešinta daugiau įrašų, tačiau kai kurie vis dar slepiami.
Dėl J. F. Kenedžio nužudymo dešimtmečius buvo kuriamos sąmokslo teorijos
Prezidentas buvo nušautas Dalase, kai važiavo kortežu pro Teksaso mokyklų knygų saugyklą. Įtariamasis jo nužudymu, Lee Harvey Oswaldas, 24 metų buvęs jūrų pėstininkas, šaudė iš šeštojo pastato aukšto. Po dviejų dienų naktinio klubo savininkas Jackas Ruby nušovė L. H. Osvaldą, kai šis buvo vežamas iš vieno kalėjimo į kitą.
Istorija vis dar kelia daug klausimų ir žmonės abejoja, kad šios detalės yra tiesa. Tačiau vyriausybės tyrimas, pavadintas Warreno komisija, padarė išvadą, kad L.H. Osvaldas veikė vienas, ir nerado didesnio sąmokslo įrodymų. O daugelis paprastų žmonių niekada nepriėmė šio paaiškinimo, todėl atsirado daugybė alternatyvių teorijų ir spėlionių apie tai kas iš tikro nutiko tą dieną.
Gerald Posner, knygos „Byla uždaryta“ (Case Closed), kurioje teigiama, kad L. H. Osvaldas veikė vienas, autorius sakė, kad naujai aptiktos bylos gali būti tik Nacionaliniame archyve jau esančių arba anksčiau peržiūros komisijos atmestų dokumentų kopijos.
„Jei tai tikrai nauji dokumentai apie nužudymą, kyla didelių klausimų, kaip jie tiek metų buvo nepastebėti“, sakė G. Posneris.
Jis pridūrė, kad labiausiai šokiruojantis atradimas būtų, jei bylose būtų naujų detalių apie L. H. Osvaldą arba nupydymo tyrimą. Anksčiau paskelbtos bylos atskleidė, kaip tuo metu veikė žvalgybos agentūros, įskaitant CŽV ataskaitas apie L. H. Osvaldo vizitus į Sovietų Sąjungos ir Kubos ambasadas Meksikoje likus kelioms savaitėms iki nužudymo. Jis kartą buvo perbėgęs į Sovietų Sąjungą, o paskui vėl grįžo į Teksasą[3].
Šios bylos ekspertas Jefferson Morley teigė, kad pastaraisiais metais CŽV vykdytas L. H. Osvaldo stebėjimas tapo pagrindiniu dėmesio objektu, o šie nauji dokumentai gali įnešti daugiau šviesos. Didelė žmonių dalis tikisi, kad bus atsakyta į klausimus ir paneigtos visos teorijos. Tačiau tokie dalykai gali sukelti tik dar daugiau klausimų.
