Sankcijos nesulaiko: Čekija padvigubino rusiškų degalų pirkimus

Čekija leidžia naftos perdirbimo gamykloms uždirbti daugiau nei milijardą eurų pelno perkant Rusijos degalus, dujas, naftos produktus su nuolaida. Tokie duomenys pateikiami Demokratijos studijų centro ir Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro analitikų ataskaitoje^[1].

Tyrėjai nustatė, kad pastaruoju metu Čekija Rusijos naftai ir dujoms išleido daugiau nei 7 mlrd. eurų. Tai yra maždaug penkis kartus daugiau nei 1,29 mlrd. eurų, kuriuos ši šalis skyrė Ukrainai.

Be to, teigiama, kad tokie Čekijos veiksmai itin daug naudos atneša Lenkijos įmonei „Orlen Unipetrol“. Demokratijos studijų centro ir Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro tyrėjai nustatė, kad tai, jog įmonė gali toliau pirkti rusišką kurą, kuris 2023 m. buvo vidutiniškai 21 proc. pigesnis už alternatyvią azerbaidžanietišką naftą, leido jai gauti ženkliai didesnes pajamas.

Tačiau ar Čekija, pirkdama rusiškus energetikos produktus, pažeidžia Europos Sąjungos (ES) sankcijas? Ne. Bendrija Čekijai suteikė išimtį dėl rusiškos naftos. Šia išimtimi buvo siekiama suteikti Vidurio Europos šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros, papildomo laiko naujiems degalų tiekimo maršrutams surasti ir užtikrinti.

Vis tik, alternatyvų Čekija pernelyg aktyviai neieško. Čekijos priklausomybė nuo rusiškos naftos 2023 m. padidėjo iki maždaug 60 proc., nepaisant vyriausybės ketinimų palaipsniui atsisakyti pirkimų iš Maskvos.

Ukrainos sankcijų komisaras Vladyslavas Vlasiukas sako, jog yra „apmaudu matyti draugiškas valstybes, kurios vis dar vengia atvirai atsisakyti Rusijos energetikos“. Vis dėlto, tarptautiniai duomenys rodo, kad daugelis Vakarų šalių vis dar išlaiko didelę priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių.

ES daugiau dujų importuoja iš Rusijos, nei iš JAV

Kaip rodo rugsėjo mėnesį Briuselio konsultacinės bendrovės „Bruegel“ paskelbti duomenys, ES šalys per pirmą šių metų ketvirtį iš Rusijos vėl importavo daugiau dujų nei iš JAV.

ES nuo balandžio iki birželio pabaigos iš Rusijos įsigijo daugiau kaip 12,7 mlrd. kubinių metrų dujų, o iš JAV – 12,3 mlrd. Nors, lyginant su pirmuoju 2024 m. ketvirčiu, tiekimas iš Rusijos šiek tiek sumažėjo, tačiau iš JAV jis sumažėjo labiau.

Birželį, remiantis ICIS duomenimis, Rusijos vamzdynais tiekiamos dujos ir suskystintų gamtinių dujų siuntos sudarė 15 proc. viso tiekimo į ES, Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Šiaurės Makedoniją. Palyginimui, SGD iš JAV sudarė 14 proc. tiekimo į regioną – mažiausią dalį nuo 2022 m. rugpjūčio.

2022 m. vasarį Rusijai visiškai įsiveržus į Ukrainą, Maskva sumažino dujų tiekimą vamzdynais į Europą, o regionas padidino suskystintų gamtinių dujų, kurios gabenamos specialiais laivais, kurių pagrindinis tiekėjas yra JAV, importą. 2022 m. rugsėjį JAV aplenkė Rusiją kaip pati svarbiausia dujų tiekėja Europai ir nuo 2023 m. sudaro maždaug penktadalį regiono dujų tiekimo.

Rusija toliau gana aktyviai tiekia dujas vamzdynais per Ukrainą ir Turkiją, atrado naujas rinkas naftai ir kitiems savo energetiniams šaltiniams. Tačiau šių metų skaičiai jau kitokie: vėl pradeda labiau kliautis rusiškomis dujomis.

Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti vienkartiniai veiksniai, įskaitant gedimą pagrindiniame JAV SGD eksporto objekte, o birželio mėnesį, prieš planuojamą techninę priežiūrą Rusija išsiuntė daugiau dujų per Turkiją.

Apeiti sankcijas Rusijai padeda ir Lietuva?

Šių metų pavasarį Tarptautinio finansų instituto (angl. Institute of International Finance) (IIF) vyriausiasis ekonomistas Robinas Brooksas skelbė, kad Baltijos šalys ir Lenkija, palyginti su kitomis ES šalimis, Rusijai gana aktyviai padeda apeiti sankcijas.

Tokį faktą atskleidė eksporto į Rusiją iš Vidurio Azijos šalių analizė; šios šalys įprastai veikia kaip eksporto į Rusiją tranzito šalys, padedančios apeiti sankcijas. Tačiau iš R. Brookso sukauptų duomenų matoma, kad Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija neatsilieka: jos beveik išlaikė 2017-2018 m. eksporto į Rusiją lygį. Tiesa, eksportas tęsiasi būtent per Vidurio Azijos šalis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, pirmąjį 2023 m. pusmetį lyginant su pirmuoju 2022 m. pusmečiu, lietuviškos kilmės eksportas į Kazachstaną augo 19,8 proc., į Uzbekistaną – 60,5 proc., į Kirgiziją – 145,1 proc., į Turkmėniją ir Tadžikistaną sumenko. Bendras, per minėtą laikotarpį, eksporto prekių vertės sumos augimas yra 10,3 mln. eurų.