- Didžiausios Ukrainos rėmėjos yra ir didžiausios eksportuotojos į Rusiją
- Kroviniai iš Baltijos šalių per Centrinė Aziją sėkmingai atsiduria Rusijoje
- Išaugo Centrinės Azijos valstybių svarba
Didžiausios Ukrainos rėmėjos yra ir didžiausios eksportuotojos į Rusiją
Rusijai taikoma beveik 15000 sankcijų ir vis dėlto šalis sugeba apeiti net griežčiausias iš jų. Įdomu tai, kad tai padaryti Maskvai padeda būtent tos valstybės, kurios demonstruoja didžiausią paramą Ukrainai. Tarp tokių šalių – tiek regiono lydere tapusi Lenkija, tiek ir Lietuva.
Kaip skelbia Tarptautinio finansų instituto (angl. Institute of International Finance) (IIF) vyriausiasis ekonomistas Robinas Brooksas, Baltijos šalys ir Lenkija, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, Rusijai gana aktyviai padeda apeiti sankcijas[1].
Tokį faktą atskleidė eksporto į Rusiją iš Vidurio Azijos šalių analizė; šios šalys įprastai veikia kaip eksporto į Rusiją tranzito šalys, padedančios apeiti sankcijas. Tačiau iš R. Brookso sukauptų duomenų matoma, kad Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija neatsilieka: jos beveik išlaikė 2017-2018 m. eksporto į Rusiją lygį, nors palyginimui, Čekijos ir Vokietijos eksportas sumažėjo bent perpus.
Kroviniai iš Baltijos šalių per Centrinė Aziją sėkmingai atsiduria Rusijoje
Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje pradėti prieš dešimtmetį, tačiau plataus masto invazija 2022 m. vasarį didelę dalį Vakarų valstybių privertė į šią situaciją pažiūrėti žymiai rimčiau. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtas plataus masto karas arba kaip teigia pats Kremlius „specialioji karinė operacija“ sulaukė beveik visuotinio pasmerkimo Vakaruose.
Europos šalys, JAV, Australija bei kiti partneriai pradėjo taikyti Rusijai precedento neturinčias sankcijas. Šių sankcijų tikslas buvo apriboti Rusijos gebėjimą kariauti, sumažinant jos pajamas, užkertant kelią importuoti aukštųjų technologijų karinę įrangą.
Tačiau nors sankcijos susilpnino Rusijos ekonomiką, jos nepasiekė savo ambicingų tikslų. Kodėl? Dėl to, kad Rusija rado aibę būdų, kaip apeiti daugelį sankcijų, o kai kuriais atvejais, Rusijai talkina net ir didžiausios jos priešės Vakaruose, garsiai reikalaujančios dar daugiau sankcijų ir viešo pasmerkimo Maskvai.
Yra žinoma, kad paskutiniu metu Rusija aktyviai plėtoja prekybą per Vidurinę Aziją, Kaukazą. Čia auga prekių, kurios iš JAV, Europos, Japonijos ir kitų šalių keliauja į Rusiją. Gali kilti klausimas, kaip gi kroviniai juda – juk sankcijos niekur nedingo. Tačiau prekės Rusiją sėkmingai pasiekia per tokias šalis kaip Armėnija, Gruzija, Kazachstanas, Kirgizija. Prekyba su šiomis šalimis nedraudžiama, o dalis Europos šalių būtent taip ir padeda Rusijai[2].
Nors Vakaruose daugeliui aišku, kad šios prekės iš tiesų nelieka Kirgizijoje ar Armėnijoje, o keliauja būtent į Rusiją, kaip ir aišku tai, kad ši prekyba tik stiprina Rusijos valdžią, ragina toliau tęsti karą Ukrainoje, apie tai viešai ir garsiai kalbama nėra; veikiau priešingai, Vakarų valdžia nedaug ką daro, kad tokią situaciją pakeistų – juk tai tik kenktų vidiniams šalių interesams, o jeigu didelio ažiotažo kol kas nėra – viską patogiau tyliai ignoruoti.
Tačiau skaičiai kalba patys už save. JAV prekių eksportas į Rusiją 2023 m. sumažėjo iki 0,6 mlrd. dolerių, palyginti su 5,8 mlrd. dolerių iki COVID-19 pandemijos. Tai 90 proc. sumažėjimas, beveik reiškiantis, kad tiesioginė prekyba tarp JAV ir Rusijos beveik nutrūko. Japonijos eksportas į Rusiją per tą patį laikotarpį irgi sumažėjo 60 proc., o Europos ekonomikos galiūnės Vokietijos – 70 proc. Vis dėlto. remiantis Rusijos centrinio banko duomenimis, šios šalies prekių importas per tą patį laikotarpį išaugo 20 proc. – nuo 254 mlrd. dolerių 2019 m. iki 304 mlrd. dolerių 2023 m.
Žinoma, tai galima bandyti paaiškinti tuo, kad artima Rusijos partnere tapusi Kinija gerokai padidino savo eksportą. Kinijos eksportas į Rusiją 2023 m. didėjo iki 110 mlrd. dolerių, palyginti su 50 mlrd. dolerių 2019 m. Tai yra 125 proc. padidėjimas.
Tačiau Kinija nekompensuoja visos Vakarų rinkos. O ir poreikio nėra, nes Vakarų šalių prekės vis tiek pasiekia Rusiją. Tiesa, su papildomu sustojimu Vidurio Azijoje.
Štai, JAV eksportas į Vidurinę Aziją ir Kaukazą padidėjo nuo 2,6 mlrd. dolerių 2019 m. iki 4,1 mlrd. dolerių 2023 m. Tai 60 proc. padidėjimas. Japonijos eksportas į Vidurinę Aziją ir Kaukazą per tą patį laikotarpį padidėjo 67 proc., o eksportas iš Vokietijos išaugo 72 proc.
Ar šių šalių valdžia staiga taip susidomėjo prekyba su Amerika, Europa ar Japonija? Abejotina, o ir sutapimų per daug. Jei tiesioginis eksportas iš ES į Rusiją po invazijos sumažėjo maždaug 4 mlrd. dolerių per mėnesį, ES eksportas į Vidurinę Aziją ir Kaukazą padidėjo nuo 1,5 mlrd. iki 2,5 mlrd. dolerių per mėnesį.
Tokia statistika ypač išraiškinga kalbant apie dvejopos paskirties prekes: automobilius, jų dalis, kitas technines ar elektronines detales. O šiuo atveju labiausiai bent jau ES kontekste išsiskiria Vokietija, Italija, Lenkija, Čekija ir Baltijos šalys.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, pirmąjį 2023 m. pusmetį lyginant su pirmuoju 2022 m. pusmečiu, lietuviškos kilmės eksportas į Kazachstaną augo 19,8 proc., į Uzbekistaną – 60,5 proc., į Kirgiziją – 145,1 proc., į Turkmėniją ir Tadžikistaną sumenko.
Ministerijos duomenimis, bendras per minėtą laikotarpį eksporto prekių vertės sumos augimas yra 10,3 mln. eurų. Tuo metu į Rusiją lietuviškos kilmės prekių eksportuota 55 proc. mažiau nei 2022 m. pirmąjį pusmetį. Tačiau Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. lyginant su 2020 m., monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją iš Lietuvos išaugo 3684 proc., į Kazachstaną – 753 proc.
Pasak IIF vyriausiojo ekonomisto R. Brookso, žvelgiant į tokias valstybes, kaip Lenkija, Lietuva, Latvija ar Estija, kritusį eksportą į Rusiją jau kompensavo galimas eksportas į šią šalį per Vidurio Aziją. R. Brooksas ir tokia situaciją laiko problematiška ir parodančia, kad ES narės valstybės ir institucijos turi vykdyti daug griežtesnę prekių kontrolę.
Išaugo Centrinės Azijos valstybių svarba
Tam, kad gautų prekių iš Vakarų, Rusija yra užsitikrinusi Centrinės Azijos šalių bendradarbiavimą. Tai ypač aišku tampa pažiūrėjus į Kazachstaną. Šios šalies vyriausybė teigė esanti neutrali Rusijos ir Ukrainos karo atžvilgiu.
Tačiau būtent Kazachstanas tapo pagrindiniu eksporto iš Vakarus į Rusiją tiekimo mazgu. Praėjusiais metais Kazachstano importas iš ES išaugo 89 proc. ir pasiekė 10,4 mlrd. eurų ribą.
Įdomu tai, kad apie 2,6 mlrd. eurų vertės prekių tiesiog dingo. Kazachstanas jas oficialiai pirko iš ES, bet jos taip ir nepasiekė vartotojų Vidurinėje Azijoje[3]. Nėra sudėtinga nuspėti, kur jos pateko.
Būtent tuo pat metu, Kazachstano eksportas į Rusiją padidėjo 25 proc. ir pasiekė 8 mlrd. eurų ribą. Iš šios sumos beveik 1 mlrd. teko technologijų ir mašinų prekėms, nors pats Kazachstanas daugumos šių prekių negamina. Panaši situacija ir kalbant apie Kirgiziją ir Armėniją, tad Rusija su Vakarų produktų stygiumi artimiausiu metu tikrai nesusidurs.
