ES vėl importavo daugiau dujų iš Rusijos nei iš JAV

Europa iš Rusijos perka daugiau dujų nei iš JAV

Pirmą kartą per beveik dvejus metus Europos Sąjungos (ES) šalys per ketvirtį iš Rusijos vėl importavo daugiau dujų nei iš JAV. Tai rodo Briuselio konsultacinės bendrovės „Bruegel“ duomenys. 

Jais remiantis, ES nuo balandžio iki birželio pabaigos iš Rusijos įsigijo daugiau kaip 12,7 mlrd. kubinių metrų dujų, o iš JAV – 12,3 mlrd. Nors, lyginant su pirmuoju 2024 m. ketvirčiu, tiekimas iš Rusijos šiek tiek sumažėjo, tačiau iš JAV jis sumažėjo labiau.

Birželį, remiantis ICIS duomenimis, Rusijos vamzdynais tiekiamos dujos ir suskystintų gamtinių dujų siuntos sudarė 15 proc. viso tiekimo į ES, Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną bei Šiaurės Makedoniją^[1]. Palyginimui, SGD iš JAV sudarė 14 proc. tiekimo į regioną – mažiausią dalį nuo 2022 m. rugpjūčio, rodo ICIS duomenys.

Didžiausia ES dujų tiekėja antrąjį ketvirtį liko Norvegija, pristačiusi 23,9 mlrd. kubinių metrų dujų. Iki invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje ši pozicija priklausė Rusijai, tačiau po to daugelis ES valstybių sumažino importą iš karą pradėjusios šalies.

Pastebėta, kad Europoje toliau perkamos dujos iš Rusijos yra gana neeilinė situacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad Europa po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą bent jau viešai kalba ir žada atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energetikos šaltinių.

Atsisakyti rusiškų dujų – žymiai sudėtingiau nei manyta

Europos šalių nusigręžimas nuo Rusijos energetikos šaltinių vyksta žymiai lėčiau ir sudėtingiau nei buvo manyta. Akivaizdu, kad senajam žemynui toliau sunkiai sekasi mažinti priklausomybę nuo dujų iš Rusijos, o kelios Rytų Europos šalys vis dar visiškai priklauso nuo dujų importo iš kaimyninės šalies.

„Stebina tai, kad rusiškų dujų ir suskystintų gamtinių dujų rinkos dalis Europoje didėja po visko, ką patyrėme, ir po visų pastangų, kurių buvo imtasi siekiant stabdyti šį energijos tiekimą ir sumažinti jo riziką“, – sakė konsultacinės bendrovės ICIS Dujų analizės skyriaus vadovas Tomas Marcas-Manseris.

2022 m. vasarį Rusijai visiškai įsiveržus į Ukrainą, Maskva sumažino dujų tiekimą vamzdynais į Europą, o regionas padidino suskystintų gamtinių dujų, kurios gabenamos specialiais laivais, kurių pagrindinis tiekėjas yra JAV, importą.

2022 m. rugsėjį JAV aplenkė Rusiją kaip pati svarbiausia dujų tiekėja Europai ir nuo 2023 m. sudaro maždaug penktadalį regiono dujų tiekimo.

Rusija toliau gana aktyviai tiekia dujas vamzdynais per Ukrainą ir Turkiją, atrado naujas rinkas naftai ir kitiems savo energetiniams šaltiniams.

Tačiau šių metų skaičiai jau kitokie: vėl pradeda labiau kliautis rusiškomis dujomis. Manoma, kad tam įtakos galėjo turėti vienkartiniai veiksniai, įskaitant gedimą pagrindiniame JAV SGD eksporto objekte, o birželio mėnesį, prieš planuojamą techninę priežiūrą Rusija išsiuntė daugiau dujų per Turkiją.

ICIS atstovas T. Marzec-Manser teigė, kad šis pokytis „greičiausiai nebus ilgalaikis“, nes vasarą Rusija įprastai gabena dujas į Aziją Šiaurės jūros keliu. Tai greičiausiai sumažins į Europą siunčiamų dujų kiekį.

„Rusija turi ribotas galimybes išlaikyti šią dalį Europoje, nes kitą žiemą dujų paklausa didės, o bendra JAV SGD gavyba tik didėja, nes iki metų pabaigos pasaulinėje rinkoje atsiras dar daugiau naujų pajėgumų“, – pridūrė jis.

Ukrainos-Rusijos dujų sandoris baigtas

Šiais metais taip pat baigia galioti Ukrainos ir Rusijos tranzito susitarimas. Jau anksčiau Ukraina skelbė, kad nepratęs Rusijos dujų tranzito susitarimo, tačiau yra pasirengusi apsvarstyti Europos bendrovių prašymus.

„Niekas nepratęs susitarimo su Rusija, tai jau baigtas reikalas. Kalbant apie dujų tranzitą iš kitų bendrovių, jei ir toliau bus prašymų iš kai kurių mūsų Europos kolegų, mes svarstysime jų prašymus“, – sakė valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos bendrovės penkerių metų trukmės sutartį su „Gazpromu“ pasirašė 2019 m. gale. Kaip pranešama, „Naftogaz Ukraina“ nepratęs sutarties dėl rusiškų dujų tranzito ir šiuo metu ieško alternatyvių sprendimų, kaip paremti Ukrainos dujų transportavimo sistemos veiklą.

Nepaisant to, kad 2022 metų vasarį prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, ukrainiečiai vykdė sutarties sąlygas – iš dalies reikalaujant Europos kaimynėms, ypač Vengrijai. Nepaisant vykstančio konflikto, 2023 m. Rusija per Ukrainą į Europą pristatė daugiau nei 14 mlrd. kubinių metrų dujų, nors šis kiekis ir nesiekė sutartyje numatytos 40 mlrd. kubinių metrų apimties.

Anksčiau V. Zelenskis užsiminė, kad, ieškant, kuo pakeisti tranzitu per Ukrainą gabentas rusiškas dujas, šiuo metu vyksta Ukrainos derybos su Azerbaidžanu – vienu iš didžiųjų gamtinių dujų gamintojų. Tačiau Ukraina bendros sienos su Azerbaidžanu neturi, o tai reiškia, kad dujos iš Azerbaidžano dujotiekiu vis tiek turėtų keliauti per Rusiją.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas liepos pabaigoje pasakė, kad ES ir Kijevas kreipėsi į jį, prašydami pagalbos. Vis dėlto, Europos Komisija (EK) neketina dalyvauti jokiose derybose su Rusija dėl tolesnio rusiškų dujų tranzito į Europos šalis per Ukrainos dujų transportavimo sistemą, nors ir žada imtis visų būtinų priemonių toliau mažinti rusiškų dujų vartojimą.

Likę rusiškų dujotiekiu tiekiamų dujų pirkėjai Vidurio Europoje ieško alternatyvių importo galimybių. Vengrija, Čekija ir Slovakija yra paskutinės šalys, gaunančios rusišką naftą naftotiekiu „Družba“. Šiaurinė naftotiekio atkarpa, einanti į Vokietiją, buvo uždaryta iš esmės dėl Vakarų sankcijų Rusijos naftai.

Pasak Rusijos žiniasklaidos, Italijos energijos tiekėjos „Eni“ dukterinė įmonė Kazachstane rugpjūčio mėnesį naftotiekiu pradėjo pumpuoti naftą iš Kaspijos jūros. Nors šis kompromisas leidžia Rusijai gauti pajamų iš tranzito, jis neleidžia jai parduoti savo naftos į Europą – pelningiausią Rusijos rinką.

O Kremlius yra pareiškęs, kad Kijevo sprendimas nepratęsti pasibaigusios galioti su „Gazpromu“ sudarytos sutarties dėl rusiškų dujų tiekimo į Europą rimtai pakenks Europos vartotojams.

„Toks Ukrainos sprendimas rimtai pakenks rusiškas dujas vis dar norinčių pirkti Europos vartotojų interesams. Jiems paprasčiausiai teks mokėti gerokai daugiau, o pramonė dėl to taps mažiau konkurencinga“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Europa dėl dujų tiekimo savo žvilgsnį taip pat vis dažniau kreipia į Azerbaidžaną

Europos Komisija jau kuris laikas remia pastangas parengti investicijų planą, skirtą dujotiekių pajėgumams pietiniame dujų koridoriuje tarp ES ir Azerbaidžano padidinti. Aukšto rango ES pareigūnai teigė, kad šiuo maršrutu tiekiamų dujų šiuo metu nepakanka pakeisti 14 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų^[2].

O ES energetikos komisarė Kadri Simson sakė, kad Tokijas ir Briuselis sukūrė „ankstyvojo perspėjimo sistemą“ SGD trūkumui stebėti ir susitarė, kad abi šalys turėtų imtis energijos taupymo priemonių.

„ES yra pasirengusi sušvelninti bet kokius neigiamus pasiūlos ar paklausos įvykius pasaulinėse dujų rinkose. Mūsų dujų saugyklos tebėra rekordiškai didelės, o mūsų dujų paklausa stabilizavosi rekordiškai žemame lygyje – 20 proc. mažesnė nei 2021 m“, – pridūrė ji.

2022 m. EK pirmininkė Ursula von der Leyen pasirašė susitarimo memorandumą su Azerbaidžano prezidentu I. Alijevu, kuriuo siekiama padvigubinti dujų tiekimą Europai iš Azerbaidžano, ir pavadino jį „itin svarbiu partneriu energetikos srityje“, siekiant atsiskirti nuo Maskvos. Tiesa, Europos Parlamento įstatymų leidėjai ragino peržvelgti susitarimus, ypač, didėjant politinei įtampai su Azerbaidžanu dėl jo puolimo Kalnų Karabacho regione.

Azerbaidžanas šiemet rengs 29-ąją Jungtinių Tautų klimato derybų konferenciją ir siekia pasinaudoti šiuo renginiu, kad skatintų investicijas į atsinaujinančią energiją ir savo iškastinio kuro pramonę.

„Daugiausia investuojame į dujų gavybos didinimą, nes Europai reikia daugiau dujų iš naujų šaltinių. Mūsų nafta ir dujos bus reikalingos dar daugelį metų, taip pat ir Europos rinkose“, – anksčiau šiais metais sakė I. Alijevas.