Baltijos šalyse praėjusią savaitę buvo sumuštas elektros energijos kainų rekordas
Praėjusią savaitę buvo užfiksuotas energetinės nepriklausomybės bet kokia kaina siekiančių Baltijos šalių įkainis už elektrą – pasirodo, už ją mokėjome brangiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau net ir prasidėjus naujai savaitei ir įkainiams pakritus, šie vis tiek rėžė aukštumas ir išliko gerokai didesni nei Skandinavijos šalyse.
Didžiausia Europoje elektros energijos pardavimų birža „Nord Pool Spot“ palygino elektros energijos kainas devyniose šalyse įskaitant Lietuvą, Latviją, Estiją, Norvegiją, Daniją, Suomiją, Švediją, Jungtinę Karalystę bei Vokietiją.
Praėjusios savaitės pabaigoje įkainiai už elektrą net privertė kilstelėti antakius – lietuviai, latviai ir estai mokėjo pačius didžiausius įkainius iš visų paminėtų valstybių – atitinkamai visoms trims šalims elektros energijos megavatvalandė atsiėjo po 142,17 eurus. Tuo tarpu mažiausi įkainiai buvo nustatyti Suomijoje (2,67 Eur/MWh), Švedijoje (skirtingose šalies dalyse svyravo tarp 3,04-34,13 Eur/MWh), Norvegijoje (skirtingose dalyse buvo 5,75-32,55 eurų už megavatvalandę).
Tačiau jau pirmadienį kainos stabilizavosi ir tapo žemesnės nei Vokietijoje (78,18 Eur/MWh) – už elektros megavatvalandę Baltijos šalys moka 38,03 eurus, kai tuo tarpu Skandinavijos valstybės ir toliau šioje vietoje išlaiko savo pranašumą – pavyzdžiui, Suomijoje šiuo metu megatvatvalandės kaina yra 2,08 euro, o dalyje Švedijos – 2,10 euro.
Lietuva, Latvija ir Estija iki vasario mėnesio turi atsijungti nuo BRELL žiedo
Trys šalys kaimynės – Lietuva, Latvija ir Estija susitarė iki 2025 m. vasario mėn. paspartinti atsijungimą nuo Rusijos BRELL elektros energijos tinklo ir siekti visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Maskvos[1].
Iš pradžių planuota, kad tai įvyks iki 2025 m. pabaigos, tačiau šis žingsnis buvo paspartintas dėl Ukrainoje prasidėjusio karo. Šių metų rugpjūtį Lietuva pasitraukė iš BRELL susitarimo, o bandomasis atsijungimas numatytas 2025 m. pradžioje.
Šalys jau yra prijungtos prie Europos Sąjungos elektros energijos tinklo linijomis su Lenkija, Švedija ir Suomija, o perėjimas kainuos apie 10 mln. eurų.
Naujos aukštos įtampos linijos į Latviją kainuos 350 mln. eurų, 75 proc. išlaidų padengs ES.
Skelbiama, neva šis perėjimas padidins regiono energetinį saugumą ir sustiprins bendrą ES elektros energijos tinklą, užtikrindamas saugią, įperkamą ir tvarią energiją Baltijos jūros regione.
Susitarimas taip pat laikomas svarbiu žingsniu siekiant ES žaliojo susitarimo tikslų.
Nuo naujų metų – vartotojams didesnės sąskaitos už elektrą
Nepaisant to, kad „energetiškai nepriklausoma“ Lietuva išlaiko didžiulį kainos už elektros megavatvalandę skirtumą lyginant su Skandinavijos šalimis, nuo 2025-ųjų sąskaitos už ją ir vėl išaugs.
Elektra brangs apie 460 tūkst. vartotojų, kurie sunaudoja mažiausiai energijos ir nepasirinko nepriklausomo tiekėjo. Kainos padidės 3–5 proc., t.y., 0,3–1,1 cento už kilovatvalandę, priklausomai nuo pasirinkto plano[2].
Populiariausias „Ignitis“ vienos laiko zonos planas kainuos 20,5 cento už kWh arba kitaip tariant, pabrangs 4 proc. Nepriklausomų tiekėjų tarifai nepriklausys nuo visuomeninės kainos, tačiau pokyčiai valstybės reguliuojamoje dalyje paveiks galutinius tarifus. Tuo tarpu nepriklausomi tiekėjai siūlo fiksuotas kainas, kurios siekia iki 24,9 cento už kWh.
Augs ir gamtinių dujų kaina – pirmosios grupės vartotojams, kurie naudoja dujas tik maistui, padidės pastovioji kainos dalis (abonementinis mokestis) nuo 0,56 iki 0,99 euro per mėnesį, tačiau kubinio metro kaina sumažės 6 centais, nuo 1,05 iki 0,99 euro.
Antrai ir trečiai grupėms, kurios suvartoja daugiau dujų, kintamoji kaina brangs po 10 centų, atitinkamai iki 0,69 ir 0,65 euro už kubą. Nurodoma, kad kainų pokyčius įtakoja didėjantys gamtinių dujų įsigijimo kaštai, o reguliuojamais tarifais esą siekiama subalansuoti kaštų paskirstymą tarp vartotojų grupių.
Noras tapti energetiškai nepriklausomais atvedė tik prie dar didesnių įkainių?
Gruodžio pradžioje visa Lietuva šovė pergalingus saliutus po to, kai suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence“ pagaliau tapo Lietuvos nuosavybe (tik, žinoma, už ją dar gerą dvidešimtmetį turėsime mokėti bankui). Buvo nuspręsta, kad šį laivą iš Norvegijos įmonės „Hoegh LNG“ už 140 mln. eurų išpirks terminalo operatorė, valstybės valdoma „KN Energies“.
Pagrindinė šio laivo paskirtis Lietuvai yra energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimas leidžiant importuoti dujas iš įvairių šaltinių ir taip mažinant priklausomybę nuo vieno tiekėjo. Tačiau, panašu, patiems gyventojams jis gyvenimo nepagerino – nors ir deklaruojame esantys nepriklausomi nuo Rusijos, iš tiesų už elektrą ir toliau mokame vis daugiau, o dar papildomai – ir už laivą.
Šis laivas buvo įsigytas 2014 metais, ir Lietuva už jį mokėjo nuomos mokestį, kuris kasmet siekia apie 40 milijonų eurų. Tuo metu buvo priimtas sprendimas ne pirkti laivą, o jį nuomoti, nes tai buvo argumentuojamas kaip ekonomiškai palankesnis variantas Lietuvai.
Gyventojai taupo elektrą pasitelkdami ir elektromobilius
Tuo tarpu apsukresni tautiečiai vienoje elektromobilių mylėtojų grupėje pasiūlė būdą kaip galima savo namus be papildomų išlaidų aprūpinti elektros energija šiai laikinai dingus. Pavyzdžiui, šiam tikslui panaudoti savadarbį laidą, tiekiantį elektrą iš elektromobilio į namus – gal elektra ir nebūtų aprūpintas visas namas, bet bent jau šviesa būtų.
Tačiau ne visi rekomenduoja tokius eksperimentų būdus. Štai kiti teigia, kad verčiau dėl tokios smulkmenos nenaudoti brangios elektromobilio baterijos ir geriau įsigyti elektros generatorių.
Visgi, net ir naudojant elektrą iš elektromobilių pigiau nebus – tik brangiau. Mat skaitytojai vos prieš kelis mėnesius užfiksavo, kad elektros kilovatvalandės kaina įkrovimo stotelėse yra dvigubai didesnė nei namams.
